Stendalis

Stendalis

Stendalis (tikr. Marie-Henri Beyle, 1783 m. sausio 23 d. – 1842 m. kovo 23 d.) – prancūzų rašytojas, vienas pirmųjų pradėjęs rašyti realistine ir romantine forma. Tai ypač atsiskleidžia romanuose „Raudona ir Juoda“ bei „Parmos vienuolynas“.

Biografija

Chérubinas Beilis, Stendalio tėvas

Rašytojas gimė ir vaikystę praleido provincijoje, Grenoblio mieste, audringais XVIII a. prancūzų revoliucijos metais. Jo tėvas Cherubinas Beilis, advokatas, buvo aršus rojalistas, todėl nepritarė revoliucijos idėjoms. Stendalio motina Henrieta Gagnon mirė dar jam būnant vaiku. Apie ją jis užsimena savo prisiminimuose „Aš mylėjau savo mamą.<…> Aš norėjau padengti bučiniais visą jos kūną. Ji mylėjo aistringai ir bučiuodavo mane dažnai. O aš grąžindavau jai meilę su nemažesne liepsna. <…> Nekenčiau savo tėvo, kai jis nutraukdavo tuos bučinius.“ Stendalio motina mirė 1790 m. lapkričio 23 d. gimdydama, kai jam buvo septyneri metai.

"Čia prasideda mano moralinis gyvenimas, - teigė Anri. - Aš negalėjau verkti. Teta Serafina priekaištavo man dėl nejautrumo. Aš aiškinau sau, kad tokia yra Dievo valia."

Paminklinė lenta Stendaliui Vilniuje

Taigi didžiąją vaikystės dalį praleido augdamas savo senelio namuose, veikiamas Švietimo amžiaus idėjų. Mokėsi Grenoblyje, dažnai bendravo su jakobinais. Dar besimokydamas įgijo aistrą matematikai, todėl iki mirties varijuodavo įvairiais skaičiais.

Ilgą laiką jis tarnavo Napoleono kariuomenėje; 1812 m. dalyvavo žygyje į Rusiją, pakeliui lankėsi Vilniuje. Estetinės Stendalio pažiūros formavosi apie 1820 m., t. y. tada, kai ėmė domėtis Italijos meno istorija ir rašė knygas apie šios šalies meno ir kultūros paminklus. Bendravo su Italijos karbonarais. Žymiausi jo kūriniai: pamfletų rinkinys „Rasinas ir Šekspyras”, romanas „Raudona ir juoda”, „Lusjenas Levenas“.

Jo vardu pavadinta nervų liga, vadinama Stendalio sindromu, kuri jį ištiko pirmą kartą apsilankius Florencijoje. Tai paaiškinama, kaip žmogaus nesugebėjimas iš karto prisitaikyti prie milžiniškos kultūros apsupties.

Stendalis dėl savo išvaizdos buvo vadinamas buldogu. Niekada nevedė ir neturėjo vaikų, tačiau jo gyvenime buvo pilna moterų. Spėjama, kad jis mirė nuo sifilio sukeltų komplikacijų staiga nualpus Paryžiaus gatvėje.

Stendalio kapas.

Kūryba

Romanai

• Armansas (1827)
• Raudona ir Juoda (1830)
• Liusjenas Levenas (1835, neužbaigtas romanas, pirmą kartą išleistas 1894)
• Parmos vienuolynas (1839)
• Lamiel (1839–1842, neužbaigtas, išleistas 1889)

Apsakymai

• Rožinė ir Žalia (1837, neužbaigtas)
• Mina de Vangel (1830, vėliau išleistas Paryžiaus žurnale La Revue des Deux Mondes)
• Vanina Vanini (1829)
• Italijos kronikos, (1837–1839)
  • Vitoria Akoramboni
  • Čenči (1837)
  • Hercogienė de Paliano
  • Kastro abatija (1832)

Biografijos

• Napoleono gyvenimas (1817–1818, išleistas 1929)
• Rosinio gyvenimas (1824)

Autobiografija

Trumpi Stendalio memuarai Souvenirs d'Égotisme (Egotisto memuarai) buvo išleisti po mirties 1892 m. Taip pat publikuoti daug išsamesni atsiminimai, pavadinimu Anri Brulardo gyvenimas.

• Anri Brulardo gyvenimas (1835–1836, išleisti 1890)
• Egotisto memuarai (išleisti 1892)
• Žurnalas (1801–1817) (Asmeniniai Stendalio dienoraščiai)

Negrožiniai kūriniai

• Roma, Neapolis ir Florencija (1817)
• Apie meilę (1822)
• Rasinas ir Šekspyras (1823–1835)

Nuorodos

• Stendalio tinklalapis (prancūzų kalba)
• „Raudona ir Juoda“ Archyvuota kopija 2007-09-28 iš Wayback Machine projekto. (angliškas vertimas)
• Vie de Henry Brulard, Gallimard, 1973, coll Folio Classiques, p. 112.
• English site on Stendhal
• Works by Stendhal in English translation Archyvuota kopija 2013-01-21 iš Wayback Machine projekto. at The University of Adelaide Library
• Stendhal’s works: text, concordances and frequency list
• (pranc.)

Audio Book (mp3) of Archyvuota kopija 2006-01-05 iš Wayback Machine projekto. The Red and the Black incipit

• (pranc.)

French site on Stendhal

• Centro Stendhaliano di Milano Digital version of Stendhal’s shoulder-notes on his own books.
• Éditions numérisées des livres ayant appartenu à Stendhal et des transcriptions de ses notes

Vikicitatos