Frančeska Kirkė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.8.6
Eilutė 41: Eilutė 41:


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==
* [http://www.mimiferzt.com/kirke_2002/index.html Frančeska Kirkė. Muziejus]
* [http://www.mimiferzt.com/kirke_2002/index.html Frančeska Kirkė. Muziejus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090123200613/http://mimiferzt.com/kirke_2002/index.html |date=2009-01-23 }}
* [http://www.rigasgalerija.com/inner.php?menu=art&art_cont=17 Frančeska Kirkė. Rygos galerija]
* [http://www.rigasgalerija.com/inner.php?menu=art&art_cont=17 Frančeska Kirkė. Rygos galerija]



05:58, 11 sausio 2022 versija

Frančeska Kirkė
latv. Frančeska Kirke
Gimė 1953 m. gruodžio 15 d. (70 metų)
Ryga
Veikla latvių tapytoja, grafikė
Alma mater Latvijos dailės akademija

Frančeska Kirkė (latv. Frančeska Kirke, 1953 m. gruodžio 15 d. Ryga) – latvių tapytoja, grafikė.

Biografija

Frančeska Kirkė. Lato moneta Latvijos krepšiniui

1978 m. baigė Latvijos dailės akademiją Rygoje, 19851987 m. ten pat tobulinosi pas Eduardą Kalninį.

Kūryba

Sukūrė daugiausia figūrinių ir portretinių kompozicijų („Autoportretas su teptuku“, „Pusryčiai“, abu 1981 m., triptikas „Kaimo tradicijos ir šventės“ 1984 m., „Fatališka moteris“ 1993 m., „Coca Cola“ 2005 m., „Masculin“ 2006 m., ciklai „Citatomanija“ 19971999 m., „Restauracija“ 19982002 m.).

Kūryba dažnai grįsta ironiškomis žymiausių Vakarų Europos dailininkų paveikslų interpretacijomis. Ankstyvuosiuose kūriniuose ryški latvių tapybos tradicijų įtaka, vėlesniuose plėtojama postmoderni raiška.

Nuo 1984 m. surengė daug individualių parodų Rygoje, kitur Latvijoje, Kopenhagoje, Hamburge, Niujorke ir kitur užsienyje. [1]

Šaltiniai

  1. Gražina Marčiukaitytė. Frančeska Kirkė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 161 psl.

Nuorodos