Frančeska Kirkė: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.8.6 |
||
Eilutė 41: | Eilutė 41: | ||
== Nuorodos == |
== Nuorodos == |
||
* [http://www.mimiferzt.com/kirke_2002/index.html Frančeska Kirkė. Muziejus] |
* [http://www.mimiferzt.com/kirke_2002/index.html Frančeska Kirkė. Muziejus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090123200613/http://mimiferzt.com/kirke_2002/index.html |date=2009-01-23 }} |
||
* [http://www.rigasgalerija.com/inner.php?menu=art&art_cont=17 Frančeska Kirkė. Rygos galerija] |
* [http://www.rigasgalerija.com/inner.php?menu=art&art_cont=17 Frančeska Kirkė. Rygos galerija] |
||
05:58, 11 sausio 2022 versija
Frančeska Kirkė latv. Frančeska Kirke | |
---|---|
Gimė | 1953 m. gruodžio 15 d. Ryga |
Veikla | latvių tapytoja, grafikė |
Alma mater | Latvijos dailės akademija |
Frančeska Kirkė (latv. Frančeska Kirke, 1953 m. gruodžio 15 d. Ryga) – latvių tapytoja, grafikė.
Biografija
1978 m. baigė Latvijos dailės akademiją Rygoje, 1985–1987 m. ten pat tobulinosi pas Eduardą Kalninį.
Kūryba
Sukūrė daugiausia figūrinių ir portretinių kompozicijų („Autoportretas su teptuku“, „Pusryčiai“, abu 1981 m., triptikas „Kaimo tradicijos ir šventės“ 1984 m., „Fatališka moteris“ 1993 m., „Coca Cola“ 2005 m., „Masculin“ 2006 m., ciklai „Citatomanija“ 1997–1999 m., „Restauracija“ 1998–2002 m.).
Kūryba dažnai grįsta ironiškomis žymiausių Vakarų Europos dailininkų paveikslų interpretacijomis. Ankstyvuosiuose kūriniuose ryški latvių tapybos tradicijų įtaka, vėlesniuose plėtojama postmoderni raiška.
Nuo 1984 m. surengė daug individualių parodų Rygoje, kitur Latvijoje, Kopenhagoje, Hamburge, Niujorke ir kitur užsienyje. [1]
Šaltiniai
- ↑ Gražina Marčiukaitytė. Frančeska Kirkė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 161 psl.
Nuorodos
- Frančeska Kirkė. Muziejus Archyvuota kopija 2009-01-23 iš Wayback Machine projekto.
- Frančeska Kirkė. Rygos galerija