Jonas Garalevičius

Jonas Garalevičius (1871 m. vasario 21 d. Žalpiai, Raseinių apskritis – 1943 m. birželio 10 d. Kaunas, palaidotas Žalpių kapinėse) – Lietuvos muzikos instrumentų meistras, lietuvių tautinio sąjūdžio veikėjas, aviacijos konstruktorius, verslininkas.

Biografija

1884–1898 m. vargonus statyti mokėsi ir dirbo Barnimo Griunebergo (Barnim Grüneberg, 1828–1907) vargonų statybos įmonėje Štetine, (dab. lenk. Szczecin Ščecinas). Montavo firmos vargonus įvairiose šalyse.

1898 m. J. Garalevičius atvyko į Kauną, susipažino su kompozitoriumi Juozu Naujaliu, per kurį gavo pasiūlymą pataisyti vargonus Kavarsko bažnyčioje. Užsakymų vis daugėjant, prasidėjo savarankiška J. Garalevičiaus veikla. Dar tais pačiais metais Želvos bažnyčioje savarankiškai pastatė pirmus naujus vargonus. Kaune Daugirdo g. nusipirko namą. Spaudoje esama duomenų, kad jame 1905 m. įsirengė vargonų dirbtuvę „Fabrika muzikos instrumentų“. 1898–1914 m. suremontavo, restauravo, perstatė apie 100 vargonų. Jono Garalevičiaus „Fabrika muzikos instrumentų“ buvo sunaikinta per Pirmąjį pasaulinį karą.

Jonas Garalevičius pastatė apie 20 naujų vargonų.

Lietuvoje (Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčiai, Garliavos Švč. Trejybės bažnyčiai, Lazdijų Šv. Onos bažnyčiai, Metelių Kristaus Atsimainymo bažnyčiai, Platelių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčiai, Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčiai, Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiai, Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiai, Šilavoto Švč. Jėzaus Širdies bažnyčiai, Telšių Šv. Antano Paduviečio katedrai, Vadžgirio Šv. Juozapo bažnyčiai, Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiai, Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčiai, Želvos Šv. Ignaco Lojolos bažnyčiai).

LDK teritorijoje: trejus vargonus - Seinų katedrai; (vieneri jų yra geriausieji jo vargonai), Baltarusijoje(Gudijoje) (Breslauja), Ukrainoje (Smila), Latvijoje.

J. Garalevičius paprastai vadinamas Kauno vargonų meistru, kartais įvardijamas ir skambiau – Lietuvos vargonų kūrimo klasiku, minimas tarp žymiausių Lietuvoje vargonus stačiusių ir atnaujinusių meistrų, užsieniečių Nicolaus Jantzon, Johann Preuss, Georg Adam Neppert, Bruno Goebel, lietuvių Juozapo Radavičiaus ir Martyno Masalskio.

Jono Garalevičiaus fabrike Daugirdo gatvėje buvo ir kanklių skyrius. 1901–1914 m. J.Garalevičius su J. Astrausku pagamino daugiau kaip 2000 styginių instrumentų (citrų su 15-25 stygomis, 3 arba 6 klavišais, suvalkiečių dvylikastygių kanklių).

Jonas Garalevičius parašė tris vadovėlius kaip skambinti citra ir kanklėmis, visi išleisti 1910 m. Išleido ir laikrodininkystės vadovėlį, parašė straipsnių į spaudą apie vargonus ir vargonininkus.

1911 m. savo dirbtuvėse Kaune su A. Kulvinskiu sukonstravo ir pagamino pirmuosius Lietuvoje sklandytuvus.

Pirmojo pasaulinio karo metais Rusijoje vadovavo karinėms gamykloms.

Kultūrinė-visuomeninė veikla

Nuo XX a. pradžios dalyvavo lietuvių tautinio atgimimo sąjūdyje, draugijos „Dama“ veikloje.

1907 m. Šv. Grigaliaus draugijos įkūrimo iniciatorius.

1918 Lietuvos Tarybos įgaliotinis Kauno miestui ir apskričiai. Vėliau tarnavo ministerijose, buvo Kauno amatų mokyklos direktorius.

Nuorodos

• Jonas Garalevičius - nuo kankliu ir vargonu iki sklandytuvo Archyvuota kopija 2012-08-09 iš Wayback Machine projekto.
• J. Garalevičiaus ir A. Kulvinskio sklandytuvas
• Jonas Garalevičius - pirmo sklandytuvo Lietuvoje statytojas Archyvuota kopija 2012-05-30 iš Wayback Machine projekto.