Adventas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

00:19, 26 gruodžio 2021 versija

'Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – neenciklopedinis stilius'
Jei galite, sutvarkykite.

Adveñtas (lot. adventus reiškia „atėjimą“) arba leliumai^[1] – krikščionių religijoje laikotarpis, pažymintis laiką iki Jėzaus gimimo. Tuo metu žmonės laukia kūdikėlio Jėzaus gimimo. Adventas trunka beveik mėnesį; per tą laiką praeina 4 sekmadieniai. Tai krikščionių tikinčiųjų susikaupimo ir apmąstymų metas prieš Kalėdas. Advento metu krikščionys susilaiko nuo triukšmingų linksmybių ir su džiaugsminga viltimi laukia artėjančių Kalėdų.

Liaudies kalendoriuje adventas – rimties, dvasinio apsivalymo metas, ūkinių darbų pabaiga.^[2].

Šaltiniai

↑ Lietuvių kalbos žodynas
↑ Astrauskas, Rimantas (2013-03). „Advento-Kalėdų papročiai, dainos, giesmės ir žaidimai Dzūkijoje“. Tautodailės metraštis. Nuoroda tikrinta 2021-09-04. {{cite journal}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas adventas

Vikiteka: Adventas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Tradicinės Lietuvos krikščionių kalendorinės šventės
Adventas · Kūčios · Kalėdos · Trys karaliai · Mėsiedas · Grabnyčios · Užgavėnės · Pelenų diena · Gavėnia · Verbų sekmadienis · Didžioji savaitė · Velykos · Atvelykis · Šeštinės · Sekminės · Devintinės · Žolinė · Vėlinės Svarbesnės šventųjų dienos: Kazimierinės (03.04) · Juozapinės (03.19) · Šv. Stanislovas (04.11) · Jurginės (04.23) · Joninės (06.24) · Petrinės ir Povilinės (06.29) · Šv. Rokas (08.16) · Šv. Baltramiejus (08.24) · Mykolinės (09.29) · Visi šventieji (11.01) · Šv. Martynas (11.11)
Tradicinės lietuvių šventės
Žiemos saulėgrįža · Kūčios · Pusiaužiemis · Užgavėnės · Rasos · Žolinė · Ilgės

[1] Lietuvių kalbos žodynas

[2] Astrauskas, Rimantas (2013-03). „Advento-Kalėdų papročiai, dainos, giesmės ir žaidimai Dzūkijoje“. Tautodailės metraštis. Nuoroda tikrinta 2021-09-04. {{cite journal}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)

[1]

[2]

@@ Eilutė 4: / Eilutė 4: @@
 '''Adveñtas''' ({{la|adventus}} reiškia „atėjimą“) arba '''leliumai'''<ref>[[Lietuvių kalbos žodynas]]</ref> – krikščionių [[Religija|religijoje]] laikotarpis, pažymintis laiką iki [[Jėzus|Jėzaus]] gimimo. Tuo metu žmonės laukia kūdikėlio [[Jėzus|Jėzaus]] gimimo. Adventas trunka beveik mėnesį; per tą laiką praeina 4 sekmadieniai. Tai krikščionių tikinčiųjų susikaupimo ir apmąstymų metas prieš [[Kalėdos|Kalėdas]]. Advento metu krikščionys susilaiko nuo triukšmingų linksmybių ir su džiaugsminga viltimi laukia artėjančių Kalėdų.
+Liaudies kalendoriuje adventas – rimties, dvasinio apsivalymo metas, ūkinių darbų pabaiga.<ref>{{cite journal
-== Liaudies papročiai ==
-Liaudies kalendoriuje adventas – rimties, dvasinio apsivalymo metas, ūkinių darbų pabaiga.
-Adventas – ne tik ramybės, bet ir paslaptingas, mistiškas laikas, kai ano pasaulio dvasios bando kištis į žmonių gyvenimą. Senoliai tikėjo, kad šiuo tamsiuoju metu aplink slankioja dvasios, kurios tik ir taikosi pakenkti žmonėms ir jų darbams, žiemkenčių pasėliams, gyvuliams. Todėl ir įvairių draudimų būdavę apstu.
-=== Draudimai ===
-Per adventą nebūdavo galima kirsti miško. Tiems, kurie draudimo nepaisydavę ir visgi važiuodavę [[miškas|miškan]] kirsti malkų, pasirodydavusi tarp medžių aukšta žila [[moteris]] – miškų dvasia. Užsimojus [[kirvis|kirviu]], pasigirsdavęs [[rauda|raudojimas]] – tai miškų [[dievybė]], tankumyne pasislėpusi, aimanuodavusi ir verkdavusi. Manyta, kad jei iš advento laike kirstų [[rąstas|rąstų]] suręsi [[troba|trobą]] ar malkomis krosnį pakursi – tik nelaimę prisišauksi. Tokia [[pirkia]] vargu ar kas džiaugsis, nes naktimis tuoj puls kažkas baladotis, mat šeimininkus dažnai dvasios lankys. O malkos labai smarkiai degs, ir jų liepsna, su trenksmu išėjusi per [[kaminas|kaminą]], padegs trobą. Net [[karstas|karsto]] advento lentomis daryti nevalia: tokio karsto lentas gali kitą rytą rasti po [[kapinės|kapines]] išmėtytas, o patį numirėlį – šalia kapo gulintį. Be to, šiuo metu medžių negalima kirsti ir dėl to, kad ateinančią vasarą miškas blogai augsiąs, medžiai būsią gumbuoti.
-Advento laiku būdavo draudžiama dirbti kai kuriuos darbus, ypač triukšmingus. Veikiausiai taip buvo vengiama sutrikdyti natūralią gamtos ciklo eigą, saulės grįžimą. Nepildavo pagalvių, tikėdami, kad varnos žąsyčius ir kitus naminius paukščius išnešiosiančios, nekirpdavo [[avis|avių]], nes kito kirpimo [[vilna|vilnos]] būsiančios kietos ir šiurkščios, be to, [[dobilas|dobilai]] augsią reti. Draudimas kirpti avis sietinas ir su senu lietuvių tikėjimu, kad po mirties žmogaus vėlė gyvena gyvuliukuose ir žvėreliuose, taigi nevalia jų skriausti, juk adventas – taikus metas..
-=== Dvasios ===
-Nevalia būdavo ir ilgai vakaroti, ypač po vidurnakčio, nes piktosios dvasios žmones persekioja – jos pasibeldžia į langus ir, kas pasižiūri, tas neišvengia mirties.
-[[Tautosaka|Tautosakoje]] tuo metu dažniau minimi numirėliai, [[vaiduoklis|vaiduokliai]], [[velnias|velniai]] ir kitos būtybės, padaugėja tikėjimų ir burtų.
-=== Gamtos reiškinių spėjimas ===
-Atsirasdavo daugiau laiko stebėti gamtos reiškinius, iš kurių ūkininkai spėdavo būsimą derlių. Jei gilu sniego, tikėdavosi gero vasarojaus, jei adventas saulėtas – lauk gero daržovių derliaus. Štai saulėta gruodžio 8 diena žada labai gerų [[kopūstas|kopūstų]]. Jei per adventą šalta – lauk karštos vasaros su trankiomis [[perkūnija|perkūnijomis]]. Dažni atodrėkiai turėdavę lemti gražų rugių žydėjimą ir grūdingas varpas. O štai lietingas gruodis galėjo [[rugys|rugius]] vasarą sugadinti. [[Žuvys|Žuvies]] vandenyse bus tiek pat daug, kiek advento laike danguj [[žvaigždė|žvaigždžių]], taigi žvejai turbūt dažnai dairydavosi į dangų. Dideli sniego kąsniai vėjuotomis naktimis moterims žadėdavo gerą sėmenų derlių, o jei šiaip pasnigdavo, žmonės laukdavo gero vasarojaus, ypač [[pupa|pupų]], [[žirnis|žirnių]] derliaus.
-=== Linksmybės ===
-Per adventą žmonės nesilinksmindavo, nešokdavo. Tačiau ne visi. [[Dzūkija|Dzūkai]], susirinkę vakaroti, eidavo ratelius, dainuodavo liaudies dainas <ref>{{cite journal
 | last1      = Astrauskas
 | first1     = Rimantas
@@ Eilutė 30: / Eilutė 12: @@
 | journal    = Tautodailės metraštis
 | access-date = 2021-09-04
+ }}</ref>.
- }}</ref>. Advento dainas nuo kalėdinių galima atskirti iš šūksnių, arba specifinių priedainių: aleliuma, leliumoj.
-Advento metu buvo labai populiaru žaisti įvairius [[žaidimas|žaidimus]]. Populiariausi: „Akla višta“, „Žiedo dalijimas“, „Voverėlė“.
-Štai „Voverėlė“: „Vai kas mūsų darželin/ Įjunko pajunko?/ Voverėlė darželin/ Įjunko pajunko./ Aš tą voverėlę/ Išvysiu, išbaidysiu“. Visi sustoja rateliu, padaro „darželį“: stovi susiglaudę, rankas laikydami už nugaros. Vienas žaidėjas vaikšto už ratelio laikydamas žiužį – rankšluostį, juostą ar kitą smagų sušerti daiktą. Vaikščiodamas nepastebimai įduoda žiužį kam nors į ranką. Dainuojant „Aš tą voverėlę išvysiu…“, tas ima lupti žiužiu kurį nors savo kaimyną ir veja aplink ratelį, kol jis atsistoja į savo vietą. Tada vijikas eina vaikščioti už ratelio nešdamas žiužį.
 == Šaltiniai ==