Beržoro šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 56°01′31″š. pl. 21°48′46″r. ilg. / 56.025202°š. pl. 21.8127835°r. ilg. / 56.025202; 21.8127835
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Apibrėžimo taisymas (Lietuvos bažnyčios).
Pakajus (aptarimas | indėlis)
papild.
Eilutė 2: Eilutė 2:
{{ltbaz|BZN Berzoras church front sideview left 2.jpg|Telšių|Plungės|Plungės rajonas|Beržoro kaimas||medis|[[1746]] m.|}}
{{ltbaz|BZN Berzoras church front sideview left 2.jpg|Telšių|Plungės|Plungės rajonas|Beržoro kaimas||medis|[[1746]] m.|}}
{{Kiti|Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia|}}
{{Kiti|Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia|}}
'''Beržoro Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia''' – bažnyčia, stovinti [[Beržoro kaimas|Beržoro kaime]], [[Beržoras|Beržoro ežero]] šiaurės vakarų krante, 2 km į pietus nuo [[Plateliai|Platelių]] bažnyčios. Viena iš katalikiškos piligrimystės vietų [[Telšių vyskupija|Telšių vyskupijoje]].<ref>[http://www.piligrimai.lt/berzoras/ Beržoras // piligrimai.lt]</ref>

'''Beržoro Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia''' – bažnyčia, stovinti [[Beržoro kaimas|Beržoro kaime]], [[Beržoras|Beržoro ežero]] šiaurės vakarų krante, 2 km į pietus nuo [[Plateliai|Platelių]] bažnyčios.
[[Vaizdas:Beržoro šv. Stanislovo bažnyčios vidus.jpg|miniatiūra|Beržoro šv. Stanislovo bažnyčios vidus|alt=|kairėje]]
[[Vaizdas:Beržoro šv. Stanislovo bažnyčios vidus.jpg|miniatiūra|Beržoro šv. Stanislovo bažnyčios vidus|alt=|kairėje]]


Eilutė 10: Eilutė 9:


== Istorija ==
== Istorija ==
Pirmasis komplekso pastatas iškilo ne vėliau kaip XVIII a., nors tiksli data žinoma nėra. Tai buvo medinė Šv. Jono Nepomuko koplyčia. Ilgainiui į ją nebetilpo visi kaimo tikintieji, tad 1746 m. pastatyta didesnė bažnyčia, jai suteiktas Šv. Stanislovo titulas. Bažnyčia yra liaudies architektūros bruožų, medinė, kryžminių formų. Pagrindinis jos altorius, kurių iš viso yra 4, priskiriamas baroko stiliui.
Pirmasis komplekso pastatas iškilo ne vėliau kaip XVIII a., nors tiksli data žinoma nėra. Tai buvo medinė Šv. Jono Nepomuko koplyčia. Ilgainiui į ją nebetilpo visi kaimo tikintieji, tad 1746 m. pastatyta didesnė bažnyčia, jai suteiktas Šv. Stanislovo titulas. Bažnyčia yra liaudies architektūros bruožų, medinė, kryžminių formų. Pagrindinis jos altorius, kurių iš viso yra 4, priskiriamas baroko stiliui.


== 14 Kryžiaus kelio koplyčių ==
== 14 Kryžiaus kelio koplyčių ==
Eilutė 24: Eilutė 23:
== Galerija ==
== Galerija ==
<gallery widths="200">
<gallery widths="200">
Beržoro Šv. Stanislovo bažnyčios pastatų kompleksas .jpg
Vaizdas:Beržoro Šv. Stanislovo bažnyčios pastatų kompleksas .jpg
File:Beržoras St Stanislaus Bishop church building complex and the Beržoras ethno-architectural village (Chapels of the Cross) 54B.jpg
Vaizdas:Beržoras St Stanislaus Bishop church building complex and the Beržoras ethno-architectural village (Chapels of the Cross) 54B.jpg
File:Beržoro etnoarchitektūrinis kaimo sodybos.jpg
Vaizdas:Beržoro etnoarchitektūrinis kaimo sodybos.jpg
File:Beržoras St Stanislaus Bishop church building complex and the Beržoras ethno-architectural village (Chapels of the Cross) 61B.jpg
Vaizdas:Beržoras St Stanislaus Bishop church building complex and the Beržoras ethno-architectural village (Chapels of the Cross) 61B.jpg
File:Beržoras St Stanislaus Bishop church building complex and the Beržoras ethno-architectural village (Chapels of the Cross) 63B.jpg
Vaizdas:Beržoras St Stanislaus Bishop church building complex and the Beržoras ethno-architectural village (Chapels of the Cross) 63B.jpg
</gallery>
</gallery>

== Išnašos ==
{{Išnašos}}


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==
Eilutė 37: Eilutė 39:


[[Kategorija:Plungės rajono bažnyčios]]
[[Kategorija:Plungės rajono bažnyčios]]
[[Kategorija:Katalikų piligrimystės vietos Lietuvoje]]

18:57, 6 gruodžio 2021 versija

56°01′31″š. pl. 21°48′46″r. ilg. / 56.025202°š. pl. 21.8127835°r. ilg. / 56.025202; 21.8127835

Beržoro šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia
Vyskupija Telšių
Dekanatas Plungės
Savivaldybė Plungės rajonas
Gyvenvietė Beržoro kaimas
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta (įrengta) 1746 m.

Beržoro Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Beržoro kaime, Beržoro ežero šiaurės vakarų krante, 2 km į pietus nuo Platelių bažnyčios. Viena iš katalikiškos piligrimystės vietų Telšių vyskupijoje.[1]

Beržoro šv. Stanislovo bažnyčios vidus

Legenda

Beržoro kaime (Plungės r.) žinomi du svarbiausi kultūriniai religiniai objektai – Šv. Stanislovo bažnyčios pastatų kompleksas – Šv. Stanislovo bažnyčia, varpinė ir koplyčia – bei 14 Kryžiaus kelio koplyčių. Pasakojama, kad vienas piemuo medžio viršuje pamatė švč. Mergelės Marijos paveikslą. Kunigai jį nukėlė ir išvežė į Platelių bažnyčią, tačiau paveikslas dingo ir atsirado toje pačioje vietoje medyje, tad, pasak legendos, ten nuspręsta pastatyti naują bažnyčią, kurioje paveikslas kabėtų.

Istorija

Pirmasis komplekso pastatas iškilo ne vėliau kaip XVIII a., nors tiksli data žinoma nėra. Tai buvo medinė Šv. Jono Nepomuko koplyčia. Ilgainiui į ją nebetilpo visi kaimo tikintieji, tad 1746 m. pastatyta didesnė bažnyčia, jai suteiktas Šv. Stanislovo titulas. Bažnyčia yra liaudies architektūros bruožų, medinė, kryžminių formų. Pagrindinis jos altorius, kurių iš viso yra 4, priskiriamas baroko stiliui.

14 Kryžiaus kelio koplyčių

Nuo 1760 m. veikiančios Beržoro kalvarijos yra vienintelis [reikalingas šaltinis] Lietuvoje XVIII a. įsteigtas Kryžiaus kelio architektūrinis ansamblis. Beržoro kryžiaus kelius įsteigė Platelių klebonas Juozapas Vaitkevičius. Keturiolikoje koplyčių išdėstyta keturiolika įprastinių Kryžiaus kelio stočių. XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje Kristaus kančios kelio koplyčios Beržore buvo nugriautos, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę – atstatytos.

Beržoro dvare 1746 m. pastatyta medinė koplyčia, kurią retkarčiais aptarnaudavo Platelių bažnyčios kunigai (kai kurie šaltiniai mena koplyčią dar 1728 m.). 1759 m. Platelių klebonas Juozapas Vaitkevičius Beržoro kaimo pušyne įrengė medines Kryžiaus kelio stočių koplyčias. 1812 m. Platelių klebonas Mykolas Stravinskas altarijai skyrė žemes.

1865 m. Rusijos valdžia uždraudė melstis prie Kryžiaus kelio stočių koplyčių. 1898 m. prašyta valdžios leidimo uždengti 7 koplyčioms stogus, jas apkalti lentomis. 1904 m. Telšių vyskupas prašė, kad valdžia leistų kunigams dalyvauti Kryžiaus kelio procesijoje (prašymas atmestas). 1905 m. tikintieji visas 14 koplyčių suremontavo. 1906 m. liepos 28 d. iškilmingai melstasi prie Kryžiaus kelio stočių koplyčių. Po Antrojo pasaulinio karo jos nugriautos. Pirmosios iš jų atstatytos 1991 m.

Architektūra

Bažnyčia lotyniško kryžiaus plano, su trisiene apside, bokšteliu centre. Yra 4 altoriai (XVIII a.). Šventoriuje – masyvi varpinė su prieangiu, kapinės.

Galerija

Išnašos

Nuorodos