Dabartinio Afganistano politinė istorija prasidėjo [[XVIII a.]] su Hotakų ir Duranių dinastijomis. Vėlyvajame XIX a. Afganistanas tapo [[buferinė valstybė|buferine valstybe]] ''[[Didysis Žaidimas|Didžiajame Žaidime]]'' tarp [[Britų Indija|Britų Indijos]] ir [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]]. [[Diurando linija]] vadinama tarpvalstybinė siena su Britų Indija buvo nubrėžta [[1893]] m., tačiau Afganistano pripažinta nebuvo ir lėmė įtemptus santykius su Pakistanu nuo pat jo nepriklausomybės 1947 m. Po [[trečiasis anglų-afganų karas|trečiojo anglų-afganų karo]] [[1919]] m. šalis atsikratė užsienio įtakos ir tapo monarchija, kurią pradžioje valdė karalius [[Amanula]], vėliau keturiasdešimt metų – [[Mahomedas Zahiras Ša|Zahiras Ša]]. Vėlyvajame aštuntajame dešimtmetyje įvyko keletas valstybinių perversmų, po kurių šalis tapo [[Afganistano demokratinė respublika|socialistine]], vėliau – [[TSRS]] protektoratu. Tai sukėlė [[Sovietų intervencija į Afganistaną|sovietų-afganų karą]], vykusį tarp [[TSRS]] ir sukilėlių, kuris tęsėsi iki pat [[1989]] m. Iki [[1996]] m. beveik visą Afganistaną užėmė [[islamizmas|islamistinis]] [[Talibanas|Talibano]] judėjimas, šalies teritorijoje įkurtas [[Islamiškasis Afganistano Emyratas]], gyvavęs penkerius metus. Talibanas buvo jėga nuverstas [[NATO]] vadovaujamos koalicijos, suformuota nauja demokratiškai išrinkta politinė valdžios struktūra.
Dabartinio Afganistano politinė istorija prasidėjo [[XVIII a.]] su Hotakų ir Duranių dinastijomis. Vėlyvajame XIX a. Afganistanas tapo [[buferinė valstybė|buferine valstybe]] ''[[Didysis Žaidimas|Didžiajame Žaidime]]'' tarp [[Britų Indija|Britų Indijos]] ir [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]]. [[Diurando linija]] vadinama tarpvalstybinė siena su Britų Indija buvo nubrėžta [[1893]] m., tačiau Afganistano pripažinta nebuvo ir lėmė įtemptus santykius su Pakistanu nuo pat jo nepriklausomybės 1947 m. Po [[trečiasis anglų-afganų karas|trečiojo anglų-afganų karo]] [[1919]] m. šalis atsikratė užsienio įtakos ir tapo monarchija, kurią pradžioje valdė karalius [[Amanula]], vėliau keturiasdešimt metų – [[Mahomedas Zahiras Ša|Zahiras Ša]]. Vėlyvajame aštuntajame dešimtmetyje įvyko keletas valstybinių perversmų, po kurių šalis tapo [[Afganistano demokratinė respublika|socialistine]], vėliau – [[TSRS]] protektoratu. Tai sukėlė [[Sovietų intervencija į Afganistaną|sovietų-afganų karą]], vykusį tarp [[TSRS]] ir sukilėlių, kuris tęsėsi iki pat [[1989]] m. Iki [[1996]] m. beveik visą Afganistaną užėmė [[islamizmas|islamistinis]] [[Talibanas|Talibano]] judėjimas, šalies teritorijoje įkurtas [[Islamiškasis Afganistano Emyratas]], gyvavęs penkerius metus. Talibanas buvo jėga nuverstas [[NATO]] vadovaujamos koalicijos, suformuota nauja demokratiškai išrinkta politinė valdžios struktūra.
Afganistanas yra [[unitarinė valstybė|unitarinė]] [[prezidentinėsistema|prezidentinė]] [[islamiškoji respublika]], kurioje gyvena apie 35 mln. gyventojų. Gyventojų daugumą sudaro [[puštūnai]], [[tadžikai]], [[hazarai]] ir [[uzbekai]]. Šalis priklauso [[Jungtinės Tautos|Jungtinėms Tautoms]], [[Islamiško bendradarbiavimo organizacija]]i, [[77 šalių grupė|77 šalių grupei]], [[Ekonominio bendradarbiavimo organizacija]]i bei [[Neprisijungimo judėjimas|Neprisijungimo judėjimui]]. [[Afganistano ekonomika]] yra 108-a pagal dydį pasaulyje ([[BVP]] lygus 64,08 mlrd. JAV dolerių), tačiau pagal [[BVP vienam gyventojui]] rodiklį yra viena skurdžiausių pasaulyje – 167-a iš 186-ų valstybių pagal [[Tarptautinis valiutos fondas|Tarptautinio valiutos fondo]] duomenis.<ref>{{cite web|url=http://www.imf.org/external/pubs/ft/weo/2017/01/weodata/weorept.aspx?pr.x=43&pr.y=5&sy=2016&ey=2016&ssd=1&sort=country&ds=.&br=1&c=512,672,914,946,612,137,614,546,311,962,213,674,911,676,193,548,122,556,912,678,313,181,419,867,513,682,316,684,913,273,124,868,339,921,638,948,514,943,218,686,963,688,616,518,223,728,516,836,918,558,748,138,618,196,624,278,522,692,622,694,156,142,626,449,628,564,228,565,924,283,233,853,632,288,636,293,634,566,238,964,662,182,960,359,423,453,935,968,128,922,611,714,321,862,243,135,248,716,469,456,253,722,642,942,643,718,939,724,644,576,819,936,172,961,132,813,646,199,648,733,915,184,134,524,652,361,174,362,328,364,258,732,656,366,654,734,336,144,263,146,268,463,532,528,944,923,176,738,534,578,536,537,429,742,433,866,178,369,436,744,136,186,343,925,158,869,439,746,916,926,664,466,826,112,542,111,967,298,443,927,917,846,544,299,941,582,446,474,666,754,668,698&s=PPPPC&grp=0&a=|title=Report for Selected Countries and Subjects|website=www.imf.org}}</ref>
Afganistanas yra [[unitarinė valstybė|unitarinė]] [[prezidentinis valdymas|prezidentinė]] [[islamiškoji respublika]], kurioje gyvena apie 35 mln. gyventojų. Gyventojų daugumą sudaro [[puštūnai]], [[tadžikai]], [[hazarai]] ir [[uzbekai]]. Šalis priklauso [[Jungtinės Tautos|Jungtinėms Tautoms]], [[Islamiško bendradarbiavimo organizacija]]i, [[77 šalių grupė|77 šalių grupei]], [[Ekonominio bendradarbiavimo organizacija]]i bei [[Neprisijungimo judėjimas|Neprisijungimo judėjimui]]. [[Afganistano ekonomika]] yra 108-a pagal dydį pasaulyje ([[BVP]] lygus 64,08 mlrd. JAV dolerių), tačiau pagal [[Sąrašas:Šalys pagal BVP gyventojui|BVP vienam gyventojui]] rodiklį yra viena skurdžiausių pasaulyje – 167-a iš 186-ų valstybių pagal [[Tarptautinis valiutos fondas|Tarptautinio valiutos fondo]] duomenis.<ref>{{cite web|url=http://www.imf.org/external/pubs/ft/weo/2017/01/weodata/weorept.aspx?pr.x=43&pr.y=5&sy=2016&ey=2016&ssd=1&sort=country&ds=.&br=1&c=512,672,914,946,612,137,614,546,311,962,213,674,911,676,193,548,122,556,912,678,313,181,419,867,513,682,316,684,913,273,124,868,339,921,638,948,514,943,218,686,963,688,616,518,223,728,516,836,918,558,748,138,618,196,624,278,522,692,622,694,156,142,626,449,628,564,228,565,924,283,233,853,632,288,636,293,634,566,238,964,662,182,960,359,423,453,935,968,128,922,611,714,321,862,243,135,248,716,469,456,253,722,642,942,643,718,939,724,644,576,819,936,172,961,132,813,646,199,648,733,915,184,134,524,652,361,174,362,328,364,258,732,656,366,654,734,336,144,263,146,268,463,532,528,944,923,176,738,534,578,536,537,429,742,433,866,178,369,436,744,136,186,343,925,158,869,439,746,916,926,664,466,826,112,542,111,967,298,443,927,917,846,544,299,941,582,446,474,666,754,668,698&s=PPPPC&grp=0&a=|title=Report for Selected Countries and Subjects|website=www.imf.org}}</ref>
== Istorija ==
== Istorija ==
17:42, 27 lapkričio 2021 versija
Šis straipsnis apie Afganistano valstybę. Apie tarptautiniu mastu pripažintą vyriausybę, kuri kontroliavo teritoriją nuo 2004 iki 2021 m. skaitykite straipsnyje Islamiškoji Afganistano Respublika. Apie grupuotę, kontroliuojančią didžiąją Afganistano dalį skaitykite straipsnyje Talibanas. Apie jos vyriausybę skaitykite straipsnyje Islamiškasis Afganistano Emyratas.
Afganistanas (pušt./dari: افغانستان, Afġānestān), oficialiai Islamiškasis Afganistano Emyratas (pušt. د افغانستان اسلامي امارت, Də Afġānistān Islāmī Imārat; dari: امارت اسلامی افغانستان, Emārat-e Eslāmi-ye Afghānestān) – valstybė Azijos pietvakariuose (Vid. Rytuose). Šiaurėje ribojasi su Turkmėnija, Uzbekija ir Tadžikija, š. rytuose – su Kinija ir Š. Kašmyru (kontroliuojamu Pakistano), rytuose ir pietuose – su Pakistanu, vakaruose – su Iranu. Šalis užima 652 230 km² teritoriją, t. y., plotu yra dešimtkart didesnė už Lietuvą. Per didžiąją teritorijos dalį driekasi Hindukušo kalnai, kuriuose būdingos itin šaltos žiemos. Šiaurinę šalies dalį sudaro derlingos lygumos, o pietvakariuose vyrauja dykumos su dažniausiai labai karštomis vasaromis. Šalies didžiausias miestas ir sostinė – Kabulas.
Dabartinio Afganistano politinė istorija prasidėjo XVIII a. su Hotakų ir Duranių dinastijomis. Vėlyvajame XIX a. Afganistanas tapo buferine valstybeDidžiajame Žaidime tarp Britų Indijos ir Rusijos imperijos. Diurando linija vadinama tarpvalstybinė siena su Britų Indija buvo nubrėžta 1893 m., tačiau Afganistano pripažinta nebuvo ir lėmė įtemptus santykius su Pakistanu nuo pat jo nepriklausomybės 1947 m. Po trečiojo anglų-afganų karo1919 m. šalis atsikratė užsienio įtakos ir tapo monarchija, kurią pradžioje valdė karalius Amanula, vėliau keturiasdešimt metų – Zahiras Ša. Vėlyvajame aštuntajame dešimtmetyje įvyko keletas valstybinių perversmų, po kurių šalis tapo socialistine, vėliau – TSRS protektoratu. Tai sukėlė sovietų-afganų karą, vykusį tarp TSRS ir sukilėlių, kuris tęsėsi iki pat 1989 m. Iki 1996 m. beveik visą Afganistaną užėmė islamistinisTalibano judėjimas, šalies teritorijoje įkurtas Islamiškasis Afganistano Emyratas, gyvavęs penkerius metus. Talibanas buvo jėga nuverstas NATO vadovaujamos koalicijos, suformuota nauja demokratiškai išrinkta politinė valdžios struktūra.
Dabartinė Afganistano valstybės teritorija susiformavo tik XIX a. kolonijinėms imperijoms pasidalijus Aziją įtakos sferomis ir nubraižius sienas. Iki tol Afganistanas buvo neatskiriama Didžiojo Irano dalis, kurią valdė visos Iraną valdžiusios dinastijos ir imperijos.
XIX a. pateko į D. Britanijos imperijos įtaką, visiškai savarankiška tapo po Pirmojo pasaulinio karo. Paskutinis monarchas buvo nuverstas 1973 m. Netrukus po to 1978 m. pirmasis Afganistano prezidentas buvo žiauriai nužudytas su visa savo šeima sovietų remiamo perversmo metu. Netrukus 1979 m. į Afganistaną įvedus Sovietų Sąjungos karinius dalinius iki 1989 m. vyko ginkluotas pasipriešinimo judėjimas prieš sovietų kariuomenę ir jos kolaborantus. Šią „laisvės kovotojų“ (arba mudžahedų) kovą aktyviai rėmė Pakistanas, JAV bei kitos šalys. Po sovietų kariuomenės išvedimo šalyje kilo pilietinis karas. Iki 1997 m. didžiąją dalį Afganistano (išskyrus tik nedidelę teritoriją šalies šiaurėje) ėmė kontroliuoti Talibano judėjimas, įvedęs šariatą ir labai griežtą islamistinę tvarką. Didžiausią paramą Talibano judėjimui teikė Pakistanas. Iš religinių paskatų 2001 m. buvo sugriautos VI–IV a. pr. m. e. statytos Budos statulos Bamijane, kurias UNESCO buvo paskelbusi pasaulinio paveldo paminklais. Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių Niujorke, JAV ėmėsi aktyvesnės kovos su terorizmu ir vienu iš šios kovos taikinių tapo Talibano režimas, kuris buvo suteikęs prieglobstį teroristinėms organizacijoms, tarp jų ir Osamai bin Ladenui. Šiais įvykiais prasidėjo Afganistano karas. Talibano režimas buvo nuverstas ir jo kovotojai išstumti iš šalies, nors iki šiol dar kontroliuoja nedideles šalies dalis, daugiausia šalia sienos su Pakistanu. Po to buvo surengti rinkimai, kuriuose laimėjo prezidentas Hamidas Karzajus.
2021 m. rugpjūtį iš šalies išvedus NATO pajėgas, Talibanas nedelsiant atkovojo valdžią.
Kraštovaizdis Goro provincijoje (vasara)Lietuvos karys prie Tedženo upėsŽiemą Lietuvos kariuomenės vilkikas traukia vietinį transportą į kalnąAfganistano gyventojų skaičiaus raida 1961-2004 m.Tradicinis arbatos gėrimas
Afganistanas yra prie jūros priėjimo neturinti kalnų šalis – mažiau nei 10 % jo teritorijos yra žemiau nei 600 m virš jūros lygio. Iš rytų į vakarus driekiasi aukšti Hindukušo kalnai (aukštis iki 7492 m, Nošako k.), toliau vakaruose pereinantys į Paropamizo kalnus. Pietinėje dalyje driekiasi Gaznio-Kandaharo plokščiakalnis, priklausantis Irano kalnynui. Šiaurinėje ir pietvakarinėje dalyje plyti dykumingos lygumos – Baktrijos, Registano, Dašti Margo.
Klimatas subtropinis, žemyninis, sausas. Vidutinė sausio temperatūra nuo 0–8 °C lygumose, iki -20 °C kalnuose. Liepą lygumose oras įkaista vidutiniškai iki 24–32 °C, aukštikalnėse laikosi 0–10 °C šiluma. Kritulių per metus iškrenta nuo 200 mm lygumose iki 800 mm kalnuose. Dažnos sausros.
Žemės ūkis yra pagrindinė šalies šaka, nors ariama žemė sudaro tik 10% viso šalies ploto. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra kviečiai, vaisiai, riešutai. Aguonos naudojamos gaminti opiumui iš kurio gaunamas didžiausias pelnas.
Pagrindinė naudingoji iškasena yra gamtinės dujos. Šalyje taip pat randama anglies, vario, lazurito, talko, geležies rūdos, druskos, tačiau šių resursų gavyba nėra išplėtota. Gaminami baldai, trąšos, avalynė, apdirbama medvilnė, žemės ūkio produktai.
Pagrindiniai šalies eksporto produktai yra vaisiai ir riešutai, opiumas, rankomis pagaminti kilimai, brangakmeniai. Importuojami maisto produktai, tekstilė, naftos produktai. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Pakistanas, JAV, Indija.
Afganistano gyventojų etninė sudėtis yra gana marga. Kadangi ilgą laiką nebuvo atlikta sistemingų tyrimų ar gyventojų surašymų, tikslių duomenų apie gyventojų sudėtį pagal etnines grupes nėra. 2005 m. CIA World Factbook pateikiami duomenys tėra apytikriai: puštūnai (afganai) 42 %, tadžikai 27 %, chazarai 9 %, uzbekai 9 %, aimakai 4 %, turkmėnai 3 %, beludžiai 2 %, kiti 4 %.
Pagrindinės kalbos yra persų (dari) ir puštūnų. Taip pat vartojamos ir kitos kalbos – daugiausia uzbekų, turkmėnų, beludžių. Nedidelės sikhų ir indų tautinės mažumos kalba pendžabų kalba.
Pasak 2009 m. apskaičiavimų, Afganistanas užima trečia vietą pasaulyje pagal kūdikių mirtingumą. Net 151,95 kūdikiai iš tūkstančio miršta pirmaisiais savo gyvenimo metais. Taip pat šalis užima ketvirtą vietą pasaulyje pagal gimstamumą ir aštuntą vietą pagal mirtingumą. Vidutinė gyvenimo trukmė Afganistane yra 44,64 m. – taip pat viena mažiausių pasaulyje. Gyventojų amžiaus struktūra: [5]
0-14 metų: 44,5 %
15-64 metų: 53 %
65 metų ir vyresni: 2,4 % (2009 m. apsk.)
Pasak apytikslių 2000 m. apskaičiavimų, vyrų raštingumas yra 43,1 %, o moterų – 12,6 %.
Afganistano visuomenė daugiausiai gentinė, su skirtingomis subkultūromis skirtinguose regionuose. Jų istorija siekia bent Achemenidų imperijos laikus V a. pr. m. e. Pietiniuose ir rytiniuose regionuose žmonės gyvena pagal puštūniškus papročius – čia paplitusi puštūnų kultūra. Puštūnai, taip pat beludžiai, yra glaudžiai kultūriškai susiję su Pietų Azija. Kiti afganai yra artimi persų ir tiurkiškoms kultūroms. Kai kurie ne etniniai puštūnai, gyvenantys šalia puštūnų, perėmė puštūnų papročius, tuo tarpu kai kurie puštūnai perėmė persų kultūrą. Tie, kurie gyveno Pakistane ir Irane pastaruosius trisdešimt metų buvo paveikti šių kaimyninių valstybių.
↑„Šaltinis“. CIA World Factbook. Nuoroda tikrinta Gegužės 16, 2012. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= (pagalba)
↑Griffin, Luke (2002 m. sausio 14 d.). „The Pre-Islamic Period“. Afghanistan Country Study. Illinois Institute of Technology. Suarchyvuotas originalas 3 November 2001. Nuoroda tikrinta 2010 m. spalio 14 d..
.svg)
