Izraelis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ispanas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Ispanas (aptarimas | indėlis)
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Eilutė 114: Eilutė 114:
== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
{{Išnašos}}

== Pastabos ==
{{notelist}}


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==

17:03, 27 lapkričio 2021 versija

Izraelio vėliava Izraelio herbas
Vėliava Herbas

Izraelis žemėlapyje
Valstybinė kalba hebrajų (ivritas)
Sostinė Jeruzalė
(ribotas pripažinimas)[a]
Didžiausias miestas Jeruzalė
Valstybės vadovai
 • Prezidentas
 • Ministras Pirmininkas
 • -
 
Isaac Herzog (יצחק הרצוג)
Naftali Bennett (נפתלי בנט)
-
Plotas
 • Iš viso
 • % vandens
 
20 770 km2 (150)
2,71 %[10]
Gyventojų
 • 2021
 • Tankis
 
9 390 850[11] (99)
425 žm./km2 (35)
BVP
 • Iš viso
 • BVP gyventojui
2020
Didėjimas 410,501[12] mlrd. $ (31)
Didėjimas 44 474[12] $ (19)
Valiuta Izraelio naujasis šekelis (₪‎) (ILS)
Laiko juosta
 • Vasaros laikas
UTC+2 (IST)
UTC+3 (DST)
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Tautų Lygos mandato
1948 m. gegužės 14 d.
Interneto kodas .il
Šalies tel. kodas +972

Izraelis (heb. יִשְׂרָאֵל‎ Yīsrāʾēl; arab. إِسْرَائِيل‎ ʾIsrāʾīl), oficialiai Izraelio Valstybė (heb. מְדִינַת יִשְׂרָאֵל‎ Medinat Yisra'el; arab. دولة إسرائيل Daulat Isra'il) – žydų valstybė Artimuosiuose Rytuose, Viduržemio jūros rytuose. Izraelis ribojasi su Libanu, Sirija, Jordanija, Egiptu.

Pagal pagrindinius įstatymus Izraelis save skelbia žydų demokratine respublika.[13] Izraelis yra liberalioji demokratija su parlamentiniu valdymu, proporciniu atstovavimu ir visuotiniais rinkimais.[14] Šalies premjeras yra vyriausybės galva, o Knesetas yra įstatymų leidžiamoji valdžia. Izraelis yra išsivysčiusi valstybė ir Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narė. Šalies bendrasis vidaus produktas (2017 m. duomenimis) yra trisdešimt antras pagal dydį pasaulyje. Šalyje daug kvalifikuotos darbo jėgos, tai viena labiausiai išsivysčiusių šalių pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių piliečių dalį[15], taip pat - daugiausiai moksliniams tyrimams ir plėtrai skirianti valstybė[16]. Izraelis turi aukščiausią pragyvenimo lygį Artimuosiuose Rytuose ir patenka į dešimtuką šalių su ilgiausia vidutine gyvenimo trukme.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Izraelio istorija.

Tradiciškai Izraelio istorijos pradžia siejama su bibliniais laikais.

Žydai sparčiai pradėjo emigruoti į Palestiną XIX amžiuje, įkūrė tenai kelis žydiškus miestus (taip pat ir Tel Avivą).

1946 m. pabaigoje, britų bei amerikiečių sudarytos komisijos duomenimis, Palestinoje gyveno 1 269 000 arabų (67,6 %), 608 000 žydų (32,4 %).[17] Dėl imigracijos žydų procentas nuolat augo, į Izraelio teritoriją palestiniečių pabėgėliai sugrįžti neturi teisės.

Jungtinės Tautos 1947 metų lapkritį priėmė rezoliuciją Nr. 181, kuria Palestiną padalino, 55 procentus jos skirdami žydams, o 45 procentus – arabams. Jeruzalę jie paskelbė tarptautiniu miestu, kurio neturėtų valdyti nei Izraelis, nei arabai. Palestinos arabai bei aplinkinės arabų valstybės su šiuo padalijimu nesutiko, nes mažumą gyventojų sudarantys žydai turėjo gauti didesnę dalį teritorijos. 1948 metų gegužės 14 d. Izraelis paskelbė nepriklausomybę. Kitą dieną po to aplinkinės arabų valstybės paskelbė Izraeliui karą, kurį Izraelis laimėjo ir užėmė dalį žemių, pagal JTO padalijimo planą skirtų arabams, o arabų valstybės okupavo Gazos Ruožą (Egiptas) ir Vakarų Krantą (Jordanija).

1967 metais Izraelis apkaltino arabų valstybes – Egiptą, Siriją, Iraką ir Jordaniją planuojant vėl pulti Izraelį ir sudavė prevencinį smūgį, o po to per šešias dienas sutriuškino priešininkų armijas bei privertė arabų valstybes sutikti su JTO pasiūlytomis paliaubomis. Per Šešių dienų karą Izraelis okupavo dvi teritorijas, niekad nepriklausiusias Anglų Palestinos mandatui – Golano aukštumas (priklausiusias Sirijai) ir Sinajaus pusiasalį (priklausiusį Egiptui). Šiame kare Izraelis taip pat užėmė ir rytinę Jeruzalės dalį. Izraelis laiko ją savo teritorijos dalimi, tačiau tarptautinė bendruomenė to nepripažįsta. Vėliau Sinajaus pusiasalis grąžintas Egiptui mainais už Izraelio pripažinimą ir taikos sutartį.

1973 metų Jom Kipuro kare Egiptas ir Sirija netikėtai atakavo Izraelį, tuo metu švenčiantį Jom Kipurą – vieną svarbiausių religinių žydų švenčių. Puolimas pradžioje buvo sėkmingas, tačiau vėliau Izraelio karinės pajėgos buvo sėkmingai mobilizuotos ir atrėmė ataką. Keršydamos už JAV paramą Izraeliui, naftą eksportuojančios arabų valstybės sumažino, o vėliau ir nutraukė naftos tiekimą JAV bei kitoms Izraelį parėmusioms šalims (1973 metų naftos krizė).

Izraelio valstybės vis dar nepripažįsta dalis valstybių (daugiausiai musulmoniškų), lieka neišspręsti okupuotų teritorijų, žydų naujakurių gyvenviečių jose klausimai. Palestinos savivalda kontroliuoja tik dalį Vakarų Kranto, Gazos Ruožas valdomas Hamas judėjimo.

Okupuotų teritorijų A ir B zonos (2006 m.)


Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Izraelio apygardos.

Izraelis dalinamas į 6 apygardas:

  1. Šiaurės apygarda (Mehoz HaTzafon)
  2. Haifos apygarda (Mehoz Hefa)
  3. Centrinė apygarda (Mehoz HaMerkaz)
  4. Tel Avivo apygarda (Mehoz Tel-Aviv)
  5. Jeruzalės apygarda (Mehoz Yerushalayim)
  6. Pietų apygarda (Mehoz HaDarom)

Geografija

Izraelio vėliava
Pagrindinis straipsnis – Izraelio geografija.

Iš šiaurės į pietus šalis ištįsusi per 470 km, plačiausia šalies vieta yra 135 km, siauriausia tik 15 km. Nors Izraelis yra nedidelė šalis, tačiau joje yra net keletas klimato zonų.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Izraelio ekonomika.

2002 m. Lietuvos eksportas į Izraelį sudarė 7,8 mln. JAV dolerių arba 0,15 % bendrojo Lietuvos eksporto. Šiuo metu Izraelis yra viena iš raštingiausių valstybių Azijoje. Šalies ekonomika yra itin gera ir teikia puikias galimybes gyventojams mokytis.

Gyventojai

Pagrindinis straipsnis – Izraelio gyventojai.

Gyventojų sudėtis pagal tautybę (2005 m. gegužės 10 d.): 5,26 mln. (76,2 %) – žydai; 1,35 mln. (19,6 %) – arabai, įskaitant palestiniečius, beduinus ir arabus krikščionis; 290 tūkst. (4,2 %) – drūzai, kurie paprastai taip pat priskiriami arabams. Šalyje taip pat gyvena čerkesų, rusų ir kitų tautinių mažumų. Tarp žydų 35 % – pirmos kartos imigrantai, apie 1,1 mln. – emigrantai iš buvusios Tarybų Sąjungos.

Šalyje taip pat yra apie 250 000 užsienio darbininkų ir nelegalių gyventojų. Be to, Izraelyje gyventojų gyvenimo trukmė yra ilgesnė nei kitose Azijos valstybėse.


Šaltiniai

  1. „Australia recognises West Jerusalem as Israeli capital“. BBC News. 15 December 2018. Nuoroda tikrinta 14 August 2020.
  2. „Foreign Ministry statement regarding Palestinian-Israeli settlement“. www.mid.ru. 6 April 2017.
  3. „Czech Republic announces it recognizes West Jerusalem as Israel's capital“. Jerusalem Post. 6 December 2017. Nuoroda tikrinta 6 December 2017. „The Czech Republic currently, before the peace between Israel and Palestine is signed, recognizes Jerusalem to be in fact the capital of Israel in the borders of the demarcation line from 1967." The Ministry also said that it would only consider relocating its embassy based on "results of negotiations.“
  4. „Honduras recognizes Jerusalem as Israel's capital“. The Times of Israel. 29 August 2019.
  5. „Guatemala se suma a EEUU y también trasladará su embajada en Israel a Jerusalén“ [Guatemala joins US, will also move embassy to Jerusalem]. Infobae (ispanų). 24 December 2017. Guatemala's embassy was located in Jerusalem until the 1980s, when it was moved to Tel Aviv.
  6. „Nauru recognizes J'lem as capital of Israel“. Israel National News (anglų). 29 August 2019.
  7. Istorinis sprendimas: D.Trumpas pripažino Jeruzalę Izraelio sostine. 15min. Nuoroda tikrinta 2021-11-27.
  8. Frot, Mathilde (4 September 2020). „Kosovo to normalise relations with Israel“. The Jewish Chronicle. Nuoroda tikrinta 4 September 2020.
  9. „Kosovo and Serbia hand Israel diplomatic boon after US-brokered deal“. The Guardian. 4 September 2020. Nuoroda tikrinta 4 September 2020.
  10. „Surface water and surface water change“. Organisation for Economic Co-operation and Development (OECD). Nuoroda tikrinta 11 October 2020.
  11. „Home page“. Israel Central Bureau of Statistics. Nuoroda tikrinta 20 February 2017.
  12. 12,0 12,1 „World Economic Outlook Database, October 2019“. International Monetary Fund. Nuoroda tikrinta 23 March 2020.
  13. „Israel“. Freedom in the World. Freedom House. 2008. Suarchyvuotas originalas 2012-06-23. Nuoroda tikrinta 20 March 2012. {{cite web}}: Nežinomas parametras |dead-url= ignoruotas (|url-status= suggested) (pagalba)
  14. „Global Survey 2006: Middle East Progress Amid Global Gains in Freedom“. Freedom House. 19 December 2005. Suarchyvuotas originalas 2012-06-23. Nuoroda tikrinta 20 March 2012. {{cite web}}: Nežinomas parametras |dead-url= ignoruotas (|url-status= suggested) (pagalba)
  15. Education at a Glance: Israel (Report). Organisation for Economic Co-operation and Development. 15 September 2016. Nuoroda tikrinta 18 January 2017.
  16. UNESCO statistika
  17. http://www.cjpmo.org/DisplayDocument.aspx?DocumentID=18

Pastabos

  1. Pripažinimas kitų JT narių: Australija (Vakarų Jeruzalė),[1] Rusija (Vakarų Jeruzalė),[2] Čekija (Vakarų Jeruzalė),[3] Hondūras,[4] Gvatemala,[5] Nauru[6] ir Jungtinės Valstijos.[7] 2020 m. rugsėjį buvo pranešta, kad Serbija perkelia savo ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę.[8][9]

Nuorodos

Vikižodynas
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Izraelis

Valdžia:

Bendros žinios:

Žemėlapiai:

Laikas ir orai: