Lietuvos ir Taivano santykiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
LinasD (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
LinasD (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 13: Eilutė 13:


== Santykių istorija ==
== Santykių istorija ==
[[Vaizdas:駐立陶宛台灣代表處正式掛牌設立。.jpg|thumb|275px|right|Taivano atstovybės atidarymas Vilniuje 2021 m. lapkričio 18 d.]]
[[Vaizdas:President Tsai poses for a photo with the first official European Parliament delegation to Taiwan 2021-11-04.jpg|thumb|275px|right|[[Europos parlamentas|Europos parlamento]] delegacija susitikime su prezidente [[Tsai Ing-wen]] 2021 m. lapkričio 4 d.]]
[[Vaizdas:President Tsai poses for a photo with the first official European Parliament delegation to Taiwan 2021-11-04.jpg|thumb|275px|right|[[Europos parlamentas|Europos parlamento]] delegacija susitikime su prezidente [[Tsai Ing-wen]] 2021 m. lapkričio 4 d.]]



17:52, 18 lapkričio 2021 versija

LietuvosTaivano santykiai

Lietuva (oranžinė) ir Taivanas (žalias) žemėlapyje

LietuvosTaivano santykiai yra paremti ekonominiu, kultūriniu ir akademiniu bendradarbiavimu. Politiniai ryšiai yra plėtojami ribotai, nes Lietuva laikosi vienos Kinijos politikos ir su Taivanu nėra užmezgusi oficialių diplomatinių santykių. 2021 m. lapkričio 18 d. veiklą Vilniuje pradėjo Taivano atstovybė, kuri oficialiai neturi diplomatinio statuso ir rūpinasi ekonominiais, konsuliniais ir kitais klausimais.[1] Iki tol Lietuvos reikalais rūpinosi Taivano atstovas, reziduojantis Rygoje ir vadovaujantis ten veikiančiai Taipėjaus misijai.

2021 m. Lietuvoje gyveno 7 Taivano piliečiai, tuo tarpu Taivane nuo 2020 m. įkurta nedidelė Taivano lietuvių bendruomenė.

Santykių istorija

Taivano atstovybės atidarymas Vilniuje 2021 m. lapkričio 18 d.
Europos parlamento delegacija susitikime su prezidente Tsai Ing-wen 2021 m. lapkričio 4 d.

Santykiai tarp šalių siekia 1923 m., kai Lietuva užmezgė diplomatinius santykius su tuometine Kinijos respublika. Tuo metu Taivano sala priklausė Japonijos imperijai. Sovietinė okupacija, kurios Taivanas nepripažino, nutraukė bendradarbiavimą.

Kai 1949 m. buvo įkurta Kinijos Liaudies Respublika, Taivanas tapo pagrindine teritorija, iš kurios valdė Kinijos Respublikos valdžia. 1990 m. nepriklausomybę atkūrusi Lietuva iškart pripažino tik Kinijos Liaudies Respubliką, skirtingai nuo Latvijos, 1992–1993 m. pripažinusios tiek Kinijos Liaudies Respubliką, tiek Kinijos Respubliką (Taivaną).

Proveržį glaudesniems santykiams tarp Lietuvos ir Taivano suteikė suprastėję santykiai su Kinija, naujos Lietuvos Vyriausybės palankus požiūris į Taivaną bei Lietuvos vyriausybės sprendimas padovanoti 20 000 vakcinų Taivanui, taip Lietuvai tampant trečiąja Taivanui paaukojusia šalimi po Japonijos ir JAV. Pastarasis įvykis itin padidino taivaniečių susidomėjimą Lietuva; atsidėkodami taivaniečiai ėmė pirkti daugiau lietuviškos produkcijos[2], surinko dideles sumas (bent 100 000 eurų) Lietuvoje veikiančioms labdaros organizacijoms[3], maisto pramonės kompanija I-Mei Foods padovanojo apie 21 000 savo pyragaičių pakuočių.[4]

2020 m. balandį, daugiausia reaguodami į Taivano veiksmingą COVID-19 pandemijos valdymą ir Lietuvai suteiktą humanitarinę pagalbą, 200 Lietuvos politikų ir viešų asmenų nusiuntė šalies Prezidentui Gitanui Nausėdai atvirą laišką ragindami paremti Taivaną Pekino inspiruotame ginče su PSO. Prezidentūrai atsisakius remti Taivano narystę šioje organizacijoje, tuometis Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius susisiekė su pačiu PSO vadovu ir paprašė pakviesti salos atstovus į artėjančią Pasaulio sveikatos asamblėją stebėtojų teisėmis.[5]

Iki 2020 m. bendradarbiavimas daugiausiai apsiribojo ekonominiais mainais. 2020 m. spalio 8 d., likus dviem dienoms iki Kinijos Respublikos nacionalinės dienos keliasdešimt žinomų lietuvių visuomenės politikos atstovų Vilniaus centre įsteigė Lietuvos – Taivano forumą, kuriuo siekiama plėtoti dvišalius kultūrinius, mokslinius, ekonominius ir politinius ryšius ir remti salos siekius, susijusius su demokratija, žmogaus teisėmis ir savarankiško apsisprendimo teise.[6]

2021 m. Taivano užsienio reikalų ministerijos siūlymu nuspręsta steigti Taivano atstovybę. Nors tai nėra ambasada ar konsulatas, oficialiai naudojamas Taivano, o ne įprastas Taipėjaus, pavadinimas. Po tokių pranešimų buvo sulaukta griežtos Kinijos reakcijos,[7] rugpjūčio 10 d. iš Lietuvos buvo atšauktas Kinijos ambasadorius ir pareikalauta, kad Lietuva tą patį padarytų su savo ambasadoriumi Pekine.[8] Tokį žingsnį Lietuva žengė rugsėjo 3 d., atšaukdama dar nei metus pareigų Kinijoje nėjusią ambasadorę Dianą Mickevičienę.[9] Taivano atstovybė galiausiai buvo atidaryta tų pačių metų lapkričio 18 d.

2021 m. lapkričio 3–5 d. Taivane lankėsi Europos parlamento delegacija, susitiko su prezidente Tsai Ing-wen ir premjeru Su Tseng-chang. Tarp narių buvo ir Lietuvos europarlamentarai Andrius Kubilius bei Petras Auštrevičius.[10]

Švietimo, mokslo, technologiniai ir kultūriniai mainai

Tarp Taivano ir kai kurių Lietuvos universitetų (pavyzdžiui, tarp VDU ir Nacionalinio Taipėjaus universiteto) yra užmegzti dvišaliai santykiai, dėl kurių galimi abipusiai studentų mainai.

Taipėjus ir Vilnius nuo 1998 m. gegužės 28 yra miestai partneriai.[11]

Ekonominis bendradarbiavimas

2021 m. spalio pabaigoje Lietuvoje lankėsi gausi Taivano verslininkų delegacija, buvo pasirašyti bendradarbiavimo memorandumai.[12] Delegacijai vadovavo Taivano nacionalinės plėtros ministras Ming-Hsin Kung.[13]

Anot Lietuvos statistikos departamento, 2020 metais Lietuvos eksportas į Taivaną siekė 19 mln. eurų, arba 0,07 % viso eksporto. Tuo tarpu importas sudarė 66,1 eurų, arba 0,23 % viso importo.[14] Lietuva eksportavo gan įvairią produkciją, tuo tarpu iš Taivano daugiausiai buvo importuojama įvairios technikos ir įrenginių.[15]

Metai[14] 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020
Eksportas į Taivaną (mln. Eur.) 4,6 7,7 6,4 9,1 9,4 12,7 19,7 19,6 19,0
Importas iš Taivano (mln. Eur.) 48,7 47,0 50,3 51,7 51,7 56,3 60,1 69,3 66,1

Atstovai

Taivano atstovybės Vilniuje vadovai:

  1. Eric Huang (黃鈞耀), nuo 2021 m. lapkričio mėn.

Šaltiniai

Taip pat skaitykite