Karvaičiai: Skirtumas tarp puslapio versijų
S panaikintas using AWB |
SNėra keitimo santraukos Žyma: Atmesta |
||
| Eilutė 15: | Eilutė 15: | ||
'''Karvaičiai''' – buvęs kaimas [[Kuršių nerija|Kuršių nerijoje]], į pietus nuo dabartinės [[Juodkrantė]]s, tarp [[Pervalka|Pervalkos]] ir [[Preila|Preilos]] (1,5 km į šiaurę nuo Preilos). Dar ir dabar [[Kuršių marios|Kuršių marių]] įlanka vadinasi [[Karvaičių įlanka]], o šalia Marių stūkso [[Karvaičių kalva]].<ref>{{Lt-atlas 2003|113}}</ref> |
'''Karvaičiai''' – buvęs kaimas [[Kuršių nerija|Kuršių nerijoje]], į pietus nuo dabartinės [[Juodkrantė]]s, tarp [[Pervalka|Pervalkos]] ir [[Preila|Preilos]] (1,5 km į šiaurę nuo Preilos). Dar ir dabar [[Kuršių marios|Kuršių marių]] įlanka vadinasi [[Karvaičių įlanka]], o šalia Marių stūkso [[Karvaičių kalva]].<ref>{{Lt-atlas 2003|113}}</ref> |
||
[[Vaizdas:Įrašas Karvaičiams ir L. Rėzai.JPG|miniatiūra| |
[[Vaizdas:Įrašas Karvaičiams ir L. Rėzai.JPG|miniatiūra|thumb|Atminimo įrašas ant seno paminklo [[Karvaičių kopa|Karvaičių kopos]] papėdėje]] |
||
Pirmųjų Karvaičių vietoje dabar stūkso [[Senųjų Karvaičių kopa]] (30 m), o Antrųjų Karvaičių – [[Karvaičių kopa]] (50 m). |
Pirmųjų Karvaičių vietoje dabar stūkso [[Senųjų Karvaičių kopa]] (30 m), o Antrųjų Karvaičių – [[Karvaičių kopa]] (50 m). |
||
| ⚫ | == Istorija ==Pirmą kartą Karvaičiai minimi [[1509]] m. Daugiausia gyveno žvejai, save laikantys [[kuršininkai]]s. XVI a. 2-ojoje pusėje pastatyta koplyčia. Apie [[1708]] m. [[Nida]], [[Nagliai]] ir Karvaičiai sujungti į pastoracinį vienetą, kuris priklausė [[Kuncai|Kuncų]] parapijai. Pamaldas laikydavo kunigas iš [[Klaipėda|Klaipėdos]]. [[1740]] m. patys Karvaičiai tapo parapijos centru. [[1741]] m. pastatyta [[Karvaičių bažnyčia]], kurią [[1797]] m. užpustė smėlis, todėl dar [[1794]] m. parapijos centras perkeltas į [[Juodkrantė|Juodkrantę]]. |
||
== Istorija == |
|||
[[Vaizdas:Coat of arms of Neringa (Lithuania).png|thumb|200px|left|Karvaičių herbas dabartiniame [[Neringos herbas|Neringos herbe]] (viduryje dešinėje)]] |
|||
| ⚫ | Pirmą kartą Karvaičiai minimi [[1509]] m. Daugiausia gyveno žvejai, save laikantys [[kuršininkai]]s. XVI a. 2-ojoje pusėje pastatyta koplyčia. Apie [[1708]] m. [[Nida]], [[Nagliai]] ir Karvaičiai sujungti į pastoracinį vienetą, kuris priklausė [[Kuncai|Kuncų]] parapijai. Pamaldas laikydavo kunigas iš [[Klaipėda|Klaipėdos]]. [[1740]] m. patys Karvaičiai tapo parapijos centru. [[1741]] m. pastatyta [[Karvaičių bažnyčia]], kurią [[1797]] m. užpustė smėlis, todėl dar [[1794]] m. parapijos centras perkeltas į [[Juodkrantė|Juodkrantę]]. |
||
[[1736]] m. įsteigta lietuviška mokykla. Nuo [[1786]] m. gyventojai kovojo su vėjo nešamu smėliu, užpustančiu sodybas. Tuo metu čia gyveno apie 30 žmonių, buvo šventovė, mokykla, augo sodai. Dalis gyventojų persikėlė į [[Preila|Preilą]] ir [[Pervalka|Pervalką]], paskutiniai pasitraukė [[1797]] metais, kai Karvaičių didžiosios kopos ([[Karvaičių kalnas]]) smėlis visiškai užklojo gyvenvietę. Žmonės ėmė kurtis [[Juodkrantė]]s pietiniame pakraštyje, kuris pavadintas '''Naujaisiais Karvaičiais'''. Čia buvo pastatyta bažnyčia. Dalis gyventojų išsikėlė į [[Nida|Nidą]] ir [[Nagliai|Naglius]].<ref>{{VLE|9|514||Karvaičiai}}</ref> |
[[1736]] m. įsteigta lietuviška mokykla. Nuo [[1786]] m. gyventojai kovojo su vėjo nešamu smėliu, užpustančiu sodybas. Tuo metu čia gyveno apie 30 žmonių, buvo šventovė, mokykla, augo sodai. Dalis gyventojų persikėlė į [[Preila|Preilą]] ir [[Pervalka|Pervalką]], paskutiniai pasitraukė [[1797]] metais, kai Karvaičių didžiosios kopos ([[Karvaičių kalnas]]) smėlis visiškai užklojo gyvenvietę. Žmonės ėmė kurtis [[Juodkrantė]]s pietiniame pakraštyje, kuris pavadintas '''Naujaisiais Karvaičiais'''. Čia buvo pastatyta bažnyčia. Dalis gyventojų išsikėlė į [[Nida|Nidą]] ir [[Nagliai|Naglius]].<ref>{{VLE|9|514||Karvaičiai}}</ref> |
||
15:36, 16 lapkričio 2021 versija
| Karvaičiai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Gyvenvietė panaikinta 1797 m. | ||||||||||||||||
.svg)
| ||||||||||||||||
  Karvaičiai |
||||||||||||||||
| 55°23′10″š. pl. 21°04′19″r. ilg. / 55.386°š. pl. 21.072°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė |  Neringos savivaldybė
| |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | vok. Karweiten, kurš. Karviķi | |||||||||||||||
Karvaičiai – buvęs kaimas Kuršių nerijoje, į pietus nuo dabartinės Juodkrantės, tarp Pervalkos ir Preilos (1,5 km į šiaurę nuo Preilos). Dar ir dabar Kuršių marių įlanka vadinasi Karvaičių įlanka, o šalia Marių stūkso Karvaičių kalva.[1]
Pirmųjų Karvaičių vietoje dabar stūkso Senųjų Karvaičių kopa (30 m), o Antrųjų Karvaičių – Karvaičių kopa (50 m).
== Istorija ==Pirmą kartą Karvaičiai minimi 1509 m. Daugiausia gyveno žvejai, save laikantys kuršininkais. XVI a. 2-ojoje pusėje pastatyta koplyčia. Apie 1708 m. Nida, Nagliai ir Karvaičiai sujungti į pastoracinį vienetą, kuris priklausė Kuncų parapijai. Pamaldas laikydavo kunigas iš Klaipėdos. 1740 m. patys Karvaičiai tapo parapijos centru. 1741 m. pastatyta Karvaičių bažnyčia, kurią 1797 m. užpustė smėlis, todėl dar 1794 m. parapijos centras perkeltas į Juodkrantę.
1736 m. įsteigta lietuviška mokykla. Nuo 1786 m. gyventojai kovojo su vėjo nešamu smėliu, užpustančiu sodybas. Tuo metu čia gyveno apie 30 žmonių, buvo šventovė, mokykla, augo sodai. Dalis gyventojų persikėlė į Preilą ir Pervalką, paskutiniai pasitraukė 1797 metais, kai Karvaičių didžiosios kopos (Karvaičių kalnas) smėlis visiškai užklojo gyvenvietę. Žmonės ėmė kurtis Juodkrantės pietiniame pakraštyje, kuris pavadintas Naujaisiais Karvaičiais. Čia buvo pastatyta bažnyčia. Dalis gyventojų išsikėlė į Nidą ir Naglius.[2]
Gyventojai
 | |||||
| 1541 m. | 1545 m. | 1650 m. | 1773 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|
| 90 | 90 | 15 | 80 | ||
| |||||
Žymūs žmonės
Šiame kaime gimė tautosakininkas Liudvikas Rėza (1776–1840). Kaimo išnykimą jis aprašė eilėraštyje „Nugrimzdęs kaimas“.
1764–1781 m. Karvaičiuose kunigavo D. G. Šudnagis (Zudnachovius).
Padavimas
Pasakojama, kad Karvaičiuose trobos buvo išsidėsčiusios toli viena nuo kitos, ir žvejai susieidavo labai retai, kartą per savaitę ar rečiau. Šeštadieniais dažniausiai jie susirinkdavo į seną L. Rėzos svetainę, pasėdėdavo, išgerdavo alaus, pasišnekučiuodavo, aptardavo kaip apsisaugoti nuo slenkančio smėlio ir pan.
Sykį keletas kortininkų susimetė namo kertėje ir ėmė žaisti. Prie aliejinės lempos žaisdami jie sulaukė vidurnakčio, kai vienas vaikščiodamas po kambarį pastebėjo už lango svetimą žmogų. Kortininkai pakvietė nepažįstamąjį pažaisti, o tas sutiko. Išdalijus kortas žaidėjai pasigedo vienos, todėl vienas kaimietis pasilenkė po stalu ieškoti, bet išvydęs arklio kanopą, greitai išlindo ir paliko trobą. Paskui pritrūko dar vienos kortos, ir dar vienos, ir taip galiausiai visi žaidėjai vienas po kito išdūmė iš namų. O svetimasis atsisėdo ant krosnies suolo.
Išsigandęs namo šeiminkas suprato, su kuo turi reikalą. Nors jis ir prašė, ir meldė svečią palikti namus, tačiau tas tik atkirsdavo: „Jūs mane pašaukėte, užtat čia lieku!“ Auštant rytui šeimininkas tarė: „Eisiu pas katalikų kunigą, kad šis savo galią parodytų“. Tai išgirdęs velnias iškart baisiai ūždamas išmovė pro kaminą – taip, kad net plytos ir cementas nukrito ant žemės ir mūre atsirado skylė.
Tos skylės niekam nepavyko užmūryti, ji taip ir liko kaip kortininkų pabaisa, kol keliaujančios kopos visą kaimą uždengė. [3]
Šaltiniai
- ↑ Jāņa sēta Map Publishers Ltd (2003). „Lietuvos autokelių atlasas, 1 : 200 000“ (Map). – Ryga. p. 113.
{{cite map}}: Missing or empty|title=(pagalba) (atlaso žemėlapiuose teritorijų ribos pateiktos pagal VĮ „Registrų centras“ 2003-07-01 duomenis) - ↑ Karvaičiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 514 psl.
- ↑ Dr. Jonas Rimeika. „Kai dar amžina ugnis ruseno. Mažosios Lietuvos padavimai“. Kaunas, 1940.
Nuorodos
- Karvaičiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 74 psl.
- Karvaičiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 229
- Karvaičiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 352 psl.
- Karvaičiai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 678 psl.