Lietuvos ir Taivano santykiai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Truputį pertvarkyta |
|||
Eilutė 38: | Eilutė 38: | ||
2019 metais Lietuvos eksportas į Taivaną siekė 37,8 mln. JAV dolerių, arba 0,12 % viso eksporto. Tuo tarpu importas sudarė 97,3 mln. JAV dolerių, arba 0,3 % viso importo. Lietuva eksportavo gan įvairią produkciją, tuo tarpu iš Taivano daugiausiai buvo importuojama įvairios technikos ir įrenginių.<ref>[https://oec.world/en/profile/country/ltu]</ref> |
2019 metais Lietuvos eksportas į Taivaną siekė 37,8 mln. JAV dolerių, arba 0,12 % viso eksporto. Tuo tarpu importas sudarė 97,3 mln. JAV dolerių, arba 0,3 % viso importo. Lietuva eksportavo gan įvairią produkciją, tuo tarpu iš Taivano daugiausiai buvo importuojama įvairios technikos ir įrenginių.<ref>[https://oec.world/en/profile/country/ltu]</ref> |
||
2021 m. spalio pabaigoje Lietuvoje lankėsi gausi Taivano verslininkų delegacija, buvo pasirašyti bendradarbiavimo memorandumai.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1529446/tvyrant-itampai-tarp-pekino-ir-vilniaus-lietuvoje-lankosi-taivano-verslo-delegacija Tvyrant įtampai tarp Pekino ir Vilniaus, Lietuvoje lankosi Taivano verslo delegacija], LRT, 2021–10–27</ref> |
|||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
20:35, 10 lapkričio 2021 versija
Lietuvos–Taivano santykiai | ||
Lietuva (oranžinė) ir Taivanas (žalias) žemėlapyje |
Lietuvos–Taivano santykiai yra paremti ekonominiu, kultūriniu ir akademiniu bendradarbiavimu. Politiniai ryšiai yra plėtojami ribotai, nes Lietuva laikosi vienos Kinijos politikos ir su Taivanu nėra užmezgusi oficialių diplomatinių santykių.
2021 m. Taivano užsienio reikalų ministerijos siūlymu nuspręsta steigti Taivano atstovybę. Nors tai nėra ambasada ar konsulatas, oficialiai naudojamas Taivano, o ne įprastas Taipėjaus, pavadinimas.[1] Kol kas Taivaną Lietuvoje atstovauja Latvijoje įkurta Taipėjaus atstovybė.
2021 m. Lietuvoje gyveno 7 Taivano piliečiai, tuo tarpu Taivane nuo 2020 m. įkurta nedidelė Taivano lietuvių bendruomenė.
Santykių istorija
Santykiai tarp šalių siekia 1923 m., kai Lietuva užmezgė diplomatinius santykius su tuometine Kinijos respublika. Tuo metu Taivano sala priklausė Japonijos imperijai. Sovietinė okupacija, kurios Taivanas nepripažino, nutraukė bendradarbiavimą.
Kai 1949 m. buvo įkurta Kinijos Liaudies Respublika, Taivanas tapo pagrindine teritorija, iš kurios valdė Kinijos Respublikos valdžia. 1990 m. nepriklausomybę atkūrusi Lietuva iškart pripažino tik Kinijos Liaudies Respubliką, skirtingai nuo Latvijos, 1992–1993 m. pripažinusios tiek Kinijos Liaudies Respubliką, tiek Kinijos Respubliką (Taivaną).
Proveržį glaudesniems santykiams tarp Lietuvos ir Taivano suteikė suprastėję santykiai su Kinija, naujos Lietuvos Vyriausybės palankus požiūris į Taivaną bei Lietuvos vyriausybės sprendimas padovanoti 20 000 vakcinų Taivanui, taip Lietuvai tampant trečiąja Taivanui paaukojusia šalimi po Japonijos ir JAV. Pastarasis įvykis itin padidino taivaniečių susidomėjimą Lietuva; atsidėkodami taivaniečiai ėmė pirkti daugiau lietuviškos produkcijos[2], surinko dideles sumas (bent 100 000 eurų) Lietuvoje veikiančioms labdaros organizacijoms[3], maisto pramonės kompanija I-Mei Foods padovanojo apie 21 000 savo pyragaičių pakuočių.[4]
2020 m. balandį, daugiausia reaguodami į Taivano veiksmingą COVID-19 pandemijos valdymą ir Lietuvai suteiktą humanitarinę pagalbą, 200 Lietuvos politikų ir viešų asmenų nusiuntė šalies Prezidentui Gitanui Nausėdai atvirą laišką ragindami paremti Taivaną Pekino inspiruotame ginče su PSO. Prezidentūrai atsisakius remti Taivano narystę šioje organizacijoje, tuometis Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius susisiekė su pačiu PSO vadovu ir paprašė pakviesti salos atstovus į artėjančią Pasaulio sveikatos asamblėją stebėtojų teisėmis.[5]
Iki 2020 m. bendradarbiavimas daugiausiai apsiribojo ekonominiais mainais. 2020 m. spalio 8 d., likus dviem dienoms iki Kinijos Respublikos nacionalinės dienos keliasdešimt žinomų lietuvių visuomenės politikos atstovų Vilniaus centre įsteigė Lietuvos – Taivano forumą, kuriuo siekiama plėtoti dvišalius kultūrinius, mokslinius, ekonominius ir politinius ryšius ir remti salos siekius, susijusius su demokratija, žmogaus teisėmis ir savarankiško apsisprendimo teise.[6]
2021 m. lapkričio 3–5 d. Taivane lankėsi Europos parlamento delegacija, susitiko su prezidente Tsai Ing-wen ir premjeru Su Tseng-chang. Tarp narių buvo ir Lietuvos europarlamentarai Andrius Kubilius bei Petras Auštrevičius.[7]
Švietimo, mokslo, technologiniai ir kultūriniai mainai
Tarp Taivano ir kai kurių Lietuvos universitetų (pavyzdžiui, tarp VDU ir Nacionalinio Taipėjaus universiteto) yra užmegzti dvišaliai santykiai, dėl kurių galimi abipusiai studentų mainai.
Taipėjus ir Vilnius nuo 1998 m. gegužės 28 yra miestai partneriai.[8]
Ekonominis bendradarbiavimas
2019 metais Lietuvos eksportas į Taivaną siekė 37,8 mln. JAV dolerių, arba 0,12 % viso eksporto. Tuo tarpu importas sudarė 97,3 mln. JAV dolerių, arba 0,3 % viso importo. Lietuva eksportavo gan įvairią produkciją, tuo tarpu iš Taivano daugiausiai buvo importuojama įvairios technikos ir įrenginių.[9]
2021 m. spalio pabaigoje Lietuvoje lankėsi gausi Taivano verslininkų delegacija, buvo pasirašyti bendradarbiavimo memorandumai.[10]
Šaltiniai
- ↑ Jei Lietuva dėl Taivano išdrįs rizikuoti: Kinija jau įspėjo apie peržengtą ribą ir skaudžią pamoką
- ↑ Už padovanotas vakcinas taivaniečiai Lietuvai dėkoja itin išradingai: masiškai puolė pirkti lietuvišką alų ir šokoladą
- ↑ Taivano gyventojai dėkoja Lietuvai už vakcinas: byra dosnios aukos
- ↑ Ideas sought to distribute puff cookies from Taiwan in Lithuania
- ↑ [1]
- ↑ Konstantinas Andrijauskas. Kinijos ir Lietuvos santykiai 2020 m.: nusimetant kaukes?, 2021, Rytų Europos studijų centras
- ↑ Nepaisant Kinijos pykčio, EP delegacija atvyko į Taivaną – dalyvauja ir Lietuvos politikai, LRT, 2021–11–03
- ↑ [2]
- ↑ [3]
- ↑ Tvyrant įtampai tarp Pekino ir Vilniaus, Lietuvoje lankosi Taivano verslo delegacija, LRT, 2021–10–27