Vikipedija:Smėlio dėžė

https://www.trakai-visit.lt/wp-content/uploads/2018/02/DSCF4944.jpg

Trakų pilis

{| align=center class="toccolours" style="padding: .2em; margin-bottom: 1em; font-size: 100%; width: auto;"

|    | Smėlio dėžė skirta paeksperimentuoti su teksto redagavimu. Čia galite išbandyti savo formatavimo įgūdžius, nebijodami ką nors „sugadinti". Turėkite galvoje, kad čia įrašytas tekstas liks tik tol, kol kitas dalyvis jo nesugalvos pakeisti. |}

Pageidautina savo eksperimentus daryti tik žemiau šios linijos.

---

Stokholmo sindromas – psichologinis reiškinys, kuomet pagrobimo metu įkaitai (aukos) ima jausti teigiamus jausmus (pvz., savanorišką paklusnumą, pagarbą, meilę ir pan.) jų pagrobėjams, įkaitai nelaisvės metu neretai užmezga psichologinį ryšį su savo pagrobėjais, nepaisydami to, kad pagrobimo metu yra pavojus jų gyvybei ar sveikatai.–

Bražienė, N. (2009). Autorystės pasisavinimo variantai, teisiniai ir moraliniai aspektai. Jaunųjų mokslininkų darbai, 4(25), 216-221.

MAKSAS > SLAVKA

Versace –

Ramano spektroskopija (pavadinta indų fiziko C. V. Ramano vardu) - virpesinės spektroskopijos metodas, paprastai naudojamas nustatyti virpesiniams molekulių lygmenims.

==Utenio akademija == - futbolo akademija, įsikūrusi Utenoje nuo 2015m. Utenos "Utenio" akademija kviečia jaunuosius futbolininkus sportuoti ir mokytis futbolo paslapčių bei dalyvauti nemokamuose užsiėmimuose darželiuose. Akademijos tikslas – ugdyti talentingus, elitinėse lygose žaisiančius žaidėjus, kartu sudarant sąlygas kokybiškai sportuoti ir žaisti futbolą visiems vaikams. Futbolo akademijoje akcentuojamos bendražmogiškosios vertybės, vaikai mokomi būti gerais ir kultūringais, siekiančiais išsilavinimo žmonėmis. Akademijoje treniruojasi berniukai ir mergaitės nuo 6 iki 16 metų, jai vadovauja specialistas iš Danijos Carsten Dohm. Pagal ilgalaikę klubo strategiją, vyresni moksleiviai jau žaidžia suaugusiųjų komandose. [1]

== Įvadas ==Ši monografija pateikia būdingus Lietuvos muzeologijos raidos bruožus XVIII a. antrojoje pusėje–XXI a. Autorė Lietuvos muzeologijos raidos objektą analizuoja remdamasi šiuolaikinio austrų muzeologo Friedricho Waidacherio istorinės muzeologijos samprata, t. y. muzeologijos bei muzealumo raiškos istoriją: muzeologijos istorija priklauso mokslo istorijai, muzealumo istorija – idėjų istorijai (Waidacher, 2007, 53‒117). Pagal tokią sampratą ir sudaryta šios knygos turinio dviejų skyrių struktūra, atskleidžianti muzeologijos bei muzealumo istorijos charakteringus aspektus, bruožus, raišką. Knygos pirmas skyrius ir jo dalys skirtos charakterizuoti pagrindiniams muzeologijos formavimo Lietuvoje aspektams: muzeologijos terminijos, mokslo objekto, tarpdiscipliniškumo ir statuso mokslų struktūroje, tyrimų, publikacijų ir studijų pobūdžių, – taip pat šio mokslo ištakoms, raidos periodizavimui, svarbiems formavimo faktoriams. Čia pabrėžiamas muzeologijos ir muziejininkystės sampratų diskursas, kuris padeda suvokti muzeologijos ir muziejininkystės istorijų laukus – pasak F. Waidacherio, muziejininkystės istorija – institucijų istorija (F. Waidacher, 2007, 100). Antrame monografijos skyriuje siekiama atskleisti muzealumo raiškos Lietuvoje istorijos esmines tendencijas, apibrėžti svarbius tikrovės, tapatumo muzealizacijos ir muziejų poreikio bruožus. Manoma, kad tikrovės, tapatumo muzealizacijos pagrindinės linkmės: muziejinių Lietuvos istorijos, etninės kultūros, nacionalinio ir kito tapatumo įprasminimų bei reiškimosi muziejinimų tarp mokslo ir ideologijos, – atspindi bendrąsias muzealumo raiškos turinio tendencijas. Jas papildo ir muziejų misijų, pasiūlos ir poreikio, veiklos rėmimo, prieinamumo ir pasaulinės integracijos, tipų, tinklo valdymo pobūdžių atsklaidos. Muzealizacijos ir muziejų poreikio vertinimai paaiškina, kodėl ir kokių muziejų norima, kaip muziejai organizuoja tapatumo reprezentacijas savo kraštui ir pasauliui bei kaip dalyvauja kultūrų mainų procesuose.

Acta Museologica Lithuanica

Karjera

1981 m. baigė Šiaulių 7 vidurinę mokyklą, 1986 m. baigė Šiaulių K. Preikšo pedagoginį institutą, Iki 1989 m. mokytojavo Kelmės ir Šiaulių raj. 1989-1992 m. studijavo stacionarinėje aspirantūroje Maskvoje, kur 1992 m. Teorinės pedagogikos ir tarptautinių švietimo tyrimų institute apgynė pedagogikos mokslo kandidato disertaciją. 1994 m. laipsnis buvo nostrifikuotas: socialinių mokslų daktaro laipsnis (Lietuva) ir Doctor Paedagogiae (Dr. Paed.) (Vokietija). 1995. suteiktas docento vardas. 1993-1994 m. ES programos TEMPUS stipendininkas Albert Lüdwigs Universität Freiburg ir Koblenz-Landau Universität (VFR). Stažuotės tema: Pedagoginė-psichologinė diagnostika, testų teorija ir testavimo praktika. 1996 m. tyrėjo ir dėstytojo stažuotė Christian Albrecht Universität Kiel, remiama Konferenz der Deutschen Akademien der Wissenschaften. Stažuotės tema Standartizuotų testų ir tyrimo instrumentų adaptacija Lietuvos švietimo sistemoje ir edukacinių tyrimų praktikoje (Tarpkultūrinės generalizacijos ir kultūrinės specifikos aspektas). 1996-1998 Šiaulių universiteto docentas, Edukacinio testavimo mokslo centro direktorius.

2000 m. apgintas habilitacinis darbas ir suteiktas habilituoto daktaro laipsnis. 2001 m. suteiktas profesoriaus vardas. 1999-2017 m. mokslinis ir dėstytojo darbas Kauno technologijos universitete (KTU), socialinių tyrimų laboratorijos vedėjas, Ugdymo sistemų katedros profesorius, Sociologijos katedros vedėjas, Viešosios politikos ir administravimo instituto profesorius. Vizituojantis profesorius ŠU, LŽŪU, ISM, VDU, MRUNI. Nuo 2017 m. nepriklausomas tyrėjas, edukatorius ir konsultantas.

Šablonas:Šalies lentelė

{{{vietinisPavadinimas}}}

[[Vaizdas:{{{vėliava}}}|125px|border|{{{kilm}}} vėliava]] [[Vaizdas:{{{herbas}}}|100px|{{{kilm}}} herbas]] ([[{{{kilm}}} vėliava|Išsamiau]]) ([[{{{kilm}}} herbas|Išsamiau]])
Devizas: {{{devizas}}}
Valstybinis himnas: [[{{{kilm}}} himnas]]
[[Vaizdas:Location{{{angl}}}.png|250px|{{{pavadinimas}}} žemėlapyje]] |-
Sostinė	{{{sostinė}}}
Didžiausias miestas	{{{didžiausiasMiestas}}}
Valstybinė kalba	{{{kalbos}}}
Kitos kalbos	{{{kalbos}}}
Etninės grupės	{{{etninėsGrupės}}}
Religija	{{{religija}}}
Demonimas	{{{demonimas}}}
Vyriausybė	{{{vyriausybė}}}
Valstybės vadovai {{{titulas1}}} {{{titulas2}}} {{{titulas3}}}	{{{pavardė1}}} {{{pavardė2}}} {{{pavardė3}}}
[[{{{kilm}}} istorija|Įkūrimas]] {{{nepriklausomybėsĮvykis}}}	{{{nepriklausomybėsDatos}}}
Plotas  – Iš viso  – % vandens	{{{plotas}}} km² ({{{plotoVieta}}}) {{{vandens}}}
Gyventojų  – Iš viso  – Tankis	{{{gyvMetai}}} {{{gyventoju}}} ({{{gyventojuVieta}}}) {{{gyventojuTankis}}} žm./km² ({{{tankumoVieta}}})
BVP (PPP)  – Iš viso  – BVP gyventojui	{{{BVPMetai}}} {{{BVP}}} mlrd. {{{BVPValiuta}}} ({{{BVPVieta}}}) {{{BVPGyventojui}}} {{{BVPValiuta}}} ({{{BVPGyventojuiVieta}}})
BVP (nominalus)  – Iš viso  – BVP gyventojui	{{{BVPMetai}}} {{{BVP}}} mlrd. {{{BVPValiuta}}} ({{{BVPVieta}}}) {{{BVPGyventojui}}} {{{BVPValiuta}}} ({{{BVPGyventojuiVieta}}})
Gini ({{{GiniMetai}}})	{{{GiniKoeficientas}}}
ŽSRI ({{{ŽSRIMetai}}})	{{{ŽSRIKoeficientas}}}
Valiuta	{{{valiuta}}}
Laiko juosta  – Vasaros laikas	{{{laikoJuosta}}} {{{vasarosLaikas}}}
Interneto kodas	.{{{TLD}}}
Šalies tel. kodas	{{{telKodas}}}

Istorija

„Acta Museologica Lithuanica“ yra tarpdisciplininis tęstinis recenzuojamas mokslinis leidinys įkurtas 2013 metais. Tai pirmasis muzeologijos tematikos mokslinis leidinys Lietuvoje, publikuojantis originalius, kitur neskelbtus mokslinius straipsnius šiomis temomis: muziejų, kolekcionavimo, muzealizavimo istorija; muziejinių rinkinių atranka, kaupimas, tyrimai , apskaita, apsauga, saugojimas, restauravimas, konservavimas; teorinė ir metamuzeologija; muziejų ekspozicijų, parodų rengimas, nekilnojamojo paveldo komunikacija, skaitmeninių technologijų taikymas muziejuose ir virtualūs muziejai; muziejinė edukacija ir komunikacija; muziejų vadyba, muziejų politika. Leidinyje publikuojami muzeologijos šaltiniai, skelbiamos naujų knygų, mokslinių tyrimų, muziejinių ekspozicijų ir parodų mokslinės recenzijos.

Žurnalo leidyba

Žurnalą leidžia Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Muzeologijos katedra. Žurnalas leidžiamas elektroniniu (pdf arba 3D pdf) formatu. 3D pdf formato naudojimas sukuria galimybes kokybiškai kitokio mokslinio žurnalo leidybai. Šis formatas įgalina publikuoti ir moksliniuose straipsniuose pateikti ne tik statiškas iliustracijas, bet ir garso, vaizdo, virtualiosios realybės, 3D skenavimo ir pan. daugialypės terpės medijinę medžiagą. Naujųjų medijų taikymo požiūriu „Acta Museologica Lithuanica“ yra vienintelis toks mokslinis žurnalas Europoje. Atskiri jo numeriai (sudaryti iš straipsnių, kuriuose nenaudojamos daugialypės terpės priemonės) gali būti leidžiami ir spausdintu formatu.

Profesinė biografija

ki 1989 m. mokytojavo Kelmės ir Šiaulių raj. 1989-1992 m. studijavo stacionarinėje aspirantūroje Maskvoje, kur 1992 m. Teorinės pedagogikos ir tarptautinių švietimo tyrimų institute apgynė pedagogikos mokslo kandidato disertaciją. 1994 m. laipsnis buvo nostrifikuotas: socialinių mokslų daktaro laipsnis (Lietuva) ir Doctor Paedagogiae (Dr. Paed.) (Vokietija). 1995. suteiktas docento vardas. 1993-1994 m. ES programos TEMPUS stipendininkas Albert Lüdwigs Universität Freiburg ir Koblenz-Landau Universität (VFR). Stažuotės tema: Pedagoginė-psichologinė diagnostika, testų teorija ir testavimo praktika. 1996 m. tyrėjo ir dėstytojo stažuotė Christian Albrecht Universität Kiel, remiama Konferenz der Deutschen Akademien der Wissenschaften. Stažuotės tema Standartizuotų testų ir tyrimo instrumentų adaptacija Lietuvos švietimo sistemoje ir edukacinių tyrimų praktikoje (Tarpkultūrinės generalizacijos ir kultūrinės specifikos aspektas). 1996-1998 Šiaulių universiteto docentas, Edukacinio testavimo mokslo centro direktorius.

2000 m. apgintas habilitacinis darbas ir suteiktas habilituoto daktaro laipsnis. 2001 m. suteiktas profesoriaus vardas. 1999-2017 m. mokslinis ir dėstytojo darbas Kauno technologijos universitete (KTU), socialinių tyrimų laboratorijos vedėjas, Ugdymo sistemų katedros profesorius, Sociologijos katedros vedėjas, Viešosios politikos ir administravimo instituto profesorius. Vizituojantis profesorius ŠU, LŽŪU, IS

Ramano spektroskopija

Ramano spektroskopija (pavadinta indų fiziko C. V. Raman vardu) - virpesinės spektroskopijos metodas, paprastai naudojamas nustatyti virpesiniams molekulių lygmenims.

Publikavimo dažnumas

Per metus išleidžiamas vienas žurnalo tomas.

Kalbos

Žurnale publikuojami straipsniai parašyti lietuvių, anglų ir rusų kalbomis.

Mokesčiai

Žurnalo autoriams netaikomi jokie straipsnių pateikimo ar publikavimo mokesčiai.

Registracija duomenų bazėse

• BASE
• CNKI
• CORE
• Dimensions
• Google Scholar
• JournalTOCs
• Lituanistika
• Microsoft Academic
• QOAM
• ROAD
• ScienceGate
• ScienceOpen
• Scilit
• Scinapse

Redakcinė kolegija

Vyriausias redaktorius : Doc. dr. Rimvydas Laužikas Vilniaus universitetas, Lietuva (Komunikacija ir informacija 08S) Doc. dr. Nastazija Keršytė Vilniaus universitetas, Lietuva (Komunikacija ir informacija 08S)

Atsakingasis sekretorius : Dr. Vykintas Vaitkevičius Vilniaus universitetas, Lietuva (Istorija 05H)

Redaktoriai : Dr. Žygintas Būčys Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuva (Komunikacija ir informacija 08S)

Dr. Costis Dallas Toronto universitetas, Kanada. (Istorija 05H)

Dr. Vydas Dolinskas Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuva (Istorija 05H)

Prof. dr. Aliaksandr A. Huzhaloŭski Baltarusijos Valstybinis universitetas, Baltarusija (Komunikacija ir informacija 08S)

Prof. dr. Franois Mairesse Naujosios Sorbonos universitetas, Prancūzija (Komunikacija ir informacija 08S)

Prof. dr. Peter van Mensch Mensch Museological Consulting, Čekija

Prof. dr. Krzysztof Pomian Istorinių tyrimų centras, Prancūzija (Istorija 05H)

Doc. dr. Arūnas Puškorius Vilniaus universitetas, Lietuva (Komunikacija ir informacija 08S)

Doc. dr. Birutė Kazimiera Valatkienė Šiaulių universitetas, Lietuva (Istorija 05H)

Prof. dr. Friedrich Waidacher Graco universitetas, Austrija (Komunikacija ir informacija 08S)

Spausdinta versija

• Spausdinta versija:
• Leidykla: Akademinė leidyba
• ISBN 978-9955-33-698-3
• ISSN 2351-5112 (Acta Museologica Lithuanica. III tomas)
• Kietas viršelis
• Leidimo metai: 2016
• Puslapių skaičius: 472
• Aukštis 28 cm, plotis 21 cm, storis 3,5 cm.
• Svoris 1,8 kg.

Akademijos darbuotojai

Techninis vadovas - Carsten Dohm

Merginų komandų vyriausiasis treneris - Arūnas Rastenis

U15 vyriausiasis treneris - Almantas Bražėnas

U12 vyriausiasis treneris - Kirill Mamontov

U11, U8, U7 vyriausiasis treneris - Aurimas Meidus

U10 ir U9 vyriausiasis treneris - Tadas Šumskus

U10 ir U9 treneris - Raimundas Bertašius

U8 ir U7 asistentas - Valdas Laurinavičius [1]

WU10 trenerė - Augustė Andrijevskytė https://www.utenosutenis.lt/2020/09/04/utenos-utenio-futbolininke-a-andrijevskyte-imasi-treneres-darbo/

Akademijos vertybės

• Kokybė -
• Vienybė -
• Disciplina -
• Valia -
• Pagarba -

Utenis CUP

Utenis CUP yra tradiciniai bei tarptautiniai Utenio akademijos rengiami futbolo turnyrai. Turnyruose dalyvauja komandos iš Lietuvos, Latvijos bei Ukrainos. Turnyrai vyksta tiek berniukų, tiek mergaičių komandoms. Šiuose turnyruose pralaimėtojų nebūna, visi žaidėjai bei treneriai yra apdovanojami medaliais. Geriausiems komandų žaidėjams, turnyro žaidėjams ir vartininkams įteikiami asmeniniai prizai, o geriausios komandos – apdovanojamos „Utenis CUP“ taurėmis.

Vasaros stovyklos

Utenio akademija nuo X metų organizuoją futbolo stovyklas vaikams. Stovykloje vyksta ne tik futbolo treniruotės, bet ir aktyvus laisvalaikio leidimas: stovyklų dalyviai susitinka su žinomais futbolo žmonėmis, vyksta viktorinos futbolo tema, stalo futbolo turnyrai, kompiuterinio futbolo turnyrai, rodomi filmai apie sportą, Utenos Utenio legionieriai moko vaikus užsienio kalbų, bei kitos įvairios pramogos. Visiems stovyklos dalyviams yra padavanojamas futbolo kamuolys, taip pat treniruotėms skirti marškinėliai.

Vizija ir misija

Akademijos misija - kurti naudas bendruomenei skatinant aktyvų laisvalaikį, socialinius projektus ir bendradarbiavimą.

Akademijos vizija - tapti inovatyviu ir atviru bendruomenės klubu, turinčiu pajėgias suaugusiųjų komandas bei geriausią Lietuvoje futbolo akademiją.

Šaltiniai

Sekvencinis skaičiavimas - tai matematinės logikos formulių įrodymo būdas. Šis būdas pasižymi tuo, kad įrodymo metu yra konstruojama formulių seka, dar kitaip vadinama sekvencija, kurioje kiekviena formulė yra gaunama iš prieš tai buvusių formulių pagal skaičiavimo taisykles arba aksiomas.

Sekvencinis skaičiavimas yra formulių įrodymo sritis, kuri susideda iš šių skaičiavimų:

• Hilberto tipo teiginių skaičiavimo,
• Gentzeno tipo teiginių skaičiavimo, kuris susideda iš:
  • Natūraliosios dedukcijos,
  • Sekvencinio skaičiavimo (kartais dar vadinamo skaičiavimu G).

Hilberto tipo teiginių skaičiavimas

Hilberto tipo teiginių skaičiavimas - tai skaičiavimas su aksiomų schemomis 1.1-4.3 ir Modus Ponens taisykle. Formulė $F$ įrodoma Hilberto tipo teiginių skaičiavime, jei yra tokia formulių seka, kurioje kiekviena formulė yra aksioma arba gauta pagal Modus Ponens taisyklę iš prieš tai parašytų ir kuri (seka) baigiasi formule $F$. Formulė $F$ įrodoma Hilberto tipo teiginių skaičiavime tada ir tik tada, kai ji yra tapačiai teisinga. Iš to išplaukia, jog galime įrodyti ir faktą, jog formulė $F$ yra tapačiai klaidinga įrodydami, kad $\lnot F$ yra tapačiai teisinga.

Išnašos

---

Kristina Skokova
Gimė	Gegužės 2 Alytus
Tėvas	Genadij Skokov
Motina	Irena Skokova
Veikla	kino, teatro ir televizijos aktorė, dainininkė
Sritis	teatras, kinas, televizija, muzika, floristika
Organizacijos	Keistuolių teatras, Nacionalinis Kauno dramos teatras
Išsilavinimas	aukštasis
Alma mater	1997-2003 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademija (Kurso vadovas - Vladas Bagdonas ir rež.Cezaris Graužinis)

Kristina Skokova (g.gegužės 2 d. Alytuje) – Lietuvos kino, teatro ir televizijos aktorė, dainininkė, TV projektų dalyvė.

Biografija

Gimė gegužės 2 d. Alytuje. Mokėsi Alytaus Volungės pagrindinėje mokykloje (tuo metu Alytaus 10-oji vidurinė mokykla), Kristinos bendramokslės Agnės Petravičienės pakviesta dainuoti, aktorė pirmą kartą pasirodė ant scenos. Mokykloje aktyviai dalyvavo popamokinėje veikloje, buvo mokyklos klubo bei teatro būrelio narė.

1997–2003 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kino ir teatro fakultete baigė aktorinio meistriškumo bakalauro ir magistro studijas. Kurso vadovas – Vladas Bagdonas ir rež.Cezaris Graužinis. Kartu mokėsi: Marius Jampolskis, Aušra Štukytė, Eglė Driukaitė – Alesienė, Žemyna Ašmontaitė, Brigita Arsobaitė, Julius Žalakevičius, Donatas Šimukauskas, Paulius Čižinauskas, Ieva Jackevičiūtė. Studijų metais filmavosi įvairiose laidose bei muzikiniuose klipuose. Baigiamasis darbas „Platonovas“ pagal Antoną Čechovą, rež. Vladas Bagdonas , vaidmuo Saša – Platonovo žmona.

Alytus1

Alytus1 (aptarimas)

Teatras

• „Idioto mišios“ Fiodor Dostojevski romano Idiotas adaptacija, Vaidmuo - Aglaja Ivanovna Jepančina - jauniausioji dukra. Režisierius Rolandas Atkočiūnas Kauno valstybinis dramos teatras. Spektaklis sėkmingai dalyvavo tarptautiniuose teatro konkursuose Taline, Stambule. 2003

• „Salemo raganos“ Arthur Miller, Vaidmuo - Betė Peris, režisierius Rolandas Atkočiūnas Kauno valstybinis dramos teatras, 2004

• Gratuliacija „Nesudegantis miestas“ autorius Arnas Ališauskas – Lotyniškosios kultūros festivalio „Fundamentum colegii“ uždarymui, režisierius Kęstutis Jakštas 2004

• „Voro vestuvės“ (miuziklas) pagal Justino Marcinkevičiaus eiles, rež. Neringa Čereškevičienė, 2012

• „Meilė ir mirtis Veronoje“ Kęstučio Antanėlio ir Sigito Gedos roko opera, režisierius Aidas Giniotis 2005

• „Velnio nuotaka“ (miuziklas) pagal Kazio Borutos romaną ,,Baltaragio malūnas“, kompozitorius - Viačeslavas Ganelinas, libreto autorius - Sigitas Geda 2003 2006 2:02:15

Filmografija

• „Colette, une femme libre“ Režisierė Nadine Trintignant. Vaidmuo – grafienė. Lietuviškas pavadinimas „Koletė“ 2004 Prancūzija

• „Vizos šešiems tūkstančiams gyvybių“ Režisierius Takayoshi Watanabe. Vaidmuo - žydė. Originalus pavadinimas „Nippon no Shindorâ: Sugihara Chiune monogatari" Japonų kūrybinės grupės Lietuvoje sukurtas vaidybinės dokumentikos filmas, 2005 Japonija

• „Ghetto“ Režisierius Audrius Juzėnas. Vaidmuo - teatro šokėja. Lietuviškas filmo pavadinimas "Vilniaus getas", 2006. Vokietija

• „Barbarai II Lombardai“ Režisierius Terry Jones. Vaidmuo - karalienė Rozemunda. Originalus pavadinimas „Barbarians II The Lombards" 2007 Anglija

• „ Defiance“ Režisierius Edward Zwick. Vaidmuo - raudonplaukė moteris. Lietuviškas pavadinimas „Pasipriešinimas“ 2008 JAV

• "Paskutinė medaus mėnesio diena" Režisierius Rokas Eltermanas. Vaidmuo - vestuvių svečias. 2011 Lietuva

• „Unsere Mütter, unsere Väter | Generation war“ Režisierius Philipp Kadelbach. Vaidmuo - žydė. Lietuviškas pavadinimas „Mūsų motinos, mūsų tėvai“ arba „Kartų karas“, 2013 Vokietija

• „Kätilö“ Režisierius Antti Jokinen , vaidmuo – medicinos seselė, Lietuviškas pavadinimas "Laukinė akis" 2015 Suomija

• „Max Anger - With one eye open“ ( Gamyboje) režisieriai: Lisa Farzaneh, Jesper W. Nielsen, vaidmuo – Tatjana Sedova. Lietuviškas pavadinimas "Neprarask budrumo", Švedija 2021

Serialai, kita veikla

• „Prokurorai “ Vaidmuo - Raimonda, Vilnius 2003
• „Dapkai ir Butkai” (TV_serialas) 2004
• Filmavosi humoro laidoje „Už kampo“ (1998)
• Dirba 20 metų profesionalios floristės darbą UAB „Floravitas“.
• Dainuoja bei kuria tekstus kartu su Justu Jasenka projekte „Karantino duetas“
• Vaidybiniame filme „Kompromat” (Gamyboje) rež. Jérôme Salle liet. pavadinimas „Kompromatas“ atiko ukrainiečių aktoriaus Oleksiy Gorbunov(Алексей Горбунов) prancūzų kalbos korepetitorės bei tarties mokytojos darbą. 2020 Prancūzija

Šaltiniai

---

Laimutė Pocevičienė
Gimė	1955 m. rugpjūčio 25 d. Židikai, Mažeikių r.
Tautybė	Lietuvė
Veikla	teatro režisierė, filologė.
Sritis	Menas
Organizacijos	Žemaitės dramos teatras
Išsilavinimas	lietuvių filologija.

Laimutė Pocevičienė (g. 1955 m. rugpjūčio 25 d. Židikuose, Mažeikių r.) – teatro režisierė, filologė.

Biografija

Gimė ir užaugo Židikuose (Mažeikių r.). Mokėsi Židikų vidurinėje mokykloje (dabar Marijos Pečkauskaitės gimnazija), nuo 1973m. Vilniaus universitete studijavo lietuvių filologiją. Pirmojo tarp mėgėjiškų Lietuvoje Poezijos teatro įkūrėja ir režisierė. Nuo 1990m. Telšių Žemaitės dramos teatro režisierė.

Pastatymai

• 1985m. „Žmogaus apnuoginta širdis“ (Pagal V.Mačernio eiles)
• 1988m. „Atverk duris - aš ateinu su meile ir šviesybe“ (Pastatytas remiantis Prano Genio „ Rainių poema“ ir K.Kalinauskienės prisiminimais)
• 1990m. “Kilti ir kelti“
• 1992m. „Mona“ (Pagal Eduardas Cinzo-Čiužo romaną „Raudonojo arklio vasara“)
• 1993m. „Piršlybos“ (Pagal Žemaitės apysaką „Piršlybos“/“Rudens vakaras“)
• 1994m. „Žemaitėškė žuodē paukštelēs čiolb“ (Pagal J.Diržininko, J.Jankausko, P.Grigolos, O.Mileikienės, S.Miltinio, D.Ramonienės-Mukienės, N.Rimkienės, V.Pociaus, A.Salatkienės eilėraščius)
• 1995m. Komedija „Stebuklingas daktaras“ (Pagal Žemaitės apsakymą „Stebuklingas daktaras“)
• 1996m. „Naktis, kai drabužiai šnekasi“ (Pagal H.Haas novelę „Užuolaidėlė“ ir populiarias pasakas)
• 1996m. „Kęstaičių žemaičiai“ (Pagal M.M.Kudarauskaitės istorinę poetinę apybraižą)
• 1997m. „Pusnynų pasaka“ (Pagal Janinos Degutytės „Fėjų pasaką“)
• 1997m. „Ženatvės laimė“ (Pagal Žemaitės apsakymus)
• 1998m. „Kiaunės dvaro nebėra“ (Pagal Elenos Spurgaitės „Kiaunės dvaro nebėra“)
• 1999m. „Amerika pirtyje“ (Pagal Keturakio „Amerika Pirtyje“)
• 2000m. „X + Y = ?“ (Pagal Vytauto Račičko ir Erich Segal kūrybą)
• 2001m. „Magdelė“ (Pagal Žemaitės „Magdelė“)
• 2002m. „Pampuška“ (Pagal Guy de Maupassant novelę „Pampuška“)
• 2003m. „Liūdesys yra laisvas“ (Pagal Algimanto Mikutos ir J.Zieduonio eiles)
• 2005m. „Mėlynasis strazdas“ (Paremta pasakų ir scenos kovų motyvais)
• 2006m. „Telšiai - Dovanų kalva“ (Pagal R.Gurevičiūtės ir P.Laucevičiaus gyvenimų tikrus faktus)
• 2008m. „Baimė. Nuo bailumo iki drąsos“ (Pagal N.Roca knygą „Baimė“)
• 2008m. „Adelės CV“ 2008 m. (Pagal S.Glover „Adelė“)
• 2010m „Penelopė“ (Pagal Penelopės ir Odisėjo mitą)
• 2012m. „Meškis po širdim“ (Pagal R.Oginskaitės „Meškis po širdim“)
• 2013m. „Aksomo klostėse - epochų šnabždesys“ (Pastatytas remiantis A.Rione dienoraščiais, bendradarbiaujant su I.Levickiene)
• 2014m. „Muotinuoms, babūniems, ciuociems ir mergelkuoms“ (Pagal Rūtos Šepetys “tarp pilkų debesų”, Romualdo Granausko "Gyvenimas po klevu" ir Viktorijos Daujotytės poeziją)
• 2014m. Teatrinė miniatiūra „Apglėbti atoslūgį“ (Pagal Sarah Ban Breathnach tekstus)
• 2016m. „Vilties etiudai iš Septynių Kalvų Miesto“ (Paremtas menine dokumentika)
• 2016m. Muzikinė pasaka “Dvylika mėnesių“ (Pagal senosios animacijos filmuką „Dvylika mėnesių“)
• 2016m. teatrinė miniatiūra „Meškiukų pamokėlės“ (Paremta Telšių istorijos legendomis ir motyvais)
• 2017m. Teatrinė miniatiūra „Veidas, atsuktas į saulę“ (Pagal amžininkų atsiminimus)
• 2018m. „Nauja Roboto ir Peteliškės istorija“ (Pagal Unės Kaunaitės knygą „Laiškai Elzei“ ir Vytautės Žilinskaitės ir Sarah Parkinson tekstus)
• 2018m. "Spalvuotu guzikieliu rožončius" (Pagal D.Ramonaitės-Mukienės grožinės literatūros antologijoje „Žemaičiai“ išspausdintus tekstus)

Pasiekimai ir apdovanojimai

• 1993m. Dauguviečio premija už lietuvių dramaturgijos propagavimą ir „Piršlybos“ pastatymą.
• 2000m. “Valstiečių laikraščio“ premija už spektaklį „Amerika pirtyje“.
• 1994m. Laukuvos premija už „Piršlybos“ pastatymą.
• 2010m. Telšių Žemaitės dramos teatrui skirta „Aukso Paukštė“ už L.Pocevičienės režisuotą spektalį „Penelopė“.
• 1998m. Klaipėdos universiteto Gintaro ordinas už Lietuvos klojimo teatro pasiekimus.

Vaikų ir jaunimo studija "Savi"

Vaikų ir jaunimo studija “Savi” buvo suburta režisierės L.Pocevičienės 1994m. rudenį.

Teatro studijos garstrolės:

• 2000m. “Teatras be sienų” (Rusija)
• 2004m. Sceninės kovos laboratorija (Norvegija)
• 2007 ir 2010m. Redbridžo dramos teatras, „Vital Stages“ (Jungtinė Karalystė)
• 2007m. “Kūrybos džiaugsmas“ (Latvija)
• 2009m. “Sapperlot” (Italija)
• Daugemečiai dalyviai festivaliuose “Atspindžiai” ir “Šimtakojis” (Lietuva)
• 2011m. „Baltijos rampa“ (Latvija)
• 2014m. “Tegyvuoja teatras”(Lietuva)
• 2015m. „Interrampa“ (Lietuva)
• 2018m Dainų šventė (Lietuva)
• 2019m. „Teatro revoliucija“ (Rusija)

Literatūra

• Laimutė Pocevičienė. Teatras - tautos sparnai. Vilnius: Grafija. 2014
• Danutė Ramonaitė - Mukienė. Telšių Žemaitės dramos teatras. Vilnius: Petro ofsetas. 2019
• VšĮ Leidybos idėjų centras. Kas bus kas. Vilnius: BALTO print. 2015

Logo

Kita

Nuorodos

• Apie L.Pocevičienę "Žemaitės dramos teatras" puslapyje, "Istorija" skiltyje. Tikrinta 2020.11.26
• Apie L.Pocevičienę Mažeikių krašto enciklopedijoje Tikrinta 2020.11.24
• Pocevičienė (Kalinauskaitė). Zemaitiuzeme. Danutė Mukienė-Ramonaitė. Tikrinta 2020.11.25
• Įkvepiančios asmenybės, miestelį gaubia rašytojos aura. A.Kakanauskas. Tikrinta 2020.11.26
• L. Pocevičienė: „Spektaklis – tai ne paveikslas, kurį galima pasikabinti. Jis sudėliotas iš daugybės. Vida Ciunienė. Tikrinta 2020.11.20
• Telšių Žemaitės dramos teatras kviečia į spektaklį „Muotinuoms, babūniems, ciuociems ir mergelkuoms“. Alkas. Tikrinta 2020.11.20
• Teatro scenoje — dar viena žemaitiško žodžio premjera!. Lina Dijokienė. Tikrinta 2020.11.25

Išnašos

Episode 2 (19 September)

Performances on the third episode

#	Stage name	Song	Identity	Result
1	Drugelis ("Butterfly")	"Bring Me to Life" by Evanescence	undisclosed	SAFE ElektrosStulpas ElektrosStulpas (aptarimas) Kaip gauti pinigų už stulpus RokasBog RokasBog (aptarimas) Episode 2 (19 September) Performances on the second episode # Stage name Song Identity Result Elijito Eliasas Martinas Kunčeičanas Valvulinas Gutjeresas (g. 1954 m. gegužės 16 d.), žinomas slapyvardžiais Elijito (Elijus mažybiškai) arba El Chico (Mažylis ispaniškai) - Venesuelos buvęs profesionalus futbolininkas. Jis įrašytas į Gineso rekordų knygą kaip žemiausias visų laikų futbolininkas. Jo ūgis siekia vos 1,46 m. Karjeros pradžioje žaidė saugo pozicijoje, vėliau atrado save kaip puolėją. Buvo universalus, galėjo žaisti beveik visose pozicijose, išskyrus vartininko. Savo laiku vienas geriausių pasaulio futbolininkų. Jis puikiai išnaudodavo vadinamąsias "vienas prieš vieną" situacijas. Eliasas tapo ryškiu rinktinės simboliu. Jis sužaidė 127 tarptautines rungtynes per 16 metų, 67 buvo kapitonas - šie rekordai iki šiol nepagerinti. Su 22 įvarčiais buvo rezultayviausias rinktinės žaidėjas, tačiau 2019 m. jį aplenkė Salomonas Randonas. Futbolininkas karjerą baigė 1997 m., būdamas 43 metų amžiaus. Vėliau išbandė save trenerio veikloje. Naujas skyrius Dar naujesnis skyrius Pats naujausias skyrius Kopenhaga, 1875-ieji. Geros šeimos dukra Frederikė ruošiasi tekėti už jauno pastoriaus ir dalytis su juo visais kuklaus gyvenimo džiaugsmais bei vargais. [2] Tačiau laisvamanių būrelio, į kurį atsitiktinai patenka ir Frederikė, siela – žavus, protingas gydytojas Frederikas atveria jai kito gyvenimo galimybę. J.A.Kaarsbøl romanas – tikras kaip pats gyvenimas, to meto Kopenhagą, regis, galima užuosti, paliesti ir joje apsigyventi.[[3]] Beveik bergmaniškos dramos, verdančios Frederikės sieloje, – , o vyro ir moters santykių labirintas –sudėtingesnis, nei galime įsivaizduoti. Neptūno fontanas Linderhofo rūmų sode