Žemaičių aukštuma: Skirtumas tarp puslapio versijų
fix |
S Automatinis brūkšnių taisymas |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Image:ZemaiciaiHighland.png|thumb|350px|Žemaičių aukštuma]] |
[[Image:ZemaiciaiHighland.png|thumb|350px|Žemaičių aukštuma]] |
||
'''Žemaičių aukštuma''' |
'''Žemaičių aukštuma''' – geomorfologinė sritis Lietuvos vakaruose. Plotas – apie 10 000 km², vidutinis aukštis – 119 m, papėdės vidutinis aukštis – 80 m, ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius – apie 145 km, didžiausias plotis – apie 90 km. |
||
Aukštuma šiaurėje ribojasi su [[Kuršo aukštuma]] ir [[Ventos vidurupio žemuma]], rytuose ir pietuose |
Aukštuma šiaurėje ribojasi su [[Kuršo aukštuma]] ir [[Ventos vidurupio žemuma]], rytuose ir pietuose – su [[Vidurio Lietuvos lyguma]], vakaruose – su [[Vakarų Žemaičių lyguma]]. |
||
Dabartinis aukštumos reljefas susiformavo po paskutinio [[ledynmetis|ledynmečio]]. |
Dabartinis aukštumos reljefas susiformavo po paskutinio [[ledynmetis|ledynmečio]]. |
||
Kristalinis pamatas slūgso 1100-2000 m žemiau jūros lygio, dengiamas storais [[Paleozojus|paleozojaus]] ir [[Mezozojus|mezozojaus]] nuosėdiniais [[uoliena|uolienų]] sluoksniais. [[Pleistocenas|Pleistoceninės]] dangos storis |
Kristalinis pamatas slūgso 1100-2000 m žemiau jūros lygio, dengiamas storais [[Paleozojus|paleozojaus]] ir [[Mezozojus|mezozojaus]] nuosėdiniais [[uoliena|uolienų]] sluoksniais. [[Pleistocenas|Pleistoceninės]] dangos storis – 40-300 m (vidutinis – 100 m). |
||
Aukščiausią dalį sudaro [[Žemaičių vandenskyrinis kalvynas]] tarp Luokės ir Kaltinėnų, kalvyno plotis |
Aukščiausią dalį sudaro [[Žemaičių vandenskyrinis kalvynas]] tarp Luokės ir Kaltinėnų, kalvyno plotis – apie 10 km, ilgis – apie 40 km. Šiame kalvyne yra ir aukščiausia vieta – Medvėgalis (234 m). Kalvyno vakaruose yra Vakarų Žemaičių plynaukštė, užimanti Salanto-Minijos senslėnį. Rytuose – Rytų Žemaičių plynaukštė. |
||
[[Category:Lietuvos geografija]] |
[[Category:Lietuvos geografija]] |
10:58, 5 balandžio 2007 versija
Žemaičių aukštuma – geomorfologinė sritis Lietuvos vakaruose. Plotas – apie 10 000 km², vidutinis aukštis – 119 m, papėdės vidutinis aukštis – 80 m, ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius – apie 145 km, didžiausias plotis – apie 90 km. Aukštuma šiaurėje ribojasi su Kuršo aukštuma ir Ventos vidurupio žemuma, rytuose ir pietuose – su Vidurio Lietuvos lyguma, vakaruose – su Vakarų Žemaičių lyguma.
Dabartinis aukštumos reljefas susiformavo po paskutinio ledynmečio. Kristalinis pamatas slūgso 1100-2000 m žemiau jūros lygio, dengiamas storais paleozojaus ir mezozojaus nuosėdiniais uolienų sluoksniais. Pleistoceninės dangos storis – 40-300 m (vidutinis – 100 m).
Aukščiausią dalį sudaro Žemaičių vandenskyrinis kalvynas tarp Luokės ir Kaltinėnų, kalvyno plotis – apie 10 km, ilgis – apie 40 km. Šiame kalvyne yra ir aukščiausia vieta – Medvėgalis (234 m). Kalvyno vakaruose yra Vakarų Žemaičių plynaukštė, užimanti Salanto-Minijos senslėnį. Rytuose – Rytų Žemaičių plynaukštė.