Žemaičių aukštuma: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Qwarc (aptarimas | indėlis)
fix
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S Automatinis brūkšnių taisymas
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Image:ZemaiciaiHighland.png|thumb|350px|Žemaičių aukštuma]]
[[Image:ZemaiciaiHighland.png|thumb|350px|Žemaičių aukštuma]]
'''Žemaičių aukštuma''' - geomorfologinė sritis Lietuvos vakaruose. Plotas - apie 10 000 km², vidutinis aukštis - 119 m, papėdės vidutinis aukštis - 80 m, ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius - apie 145 km, didžiausias plotis - apie 90 km.
'''Žemaičių aukštuma''' geomorfologinė sritis Lietuvos vakaruose. Plotas apie 10 000 km², vidutinis aukštis 119 m, papėdės vidutinis aukštis 80 m, ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius apie 145 km, didžiausias plotis apie 90 km.
Aukštuma šiaurėje ribojasi su [[Kuršo aukštuma]] ir [[Ventos vidurupio žemuma]], rytuose ir pietuose - su [[Vidurio Lietuvos lyguma]], vakaruose - su [[Vakarų Žemaičių lyguma]].
Aukštuma šiaurėje ribojasi su [[Kuršo aukštuma]] ir [[Ventos vidurupio žemuma]], rytuose ir pietuose su [[Vidurio Lietuvos lyguma]], vakaruose su [[Vakarų Žemaičių lyguma]].


Dabartinis aukštumos reljefas susiformavo po paskutinio [[ledynmetis|ledynmečio]].
Dabartinis aukštumos reljefas susiformavo po paskutinio [[ledynmetis|ledynmečio]].
Kristalinis pamatas slūgso 1100-2000 m žemiau jūros lygio, dengiamas storais [[Paleozojus|paleozojaus]] ir [[Mezozojus|mezozojaus]] nuosėdiniais [[uoliena|uolienų]] sluoksniais. [[Pleistocenas|Pleistoceninės]] dangos storis - 40-300 m (vidutinis - 100 m).
Kristalinis pamatas slūgso 1100-2000 m žemiau jūros lygio, dengiamas storais [[Paleozojus|paleozojaus]] ir [[Mezozojus|mezozojaus]] nuosėdiniais [[uoliena|uolienų]] sluoksniais. [[Pleistocenas|Pleistoceninės]] dangos storis 40-300 m (vidutinis 100 m).


Aukščiausią dalį sudaro [[Žemaičių vandenskyrinis kalvynas]] tarp Luokės ir Kaltinėnų, kalvyno plotis - apie 10 km, ilgis - apie 40 km. Šiame kalvyne yra ir aukščiausia vieta - Medvėgalis (234 m). Kalvyno vakaruose yra Vakarų Žemaičių plynaukštė, užimanti Salanto-Minijos senslėnį. Rytuose - Rytų Žemaičių plynaukštė.
Aukščiausią dalį sudaro [[Žemaičių vandenskyrinis kalvynas]] tarp Luokės ir Kaltinėnų, kalvyno plotis apie 10 km, ilgis apie 40 km. Šiame kalvyne yra ir aukščiausia vieta Medvėgalis (234 m). Kalvyno vakaruose yra Vakarų Žemaičių plynaukštė, užimanti Salanto-Minijos senslėnį. Rytuose Rytų Žemaičių plynaukštė.


[[Category:Lietuvos geografija]]
[[Category:Lietuvos geografija]]

10:58, 5 balandžio 2007 versija

Žemaičių aukštuma

Žemaičių aukštuma – geomorfologinė sritis Lietuvos vakaruose. Plotas – apie 10 000 km², vidutinis aukštis – 119 m, papėdės vidutinis aukštis – 80 m, ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius – apie 145 km, didžiausias plotis – apie 90 km. Aukštuma šiaurėje ribojasi su Kuršo aukštuma ir Ventos vidurupio žemuma, rytuose ir pietuose – su Vidurio Lietuvos lyguma, vakaruose – su Vakarų Žemaičių lyguma.

Dabartinis aukštumos reljefas susiformavo po paskutinio ledynmečio. Kristalinis pamatas slūgso 1100-2000 m žemiau jūros lygio, dengiamas storais paleozojaus ir mezozojaus nuosėdiniais uolienų sluoksniais. Pleistoceninės dangos storis – 40-300 m (vidutinis – 100 m).

Aukščiausią dalį sudaro Žemaičių vandenskyrinis kalvynas tarp Luokės ir Kaltinėnų, kalvyno plotis – apie 10 km, ilgis – apie 40 km. Šiame kalvyne yra ir aukščiausia vieta – Medvėgalis (234 m). Kalvyno vakaruose yra Vakarų Žemaičių plynaukštė, užimanti Salanto-Minijos senslėnį. Rytuose – Rytų Žemaičių plynaukštė.