Ramutė Aleksandra Jasudytė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
S rv į tvarkingą versiją
Žyma: Rankinis atšaukimas
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Ramutė Aleksandra Jasudytė''' (1930 m. lapkričio 30 d. Kaune – 2021 m. spalio 7 d. Švenčionyse) – Lietuvos dailininkė tekstilininkė.
'''Ramutė Aleksandra Jasudytė''' ([[1930]] m. [[lapkričio 30]] d. [[Kaunas|Kaune]] – [[2021]] m. [[spalio 7]] d. [[Švenčionys|Švenčionyse]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė tekstilininkė.


== Biografija ==
== Biografija ==
Sesuo [[Giedrė Konstancija Jasudytė]]. [[1951]] m. baigė [[Utenos pagrindinė mokykla|Utenos mergaičių vidurinę mokyklą]], [[1952]]–[[1958]] studijavo [[LDI|Vilniaus dailės institute]], mokytojai [[Sofija Veiverytė]], [[Juozas Balčikonis (1924)|Juozas Balčikonis]]. [[1957]]–[[1970]] m. fabriko „Audėjas“ dailininkė, [[1970]]–[[1972]] m. [[LKS|Lietuvos kino studijos]] kostiumų dailininkė. Nuo 1972 m. pradėjo savarankišką kūrybinį darbą.<ref>[http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/personos/jpersonos.htm Giedrė Konstancija Jasudytė. Utenos krašto enciklopedija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080416002727/http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/personos/jpersonos.htm |date=2008-04-16 }}</ref>
Gimė Kaune, Žemės ūkio ministerijos tarnautojo Silvestro Jasudžio ir Aleksandros Andriukaitytės-Jasudienės šeimoje. Vėliau Jasudžiai persikėlė į Uteną. 1940 m. užėjus sovietams, šeima apsigyveno tėvo gimtajame [[Aliai|Alių]] viensėdyje netoli Utenos.1951 m. baigė mergaičių vidurinę mokyklą Utenoje. 1952–1958 m. studijavo tekstilės specialybę Lietuvos dailės institute. Kompoziciją  dėstė [[Sofija Veiverytė]], tapybą – [[Antanas Gudaitis (1904)|Antanas Gudaitis]] ir [[Leonas Katinas]], diplominiam darbui vadovavo [[Juozas Balčikonis (1924)|Juozas Balčikonis]]. 1957–1970 m. dirbo dailininke verpimo ir audimo kombinate „Audėjas“. Kūrė baldų apmušalų ir užuolaidų projektus masinei gamybai, pelniusius apdovanojimus respublikinėse ir sąjunginėse meno tarybų apžiūrose, parodose. 1969–1972 m. dirbo kostiumų dailininke [[LKS|Lietuvos kino studijoje]]. Dalyvavo kuriant vaidybinį filmą [[Herkus Mantas (filmas)|„Herkus Mantas“]] (1972). Nuo 1958 m. dalyvavo dailės parodose Lietuvoje ir užsienyje: Lenkijoje, Rumunijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje, Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Kanadoje, Čilėje, JAV, Italijoje. Kartu su seserimi keramike [[Giedrė Konstancija Jasudytė|Giedre Konstancija Jasudyte]] surengė autorines parodas Vilniuje ir Kaune 1981 m., Vilniuje 1996 m. [[Vaizdas:Su Giedre bendroje parodoje Vilniuje 1981m.jpg|miniatiūra|Seserys Ramutė (kairėje) ir Giedrė Jasudytės savo kūrinių parodoje Vilniuje, Dailės parodų rūmuose, 1981 m.|kairėje|395x395px]]


== Kūryba ==
Sukūrė gobelenus visuomeniniams interjerams:
Nuaudė teminių, ornamentinių gobelenų („Lietuvaitės“ [[1968]] m., „Laivai“ 1970 m., Gūnia I, II, [[1987]]–[[1988]] m., „Laisvi“ [[1990]] m., „Netikėtumas“ [[1993]] m., „Budėjimas“ [[1996]]–[[1997]] m., „Atmintis I, II“ [[1995]] m., [[2003]] m., „Godos“ [[2001]]–[[2002]] m., „Atsisveikinimas“ [[2003]]–[[2005]] m. Sukūrė gobelenų interjerams: ciklą „Broleliai“, „Gulbelė“, „Sesulės“ [[1972]]–[[1977]] m., [[Vilniaus universitetas]], „Ruduo I Žinia“ [[1978]]–[[1979]] m., [[TASS]] rūmuose [[Maskva|Maskvoje]].<ref>{{VLE|VIII|586|[[Nijolė Žilinskienė]]|Ramutė Aleksandra Jasudytė}}</ref>


Lygaus klasikinio [[gobelenas|gobeleno]] plonais siūlais kūrėja. Mėgstamiausia medžiaga – nedažyta pilka arba įvairiais atspalviais tonuota naminė vilna. Reikšmingiausi dailininkės kūriniai yra monumentalūs dekoratyviniai gobelenai visuomeniniams interjerams, jiems būdingas asociatyvus temos traktavimas, siužetiškumas, monochrominis koloritas, muzikalus ritmingumas, asimetrinė šviesokaita. Lietuvos dailiosios tekstilės fone R. Jasudytės kūryba išsiskiria originaliu poetiniu temos perteikimu; ji liaudiška paprastomis formonis, santūriais spalviniais deriniais.<ref>[http://www.tdaile.lt/AUTORIAI/R_Jasudyte/R_Jasudyte.htm Nijolė Žilinskienė. Giedrė Konstancija Jasudytė. Lietuvos taikomoji dekoratyvinė dailė]</ref>
„Miškas“ (1971-1972) restoranui „Erfurtas“ Vilniuje,


Nuo [[1958]] m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje – [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Rumunija|Rumunijoje]], [[Čekija|Čekijoje]], [[Vengrija|Vengrijoje]], [[Bulgarija|Bulgarijoje]], [[Švedija|Švedijoje]], [[Suomija|Suomijoje]], [[Austrija|Austrijoje]], [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Kanada|Kanadoje]], [[Čilė]]je, [[JAV]], [[Italija|Italijoje]]. Personalines parodas surengė Vilniuje (1981 m.), Kaune (1981 m.), Norvegijoje (1991 m.). Kūrinių yra visuomeniniuose interjeruose Vilniuje ir [[Maskva|Maskvoje]], jų turi [[Lietuvos dailės muziejus]], [[Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus]].
„Ruduo“ (1978) TASS rūmams Maskvoje,


== Įvertinimas ==
Triptikas „Kovos su kryžiuočiais“ (1973-1978) Vilniaus universitetui,
* [[1981]] m. [[LTSR valstybinė premija]] už [[VU|Vilniaus universiteto]] interjerui sukurtus monumentalius gobelenus „Kovos su kryžiuočiais“ (triptikas, [[1972]]–[[1978]] m.) ir „Daina“ iš ciklo „Lietuva“ ([[1979]]–[[1980]] m.).


Ciklas „Lietuva“ („Daina“, „Lokiai“ („Meškos“), „Ąžuolas“ („Medis“), „Sėja“ („Sėjėjas“), „Sakalėlis“),1979-1986) Vilniaus universitetui,

„Angelas“ (1991-1992) Kauno klinikoms,

„Budėjimas“ (1996-1998), „Atmintis I, II“ (1994-2001)„ Godos“ (1999-2000), „Atsisveikinimas“ (2003-2005) Lietuvos Nacionaliniam muziejui Vilniuje.

Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, privačiose kolekcijose.

Gyveno Vilniuje. Palaidota šeimos kapavietėje Utenos senosiose kapinėse.

== Kūryba ==
[[Vaizdas:Triptikas Kovos su kryziuociais 1973 1978 VU.jpg|kairėje|miniatiūra|258x258px|Triptikas „Kovos su kryžiuočiais“: „Broleliai“, “Gulbelė“, „Sesulės“, 1973-1978 m. Gobeleno technika. Vilna, linas, 380 X 620, 380 X 355, 380 X 530. VU]]
Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu išbandė rišimo, kaišymo ir gobeleno technikas, stilizavo folklorinius motyvus („Draugės“,1965; „Karvutės“, 1967; „Lietuvaitės“, 1967-1968). Menininkės stilius formavosi veikiamas tapybos („Laivai“, 1969-1970; „Miškas“, 1971-1972). Brandžiuose dailininkės kūriniuose derėjo epiškumas ir kameriška nuotaika, apibendrintas piešinys ir tapybiškai traktuoti objektai. R. Jasudytė praturtino lietuvių tekstilę savita istorinės temos samprata. Istorinį žanrą plėtojo ciklais, metaforiniais vaizdais, įkvėptais lietuvių dainuojamosios tautosakos, mitologijos. Svarbiausi darbai – triptikas „Kovos su kryžiuočiais“ (1973-1978) ir ciklas „Lietuva“ (1979-1986), kuriuose dailininkė sukūrė poetinę senosios Lietuvos viziją – su paslaptingais miškais, narsiais broleliais ir ištikimomis sesulėmis, ugnį saugančiomis vaidilutėmis, augalais ir gyvūnais. Monumentaliuose plotuose - vos keletas figūrų ar svarbesnių motyvų, darniai įsiliejančių į sūkuriuojančių erdvių plotus. Svarbiausia meninė priemonė - perregima erdvė, sluoksniais dengianti motyvus, suteikianti gobelenams paslaptingumo ir lyriško liaudies dainos skambesio. Vėlyvuosiuose kūriniuose, sukurtuose Lietuvos Nacionalinio muziejaus interjerams, dailininkė atsiskleidė kaip nuosekli romantizmo atstovė; paprastais, lakoniškais Lietuvos gamtovaizdžio, paukščio skrydžio motyvais išreiškė pirmykštę harmoniją su pasauliu ir tradicinių vertybių ilgesį.

== Įvertinimas ==
1981 m. apdovanota Lietuvos valstybine premija už gobelenų triptiką „Kovos su kryžiuočiais“ („Broleliai“, „Gulbelė“, „Sesulės“, 1973–1978 m.) [[VU|Vilniaus universiteto]] Filologijos fakulteto didžiajai auditorijai (dabar – V. Krėvės) ir gobeleną „Daina“ (1979-1981 m., iš ciklo „Lietuva“) VU rektoratui
== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
1. Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė. Ramutė Aleksandra Jasudytė. Vilnius: Lietuvos Nacionalinis muziejus, 2011.

2. Foto: Antanas Lukšėnas, Arūnas Baltrėnas, Rymantas Penkauskas, Aleksandras Sidorenko
[[Vaizdas:Baigus austi gobelena GODOS 2000m.jpg|kairėje|miniatiūra|287x287px|2000 m. baigus austi gobeleną „Godos“ („Viltis“). 1999-2000 m. Gobeleno technika. Vilna, pusvilnė. 265 X 360. LNM]]
[[Vaizdas:Septintasis 1981 1982m LDM.jpg|kairėje|miniatiūra|288x288px|„Septintasis“. 1981-1982 m. Gobeleno technika. Vilna, pusvilnė, linas, 164 X 270. LDM]]
[[Vaizdas:Lokiai (Meskos) is ciklo Lietuva 1982 1983m VU.jpg|kairėje|miniatiūra|293x293px|„Lokiai“  („Meškos“). Iš ciklo “Lietuva“. 1982-1983 m. Gobeleno technika. Vilna, linas, 250 X 400. VU]]


{{DEFAULTSORT:Jasudytė Ramutė Aleksandra }}
{{DEFAULTSORT:Jasudytė Ramutė Aleksandra }}

08:55, 23 spalio 2021 versija

Ramutė Aleksandra Jasudytė (1930 m. lapkričio 30 d. Kaune – 2021 m. spalio 7 d. Švenčionyse) – Lietuvos dailininkė tekstilininkė.

Biografija

Sesuo Giedrė Konstancija Jasudytė. 1951 m. baigė Utenos mergaičių vidurinę mokyklą, 19521958 studijavo Vilniaus dailės institute, mokytojai Sofija Veiverytė, Juozas Balčikonis. 19571970 m. fabriko „Audėjas“ dailininkė, 19701972 m. Lietuvos kino studijos kostiumų dailininkė. Nuo 1972 m. pradėjo savarankišką kūrybinį darbą.[1]

Kūryba

Nuaudė teminių, ornamentinių gobelenų („Lietuvaitės“ 1968 m., „Laivai“ 1970 m., Gūnia I, II, 19871988 m., „Laisvi“ 1990 m., „Netikėtumas“ 1993 m., „Budėjimas“ 19961997 m., „Atmintis I, II“ 1995 m., 2003 m., „Godos“ 20012002 m., „Atsisveikinimas“ 20032005 m. Sukūrė gobelenų interjerams: ciklą „Broleliai“, „Gulbelė“, „Sesulės“ 19721977 m., Vilniaus universitetas, „Ruduo I Žinia“ 19781979 m., TASS rūmuose Maskvoje.[2]

Lygaus klasikinio gobeleno plonais siūlais kūrėja. Mėgstamiausia medžiaga – nedažyta pilka arba įvairiais atspalviais tonuota naminė vilna. Reikšmingiausi dailininkės kūriniai yra monumentalūs dekoratyviniai gobelenai visuomeniniams interjerams, jiems būdingas asociatyvus temos traktavimas, siužetiškumas, monochrominis koloritas, muzikalus ritmingumas, asimetrinė šviesokaita. Lietuvos dailiosios tekstilės fone R. Jasudytės kūryba išsiskiria originaliu poetiniu temos perteikimu; ji liaudiška paprastomis formonis, santūriais spalviniais deriniais.[3]

Nuo 1958 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje – Lenkijoje, Rumunijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje, Švedijoje, Suomijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Kanadoje, Čilėje, JAV, Italijoje. Personalines parodas surengė Vilniuje (1981 m.), Kaune (1981 m.), Norvegijoje (1991 m.). Kūrinių yra visuomeniniuose interjeruose Vilniuje ir Maskvoje, jų turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus.

Įvertinimas

Šaltiniai

  1. Giedrė Konstancija Jasudytė. Utenos krašto enciklopedija Archyvuota kopija 2008-04-16 iš Wayback Machine projekto.
  2. Nijolė ŽilinskienėRamutė Aleksandra Jasudytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 586 psl.
  3. Nijolė Žilinskienė. Giedrė Konstancija Jasudytė. Lietuvos taikomoji dekoratyvinė dailė