Janušava (kaimas): Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
|||
| Eilutė 17: | Eilutė 17: | ||
'''Janušava''' (arba '''''Jonušava''''') – kaimas [[Kėdainių rajono savivaldybė]]je, faktiškai [[Kėdainiai|Kėdainių]] miesto dalis. Apima [[Jonušava|Janušavos gyvenamojo rajono]] dalį tarp kelių {{KK144}} ir {{RK2006}} (Janušavos gatvės galas, dalis Topolių gatvės), taip pat kelios sodybos tarp Krakių kelio ir [[Smilga (upė)|Smilgos]] upės. Į Janušavos teritoriją įeina Kėdainių medelynas, prekybos centras [[Norfa]]. Iš šiaurės ribojasi su [[Varėnai]]s ir [[Tubiai]]s. Plečiasi nausėdijos. |
'''Janušava''' (arba '''''Jonušava''''') – kaimas [[Kėdainių rajono savivaldybė]]je, faktiškai [[Kėdainiai|Kėdainių]] miesto dalis. Apima [[Jonušava|Janušavos gyvenamojo rajono]] dalį tarp kelių {{KK144}} ir {{RK2006}} (Janušavos gatvės galas, dalis Topolių gatvės), taip pat kelios sodybos tarp Krakių kelio ir [[Smilga (upė)|Smilgos]] upės. Į Janušavos teritoriją įeina Kėdainių medelynas, prekybos centras [[Norfa]]. Iš šiaurės ribojasi su [[Varėnai]]s ir [[Tubiai]]s. Plečiasi nausėdijos. |
||
Istoriškai Janušava vadinta visa vakarinė, virš Nevėžio slėnio iškilusi Kėdainių |
Istoriškai [[Jonušava|Janušava]] vadinta visa vakarinė, virš Nevėžio slėnio iškilusi Kėdainių dalis. |
||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
[[ |
[[Vaizdas:Jonusava COA.jpg|thumb|left|200px|[[Jonušavos herbas]] ant [[Kėdainių rotušė]]s pastato]] |
||
[[Jonušas Radvila|Jonušo Radvilos]] garbei pavadinta vietovė kūrėsi kaip vakarinis Kėdainių priemiestis. [[Kristupas Radvila Jaunasis|Kristupas II Radvila]] ėmėsi vakarinėje aukštumoje plytėjusiuose dvaro laukuose (~[[1627]] m.) pradėjo kurti Janušavos priemiestį, suplanuodamas prie Vilniaus–Raseinių kelio didelę stačiakampę 150 x 60 m turgaus aikštę. Ši aikštė tapo ketvirtuoju miesto turgumi. Jį su netoli stovėjusiu kunigaikščio dvaru sujungė tiesi Janušavos (dabar Dvaro) gatvė. Greta ėmė kurtis [[Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčia]] (nuo 1629 m.). 1643 m. [[Ona Kiškaitė-Radvilienė]] suteikė lengvatą Janušavos naujakuriams – dešimčiai metų atleido juos nuo mokesčių ir leido, neprarandant užgyvento turto, laisvai jiems išvykti iš Kėdainių. Gyvenvietė ėmė sparčiai augti, čia kūrėsi svetimšaliai (apsigyveno reformatų ir liuteronų šeimos, greičiausiai atsikėlusios iš Prūsijos ir Saksonijos. Kai kurie atvykėliai buvo garsių Prūsijoje ir Saksonijoje giminių Altenbokomų, Apeldornų, Berkenų, Bodendorfų palikuonys). [[1647]] m. Jonušas Radvila leido jai turėti atskirą antspaudą. 1648 m. patvirtinęs antspaudą didysis kunigaikštis [[Vladislovas Vaza]] suteikė Janušavai dalinį savarankiškumą, teisę turėti herbą ir rinkti bendruomenės vyresnįjį. Janušava (dar vadinta Naujaisiais Kėdainiais) faktiškai įgijo miesto teises. Janušavos herbas buvęs toks: geltoname lauke raudona kunigaikštiška [[Mitra (apdangalas)|mitra]] ir po ja, žydrame lauke, inicialo raidė I taip, kad abiejų herbų laukai būtų perkirsti ir sudaryti iš žydros ir geltonos spalvos. |
[[Jonušas Radvila|Jonušo Radvilos]] garbei pavadinta vietovė kūrėsi kaip vakarinis Kėdainių priemiestis. [[Kristupas Radvila Jaunasis|Kristupas II Radvila]] ėmėsi vakarinėje aukštumoje plytėjusiuose dvaro laukuose (~[[1627]] m.) pradėjo kurti Janušavos priemiestį, suplanuodamas prie Vilniaus–Raseinių kelio didelę stačiakampę 150 x 60 m turgaus aikštę. Ši aikštė tapo ketvirtuoju miesto turgumi. Jį su netoli stovėjusiu kunigaikščio dvaru sujungė tiesi Janušavos (dabar Dvaro) gatvė. Greta ėmė kurtis [[Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčia]] (nuo 1629 m.). 1643 m. [[Ona Kiškaitė-Radvilienė]] suteikė lengvatą Janušavos naujakuriams – dešimčiai metų atleido juos nuo mokesčių ir leido, neprarandant užgyvento turto, laisvai jiems išvykti iš Kėdainių. Gyvenvietė ėmė sparčiai augti, čia kūrėsi svetimšaliai (apsigyveno reformatų ir liuteronų šeimos, greičiausiai atsikėlusios iš Prūsijos ir Saksonijos. Kai kurie atvykėliai buvo garsių Prūsijoje ir Saksonijoje giminių Altenbokomų, Apeldornų, Berkenų, Bodendorfų palikuonys). [[1647]] m. Jonušas Radvila leido jai turėti atskirą antspaudą. 1648 m. patvirtinęs antspaudą didysis kunigaikštis [[Vladislovas Vaza]] suteikė Janušavai dalinį savarankiškumą, teisę turėti herbą ir rinkti bendruomenės vyresnįjį. Janušava (dar vadinta Naujaisiais Kėdainiais) faktiškai įgijo miesto teises. Janušavos herbas buvęs toks: geltoname lauke raudona kunigaikštiška [[Mitra (apdangalas)|mitra]] ir po ja, žydrame lauke, inicialo raidė I taip, kad abiejų herbų laukai būtų perkirsti ir sudaryti iš žydros ir geltonos spalvos. |
||
| Eilutė 41: | Eilutė 41: | ||
}} |
}} |
||
===Žymūs žmonės=== |
=== Žymūs žmonės === |
||
* 1936 m. čia gimė [[Mykolas Mikalajūnas]] – meteorologas, kalvinizmo veikėjas. |
* 1936 m. čia gimė [[Mykolas Mikalajūnas]] – meteorologas, kalvinizmo veikėjas. |
||
==Galerija== |
== Galerija == |
||
<gallery> |
<gallery> |
||
Janušavos kaimas 1.JPG|Janušavos kaimo nausėdijos |
Janušavos kaimas 1.JPG|Janušavos kaimo nausėdijos |
||
10:36, 20 spalio 2021 versija
| Janušava | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
  Janušava |
||||||
| 55°17′24″š. pl. 23°56′35″r. ilg. / 55.290°š. pl. 23.943°r. ilg. | ||||||
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |||||
| Savivaldybė |  Kėdainių rajono savivaldybė
| |||||
| Seniūnija | Kėdainių miesto seniūnija | |||||
| Gyventojų | 44 | |||||
| ||||||
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Januszowo, Januszów | |||||
Janušava (arba Jonušava) – kaimas Kėdainių rajono savivaldybėje, faktiškai Kėdainių miesto dalis. Apima Janušavos gyvenamojo rajono dalį tarp kelių 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva ir 2006 Kėdainiai–Lipliūnai–Krakės (Janušavos gatvės galas, dalis Topolių gatvės), taip pat kelios sodybos tarp Krakių kelio ir Smilgos upės. Į Janušavos teritoriją įeina Kėdainių medelynas, prekybos centras Norfa. Iš šiaurės ribojasi su Varėnais ir Tubiais. Plečiasi nausėdijos.
Istoriškai Janušava vadinta visa vakarinė, virš Nevėžio slėnio iškilusi Kėdainių dalis.
Istorija
Jonušo Radvilos garbei pavadinta vietovė kūrėsi kaip vakarinis Kėdainių priemiestis. Kristupas II Radvila ėmėsi vakarinėje aukštumoje plytėjusiuose dvaro laukuose (~1627 m.) pradėjo kurti Janušavos priemiestį, suplanuodamas prie Vilniaus–Raseinių kelio didelę stačiakampę 150 x 60 m turgaus aikštę. Ši aikštė tapo ketvirtuoju miesto turgumi. Jį su netoli stovėjusiu kunigaikščio dvaru sujungė tiesi Janušavos (dabar Dvaro) gatvė. Greta ėmė kurtis Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčia (nuo 1629 m.). 1643 m. Ona Kiškaitė-Radvilienė suteikė lengvatą Janušavos naujakuriams – dešimčiai metų atleido juos nuo mokesčių ir leido, neprarandant užgyvento turto, laisvai jiems išvykti iš Kėdainių. Gyvenvietė ėmė sparčiai augti, čia kūrėsi svetimšaliai (apsigyveno reformatų ir liuteronų šeimos, greičiausiai atsikėlusios iš Prūsijos ir Saksonijos. Kai kurie atvykėliai buvo garsių Prūsijoje ir Saksonijoje giminių Altenbokomų, Apeldornų, Berkenų, Bodendorfų palikuonys). 1647 m. Jonušas Radvila leido jai turėti atskirą antspaudą. 1648 m. patvirtinęs antspaudą didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza suteikė Janušavai dalinį savarankiškumą, teisę turėti herbą ir rinkti bendruomenės vyresnįjį. Janušava (dar vadinta Naujaisiais Kėdainiais) faktiškai įgijo miesto teises. Janušavos herbas buvęs toks: geltoname lauke raudona kunigaikštiška mitra ir po ja, žydrame lauke, inicialo raidė I taip, kad abiejų herbų laukai būtų perkirsti ir sudaryti iš žydros ir geltonos spalvos.
1795 m. žlugus Abiejų Tautų Respublikai, Kėdainiai ir Janušava prarado savivaldas. Janušava tapo vakarine Kėdainių miesto dalimi.[1]
XIX a. pab. tai buvo šlėktų kaimas (bajorkaimis), Gedeikų valda.[2] Priklausė Josvainių parapijai ir pasižymėjo derlingu dirvožemiu.[3]
XX a. 10-ajame dešimtmetyje didžioji kaimo dalis priskirta Kėdainiams (Janušavos gatvės galas, Skroblų, Gluosnių, Akacijų ir kt. gatvės). Likusioje kaimiškoje dalyje netrukus ėmė augti naujų namų kvartalai.
Gyventojai
 | ||||||||
| 1902 m.[4] | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur.[5] | 1979 m.sur.[6] | 1989 m.sur.[7] | 2001 m.sur.[8] | 2011 m.sur.[9] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 291 | 178 | 344 | 241 | 203 | 16 | 44 | ||
| ||||||||
Žymūs žmonės
- 1936 m. čia gimė Mykolas Mikalajūnas – meteorologas, kalvinizmo veikėjas.
Galerija
-
Janušavos kaimo nausėdijos -
Nuo 2015–2016 m. iškilusi Janušavos dalis šalia senojo kelio Dotnuvon -
Janušavos dalis, XX a. pabaigoje prijungta prie Kėdainių
Šaltiniai
- ↑ Kėdainių istorija[neveikianti nuoroda]
- ↑ Januszowo. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 640 psl. (lenk.)
- ↑ Januszów. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 443 psl. (lenk.)
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ 5,0 5,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.