Ramutė Aleksandra Jasudytė: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
|||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Ramutė Aleksandra Jasudytė''' ([[1930]] |
'''Ramutė Aleksandra Jasudytė''' ([[1930]] m. [[lapkričio 30]] d. [[Kaunas|Kaune]] – [[2021]] m. [[spalio 7]] d. [[Švenčionys|Švenčionyse]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė tekstilininkė. |
||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
Sesuo [[Giedrė Konstancija Jasudytė]]. [[1951]] |
Sesuo [[Giedrė Konstancija Jasudytė]]. [[1951]] m. baigė [[Utenos pagrindinė mokykla|Utenos mergaičių vidurinę mokyklą]], [[1952]]–[[1958]] studijavo [[LDI|Vilniaus dailės institute]], mokytojai [[Sofija Veiverytė]], [[Juozas Balčikonis (1924)|Juozas Balčikonis]]. [[1957]]–[[1970]] m. fabriko „Audėjas“ dailininkė, [[1970]]–[[1972]] m. [[LKS|Lietuvos kino studijos]] kostiumų dailininkė. Nuo 1972 m. pradėjo savarankišką kūrybinį darbą.<ref>[http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/personos/jpersonos.htm Giedrė Konstancija Jasudytė. Utenos krašto enciklopedija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080416002727/http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/personos/jpersonos.htm |date=2008-04-16 }}</ref> |
||
== Kūryba == |
== Kūryba == |
||
Nuaudė teminių, ornamentinių gobelenų („Lietuvaitės“ [[1968]] |
Nuaudė teminių, ornamentinių gobelenų („Lietuvaitės“ [[1968]] m., „Laivai“ 1970 m., Gūnia I, II, [[1987]]–[[1988]] m., „Laisvi“ [[1990]] m., „Netikėtumas“ [[1993]] m., „Budėjimas“ [[1996]]–[[1997]] m., „Atmintis I, II“ [[1995]] m., [[2003]] m., „Godos“ [[2001]]–[[2002]] m., „Atsisveikinimas“ [[2003]]–[[2005]] m. Sukūrė gobelenų interjerams: ciklą „Broleliai“, „Gulbelė“, „Sesulės“ [[1972]]–[[1977]] m., [[Vilniaus universitetas]], „Ruduo I Žinia“ [[1978]]–[[1979]] m., [[TASS]] rūmuose [[Maskva|Maskvoje]].<ref>{{VLE|VIII|586|[[Nijolė Žilinskienė]]|Ramutė Aleksandra Jasudytė}}</ref> |
||
Lygaus klasikinio [[gobelenas|gobeleno]] plonais siūlais kūrėja. Mėgstamiausia medžiaga |
Lygaus klasikinio [[gobelenas|gobeleno]] plonais siūlais kūrėja. Mėgstamiausia medžiaga – nedažyta pilka arba įvairiais atspalviais tonuota naminė vilna. Reikšmingiausi dailininkės kūriniai yra monumentalūs dekoratyviniai gobelenai visuomeniniams interjerams, jiems būdingas asociatyvus temos traktavimas, siužetiškumas, monochrominis koloritas, muzikalus ritmingumas, asimetrinė šviesokaita. Lietuvos dailiosios tekstilės fone R. Jasudytės kūryba išsiskiria originaliu poetiniu temos perteikimu; ji liaudiška paprastomis formonis, santūriais spalviniais deriniais.<ref>[http://www.tdaile.lt/AUTORIAI/R_Jasudyte/R_Jasudyte.htm Nijolė Žilinskienė. Giedrė Konstancija Jasudytė. Lietuvos taikomoji dekoratyvinė dailė]</ref> |
||
Nuo [[1958]] |
Nuo [[1958]] m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje – [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Rumunija|Rumunijoje]], [[Čekija|Čekijoje]], [[Vengrija|Vengrijoje]], [[Bulgarija|Bulgarijoje]], [[Švedija|Švedijoje]], [[Suomija|Suomijoje]], [[Austrija|Austrijoje]], [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Kanada|Kanadoje]], [[Čilė]]je, [[JAV]], [[Italija|Italijoje]]. Personalines parodas surengė Vilniuje (1981 m.), Kaune (1981 m.), Norvegijoje (1991 m.). Kūrinių yra visuomeniniuose interjeruose Vilniuje ir [[Maskva|Maskvoje]], jų turi [[Lietuvos dailės muziejus]], [[Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus]]. |
||
== Įvertinimas == |
== Įvertinimas == |
||
* [[1981]] |
* [[1981]] m. [[LTSR valstybinė premija]] už [[VU|Vilniaus universiteto]] interjerui sukurtus monumentalius gobelenus „Kovos su kryžiuočiais“ (triptikas, [[1972]]–[[1978]] m.) ir „Daina“ iš ciklo „Lietuva“ ([[1979]]–[[1980]] m.). |
||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
11:32, 15 spalio 2021 versija
Ramutė Aleksandra Jasudytė (1930 m. lapkričio 30 d. Kaune – 2021 m. spalio 7 d. Švenčionyse) – Lietuvos dailininkė tekstilininkė.
Biografija
Sesuo Giedrė Konstancija Jasudytė. 1951 m. baigė Utenos mergaičių vidurinę mokyklą, 1952–1958 studijavo Vilniaus dailės institute, mokytojai Sofija Veiverytė, Juozas Balčikonis. 1957–1970 m. fabriko „Audėjas“ dailininkė, 1970–1972 m. Lietuvos kino studijos kostiumų dailininkė. Nuo 1972 m. pradėjo savarankišką kūrybinį darbą.[1]
Kūryba
Nuaudė teminių, ornamentinių gobelenų („Lietuvaitės“ 1968 m., „Laivai“ 1970 m., Gūnia I, II, 1987–1988 m., „Laisvi“ 1990 m., „Netikėtumas“ 1993 m., „Budėjimas“ 1996–1997 m., „Atmintis I, II“ 1995 m., 2003 m., „Godos“ 2001–2002 m., „Atsisveikinimas“ 2003–2005 m. Sukūrė gobelenų interjerams: ciklą „Broleliai“, „Gulbelė“, „Sesulės“ 1972–1977 m., Vilniaus universitetas, „Ruduo I Žinia“ 1978–1979 m., TASS rūmuose Maskvoje.[2]
Lygaus klasikinio gobeleno plonais siūlais kūrėja. Mėgstamiausia medžiaga – nedažyta pilka arba įvairiais atspalviais tonuota naminė vilna. Reikšmingiausi dailininkės kūriniai yra monumentalūs dekoratyviniai gobelenai visuomeniniams interjerams, jiems būdingas asociatyvus temos traktavimas, siužetiškumas, monochrominis koloritas, muzikalus ritmingumas, asimetrinė šviesokaita. Lietuvos dailiosios tekstilės fone R. Jasudytės kūryba išsiskiria originaliu poetiniu temos perteikimu; ji liaudiška paprastomis formonis, santūriais spalviniais deriniais.[3]
Nuo 1958 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje – Lenkijoje, Rumunijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje, Švedijoje, Suomijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Kanadoje, Čilėje, JAV, Italijoje. Personalines parodas surengė Vilniuje (1981 m.), Kaune (1981 m.), Norvegijoje (1991 m.). Kūrinių yra visuomeniniuose interjeruose Vilniuje ir Maskvoje, jų turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus.
Įvertinimas
- 1981 m. LTSR valstybinė premija už Vilniaus universiteto interjerui sukurtus monumentalius gobelenus „Kovos su kryžiuočiais“ (triptikas, 1972–1978 m.) ir „Daina“ iš ciklo „Lietuva“ (1979–1980 m.).
Šaltiniai
- ↑ Giedrė Konstancija Jasudytė. Utenos krašto enciklopedija Archyvuota kopija 2008-04-16 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Nijolė Žilinskienė. Ramutė Aleksandra Jasudytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 586 psl.
- ↑ Nijolė Žilinskienė. Giedrė Konstancija Jasudytė. Lietuvos taikomoji dekoratyvinė dailė