Giruliai: Skirtumas tarp puslapio versijų
S šablono atnaujinimas using AWB |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{kiti}} |
{{kiti}} |
||
{{ |
{{Ltgyvd |
||
|pavad = Giruliai |
|pavad = Giruliai |
||
|foto = BunkrMemelNord vGiruliai.JPG |
|foto = BunkrMemelNord vGiruliai.JPG |
||
| Eilutė 13: | Eilutė 13: | ||
}} |
}} |
||
'''Giruliai''' – [[Klaipėdos miesto dalis]], esanti į |
'''Giruliai''' – [[Klaipėdos miesto dalis]], esanti į šiaurės vakarus nuo miesto centro, prie [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]].<ref>{{bmaps|55.77|21.09|2021-10-12}}</ref> Geležinkelio stotis. Plėtojamas turizmas, poilsio verslas, yra poilsiaviečių bei stovyklaviečių. Per Girulius driekiasi pažintiniai maršrutai (važiuojant dviračiais bei kitomis transporto priemonėmis). Stovi Klaipėdos radijo ir televizijos bokštas. |
||
Gyvenvietę iš visų pusių supa miškai, įsteigtas botaninis-zoologinis draustinis. Į šiaurę nuo Girulių išlikę priklausomybės Vokietijai laikais statyta [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pakrančių apsaugos baterija. [[2009]] m. gegužę atidarytas vienintelis Klaipėdos kempingas. Kempingą suprojektavo Lietuvos bendrovė TAEM Architektai, projekto vadovė ir architektė V. Rimantienė. |
Gyvenvietę iš visų pusių supa miškai, įsteigtas botaninis-zoologinis draustinis. Į šiaurę nuo Girulių išlikę priklausomybės Vokietijai laikais statyta [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pakrančių apsaugos baterija. [[2009]] m. gegužę atidarytas vienintelis Klaipėdos kempingas. Kempingą suprojektavo Lietuvos bendrovė TAEM Architektai, projekto vadovė ir architektė V. Rimantienė. |
||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
[[Vaizdas: |
[[Vaizdas:Giruliuose pajurio kempingas.JPG|thumb|left|220px|Girulių miške esantis „Pajūrio kempingas“]] |
||
[[Vaizdas:Giruliuose pajurio kempingas.JPG|thumb|left|220px|Girulių miške esantis „Pajūrio kempingas“.]] |
|||
Prieš 200 metų dabartinių Girulių vietoje buvo smėlynai, kuriuos leista apželdinti pušų plantacijomis. XIX a. pabaigoje [[Prūsija|Prūsijos]] valdžia suteikė teisę Klaipėdos pirkliams čia įrengti jūros maudykles, o gyventojams – nuomoti vasarnamius. Apželdinus šias vietoves buvo sukurtas pasivaikščiojimo parkas, pasodinti ąžuolai, bukai, platanalapiai klevai ir kiti dekoratyviniai medžiai. |
Prieš 200 metų dabartinių Girulių vietoje buvo smėlynai, kuriuos leista apželdinti pušų plantacijomis. XIX a. pabaigoje [[Prūsija|Prūsijos]] valdžia suteikė teisę Klaipėdos pirkliams čia įrengti jūros maudykles, o gyventojams – nuomoti vasarnamius. Apželdinus šias vietoves buvo sukurtas pasivaikščiojimo parkas, pasodinti ąžuolai, bukai, platanalapiai klevai ir kiti dekoratyviniai medžiai. |
||
[[1946]] m. gyvenvietė kartu su [[Melnragė|Melnrage]] buvo prijungta prie Klaipėdos miesto. [[1947]] m. [[lapkričio 12]] d. tapo [[mtg|miesto tipo gyvenviete]] Klaipėdos administracinėse ribose. [[1970]] m. Giruliuose buvo 719 gyventojų. [[1975]] m. [[kovo 19]] d. neteko atskiro administracinio vieneto statuso. [[1993]]–[[2010]] m. Klaipėdos mieste veikė Melnragės ir Girulių seniūnija. |
[[1946]] m. gyvenvietė kartu su [[Melnragė|Melnrage]] buvo prijungta prie Klaipėdos miesto. [[1947]] m. [[lapkričio 12]] d. tapo [[mtg|miesto tipo gyvenviete]] Klaipėdos administracinėse ribose. [[1970]] m. Giruliuose buvo 719 gyventojų. [[1975]] m. [[kovo 19]] d. neteko atskiro administracinio vieneto statuso. [[1993]]–[[2010]] m. Klaipėdos mieste veikė Melnragės ir Girulių seniūnija. |
||
| ⚫ | |||
| ⚫ | |||
| ⚫ | |||
| ⚫ | |||
| ⚫ | |||
| ⚫ | |||
=== Pavadinimo kilmė === |
=== Pavadinimo kilmė === |
||
Girulių pavadinimas, kaip spėjama, yra asmenvardinės kilmės, nuo pavardės ''Girulis'' daugiskaitos. Vokiečiai vietovę vadino ''Försterei'' (vok. „[[girininkija]]“), kas yra savotiškas ''Girulio'' pavardės vertinys. |
Girulių pavadinimas, kaip spėjama, yra asmenvardinės kilmės, nuo pavardės ''Girulis'' daugiskaitos. Vokiečiai vietovę vadino ''Försterei'' (vok. „[[girininkija]]“), kas yra savotiškas ''Girulio'' pavardės vertinys. |
||
== Dotai == |
== Dotai == |
||
[[2PK|II pasaulinio karo]] išvakarėse Giruliuose buvo pradėti statyti [[dotas|dotai]] – karo gynybiniai įtvirtinimai pajūryje, skirti Baltijos jūros pakrančių apsaugai. |
[[2PK|II pasaulinio karo]] išvakarėse Giruliuose buvo pradėti statyti [[dotas|dotai]] – karo gynybiniai įtvirtinimai pajūryje, skirti Baltijos jūros pakrančių apsaugai. |
||
| Eilutė 38: | Eilutė 47: | ||
== Susisiekimas == |
== Susisiekimas == |
||
Girulių mišku driekiasi pėsčiųjų takas ir [[Gintarinis_pajūris|pajūrio dviračių trasa]] iš Klaipėdos link [[Šventoji|Šventosios]]. Girulius nuo [[Klaipėdos senamiestis|Klaipėdos senamiesčio]] skiria 7 kilometrai. |
Girulių mišku driekiasi pėsčiųjų takas ir [[Gintarinis_pajūris|pajūrio dviračių trasa]] iš Klaipėdos link [[Šventoji|Šventosios]]. Girulius nuo [[Klaipėdos senamiestis|Klaipėdos senamiesčio]] skiria 7 kilometrai. |
||
| Eilutė 44: | Eilutė 54: | ||
* 24 – iš [[Lietuvininkų aikštė]]s į [[Karklė|Karklę]]. |
* 24 – iš [[Lietuvininkų aikštė]]s į [[Karklė|Karklę]]. |
||
Į Girulius galima atvykti ir traukiniu, [[Lietuvos Geležinkeliai|„Lietuvos Geležinkeliais“]] |
Į Girulius galima atvykti ir traukiniu, [[Lietuvos Geležinkeliai|„Lietuvos Geležinkeliais“]]. |
||
| ⚫ | |||
| ⚫ | |||
== Administracinis pavaldumas == |
|||
| ⚫ | |||
| ⚫ | |||
| ⚫ | |||
| ⚫ | |||
| ⚫ | |||
| ⚫ | |||
== Nuorodos == |
== Nuorodos == |
||
{{ref}} |
|||
* {{MLTE|1|570||Giruliai}} |
* {{MLTE|1|570||Giruliai}} |
||
* {{TLE|1|628||Giruliai}} |
* {{TLE|1|628||Giruliai}} |
||
08:26, 12 spalio 2021 versija
Kitos reikšmės – Giruliai (reikšmės).
| Giruliai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  Giruliai |
||||||||||||||||
| 55°46′16″š. pl. 21°05′35″r. ilg. / 55.771°š. pl. 21.093°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė |  Klaipėdos miesto savivaldybė
| |||||||||||||||
 Vikiteka |
Giruliai | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | vok. Försterei | |||||||||||||||
Giruliai – Klaipėdos miesto dalis, esanti į šiaurės vakarus nuo miesto centro, prie Baltijos jūros.[1] Geležinkelio stotis. Plėtojamas turizmas, poilsio verslas, yra poilsiaviečių bei stovyklaviečių. Per Girulius driekiasi pažintiniai maršrutai (važiuojant dviračiais bei kitomis transporto priemonėmis). Stovi Klaipėdos radijo ir televizijos bokštas.
Gyvenvietę iš visų pusių supa miškai, įsteigtas botaninis-zoologinis draustinis. Į šiaurę nuo Girulių išlikę priklausomybės Vokietijai laikais statyta Antrojo pasaulinio karo pakrančių apsaugos baterija. 2009 m. gegužę atidarytas vienintelis Klaipėdos kempingas. Kempingą suprojektavo Lietuvos bendrovė TAEM Architektai, projekto vadovė ir architektė V. Rimantienė.
Istorija
Prieš 200 metų dabartinių Girulių vietoje buvo smėlynai, kuriuos leista apželdinti pušų plantacijomis. XIX a. pabaigoje Prūsijos valdžia suteikė teisę Klaipėdos pirkliams čia įrengti jūros maudykles, o gyventojams – nuomoti vasarnamius. Apželdinus šias vietoves buvo sukurtas pasivaikščiojimo parkas, pasodinti ąžuolai, bukai, platanalapiai klevai ir kiti dekoratyviniai medžiai.
1946 m. gyvenvietė kartu su Melnrage buvo prijungta prie Klaipėdos miesto. 1947 m. lapkričio 12 d. tapo miesto tipo gyvenviete Klaipėdos administracinėse ribose. 1970 m. Giruliuose buvo 719 gyventojų. 1975 m. kovo 19 d. neteko atskiro administracinio vieneto statuso. 1993–2010 m. Klaipėdos mieste veikė Melnragės ir Girulių seniūnija.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1946–1947 m. | – | Klaipėdos miestas |
| 1947–1975 m. | miesto tipo gyvenvietė | |
| 1975–1993 m. | – | |
| 1993–2010 m. | Melnragės ir Girulių seniūnija | Klaipėdos miesto savivaldybė |
Pavadinimo kilmė
Girulių pavadinimas, kaip spėjama, yra asmenvardinės kilmės, nuo pavardės Girulis daugiskaitos. Vokiečiai vietovę vadino Försterei (vok. „girininkija“), kas yra savotiškas Girulio pavardės vertinys.
Dotai
II pasaulinio karo išvakarėse Giruliuose buvo pradėti statyti dotai – karo gynybiniai įtvirtinimai pajūryje, skirti Baltijos jūros pakrančių apsaugai.
Giruliuose įkurdinti artilerijos bazės kariai ir karininkai, čia veikė artilerijos pajėgų sanatorija. Šiuo metu pakrančių apsaugos baterijos kompleksą sudaro 3 dotai (didžiausiojo plotas 500 m²).
Televizijos bokštas
200 m aukščio Klaipėdos radijo ir televizijos bokštas pastatytas 1961 m. Iš pradžių buvo retransliuojamos radijo stotys, vėliau – ir Lietuvos televizija.
AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui priklausanti įstaiga Giruliuose dabar pervadinta į Klaipėdos siuntimo tarnybą. Atnaujintos techninės bazės dėka pradėtos retransliuoti skaitmeninio formato televizijos programos. Šalia pagrindinės funkcijos – visų Lietuvoje girdimų radijo ir matomų televizijos programų retransliacijų, – stotis teikia ir bevielio interneto paslaugas.
Susisiekimas
Girulių mišku driekiasi pėsčiųjų takas ir pajūrio dviračių trasa iš Klaipėdos link Šventosios. Girulius nuo Klaipėdos senamiesčio skiria 7 kilometrai.
Iš Klaipėdos miesto centro į Girulius galima atvykti Klaipėdos viešuoju transportu:
- 4 – iš pietinių miesto mikrorajonų į Girulius;
- 24 – iš Lietuvininkų aikštės į Karklę.
Į Girulius galima atvykti ir traukiniu, „Lietuvos Geležinkeliais“.
Nuorodos
- ↑ „Žemėlapis koordinatėmis 55.77 ir 21.09“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-12.
- Giruliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 570 psl.
- Giruliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 628
- Giruliai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 106 psl.
- Giruliai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 657 psl.
- Girulių mikrorajono gatvės
| |||||||
