Virimo temperatūra: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Virimo temperatūra''' -– [[medžiaga|medžiagos]] [[temperatūra]], kurioje vyksta skysčio fazinis virsmas į dujinį visame medžiagos [[tūris|tūryje]]. Virimo metu medžiaga visame tūryje pereina iš [[skystis|skysto]] [[agregatinė būsena|agregatinio būvio]] į [[dujos|dujinį]] skirtingai nuo garavimo, kur procesas paviršinis. Skysčio garų (sočiųjų garų) [[slėgis]] tampa lygus skysčio išorės [[atmosferos slėgis|atmosferos slėgiui]]. Virimo temperatūroje skystis ir garai yra [[termodinaminė pusiausvyra|termodinaminėje pusiausvyroje]].

Virimo temperatūra kinta priklausomai nuo išorinio slėgio: mažėjant slėgiui, mažėja virimo temperatūra (todėl aukštai kalnuose virimo temperatūra yra mažesnė -– pvz., [[Everestas|Everesto]] viršūnėje vanduo verda esant 69 °C). Pakeitus slėgį iki tam tikros ribos, prieinamas [[trigubas taškas]], kuriame trys agregatinės būsenos (kietas kūnas, skystis, garai) yra termodinaminėje pusiausvyroje.

Virimo metu [[Kinetinė energija|kinetinė]] molekulių energija viršija tarpmolekulinius ryšius, buvusius skystyje. Jei medžiagai toliau suteikiamas [[šilumos kiekis]], tai jos temperatūra virimo metu nedidėja -– energija panaudojama išlaisvinti molekules (garavimui). Kai visos skysčio molekulės virsta garais, garų temperatūra pradeda didėti.