Vilniaus gatvė (Kaunas): Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Atlantas (aptarimas | indėlis)
S Straipsnis 'Vilniaus gatvė' pervadintas į 'Vilniaus gatvė (Kaunas)': tiksliau
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S Automatinis brūkšnių taisymas
Eilutė 2: Eilutė 2:
[[Vaizdas:Kaunas. Vilniaus gatve2 2006-12-03.jpg|thumb|right|260px|Kaunas. Vilniaus gatvės bendras vaizdas]]
[[Vaizdas:Kaunas. Vilniaus gatve2 2006-12-03.jpg|thumb|right|260px|Kaunas. Vilniaus gatvės bendras vaizdas]]


'''Vilniaus gatvė''' - seniausia [[Kaunas|Kauno]] miesto gatvė.
'''Vilniaus gatvė''' seniausia [[Kaunas|Kauno]] miesto gatvė.


Tai seno, [[viduramžiai|viduramžių]] kelio į [[Vilnius|Vilnių]], dalis. Daugelis pastatų prie šio kelio buvo mediniai, vėliau atsirado raudonų plytų turtingų miestiečių namų, kurių keletas išliko iki šių dienų.
Tai seno, [[viduramžiai|viduramžių]] kelio į [[Vilnius|Vilnių]], dalis. Daugelis pastatų prie šio kelio buvo mediniai, vėliau atsirado raudonų plytų turtingų miestiečių namų, kurių keletas išliko iki šių dienų.
Eilutė 8: Eilutė 8:
Šioje gatvėje iki šiol yra išlikusių keletas išskirtinių namų:
Šioje gatvėje iki šiol yra išlikusių keletas išskirtinių namų:


Vilniaus g. 7 - šioje vietoje buvo medinis namas, kuris sudegė, o ant jo griuvėsių [[XVI_amžius|XVI]] a. pabaigoje pastatytas mūrinis [[Gotika|gotikos]] stiliaus pastatas su rytiniame ir vakariniame gale esančiais puošniais [[frontonas|frontonais]]. Po karų ir gaisrų perstatytas ir [[1808]] m. atiduotas [[augustinai|Augustinų]] vienuoliams. restauruotas [[1984]] m. [[Plytų rišimas]] [[Gotika|gotikinis]], mūro viduje rasta laiko akmenų, [[puošyba]]i panaudota kelių rūšių profiliuotos plytos. Pastato vidury buvo įvažiavimas į kiemą. Namas išsiskiria gotikiniais fasadais ir [[interjeras|interjerais]].
Vilniaus g. 7 šioje vietoje buvo medinis namas, kuris sudegė, o ant jo griuvėsių [[XVI_amžius|XVI]] a. pabaigoje pastatytas mūrinis [[Gotika|gotikos]] stiliaus pastatas su rytiniame ir vakariniame gale esančiais puošniais [[frontonas|frontonais]]. Po karų ir gaisrų perstatytas ir [[1808]] m. atiduotas [[augustinai|Augustinų]] vienuoliams. restauruotas [[1984]] m. [[Plytų rišimas]] [[Gotika|gotikinis]], mūro viduje rasta laiko akmenų, [[puošyba]]i panaudota kelių rūšių profiliuotos plytos. Pastato vidury buvo įvažiavimas į kiemą. Namas išsiskiria gotikiniais fasadais ir [[interjeras|interjerais]].


Vilniaus g. 10 - turtingo miestiečio gyvenamasis namas, pradėtas statyti [[XVI_amžius|XVI amžiaus]] pradžioje ir statytas keliais etapais. Išliko [[Gotika|gotikiniai]] rūsiai su [[laiptinė]]mis, [[Renesansas|renesansinių]] elementų, [[Barokas|barokiniai]] frontonai. Fasadas iš Vilniaus gatvės pusės susideda iš dviejų dalių, kurias jungia įvažiavimas.
Vilniaus g. 10 turtingo miestiečio gyvenamasis namas, pradėtas statyti [[XVI_amžius|XVI amžiaus]] pradžioje ir statytas keliais etapais. Išliko [[Gotika|gotikiniai]] rūsiai su [[laiptinė]]mis, [[Renesansas|renesansinių]] elementų, [[Barokas|barokiniai]] frontonai. Fasadas iš Vilniaus gatvės pusės susideda iš dviejų dalių, kurias jungia įvažiavimas.


Vilniaus g. 11 - [[XVI_amžius|XVI]] a.gyvenamasis namas. Iš pradžių jis buvo vienaaukštis. [[XVI_amžius|XVI a.]] pab. – [[XVII_amžius|XVII a.]] pradžioje buvo sumūrytas antrasis aukštas su frontonais. Fasadai buvo netinkuoti. Sienos sumūrytos iš stambių riedulių, pirmojo aukšto iš smulkesnių akmenų, išorėje apmūrytos [[Gotika|gotikinio]] rišimo plytų kiautu. Fasado kompozicijoje darnus [[Gotika|gotikos]] ir renesanso derinys. Namas restauruotas [[1963]] m. Pirmasis aukštas, autentiškas, frontonas atstatytas pagal to meto analogiją. Rytiniame fasade dominuoja [[Gotika|gotikinis]] juodų plytų ornamentu puoštas mūras.
Vilniaus g. 11 [[XVI_amžius|XVI]] a.gyvenamasis namas. Iš pradžių jis buvo vienaaukštis. [[XVI_amžius|XVI a.]] pab. – [[XVII_amžius|XVII a.]] pradžioje buvo sumūrytas antrasis aukštas su frontonais. Fasadai buvo netinkuoti. Sienos sumūrytos iš stambių riedulių, pirmojo aukšto iš smulkesnių akmenų, išorėje apmūrytos [[Gotika|gotikinio]] rišimo plytų kiautu. Fasado kompozicijoje darnus [[Gotika|gotikos]] ir renesanso derinys. Namas restauruotas [[1963]] m. Pirmasis aukštas, autentiškas, frontonas atstatytas pagal to meto analogiją. Rytiniame fasade dominuoja [[Gotika|gotikinis]] juodų plytų ornamentu puoštas mūras.


Ši gatvė po rekonstrukcijos tapusi pėsčiųjų gatve, ir toliau lieka pagrindine [[Kauno_senamiestis|Kauno senamiesčio]] ašimi, kuri veda į [[Kaunas|Kauno]] [[Laisvės_alėja|Laisvės alėją]].
Ši gatvė po rekonstrukcijos tapusi pėsčiųjų gatve, ir toliau lieka pagrindine [[Kauno_senamiestis|Kauno senamiesčio]] ašimi, kuri veda į [[Kaunas|Kauno]] [[Laisvės_alėja|Laisvės alėją]].

02:01, 5 balandžio 2007 versija

Kaunas. Vilniaus gatvė
Kaunas. Vilniaus gatvės bendras vaizdas

Vilniaus gatvė – seniausia Kauno miesto gatvė.

Tai seno, viduramžių kelio į Vilnių, dalis. Daugelis pastatų prie šio kelio buvo mediniai, vėliau atsirado raudonų plytų turtingų miestiečių namų, kurių keletas išliko iki šių dienų.

Šioje gatvėje iki šiol yra išlikusių keletas išskirtinių namų:

Vilniaus g. 7 – šioje vietoje buvo medinis namas, kuris sudegė, o ant jo griuvėsių XVI a. pabaigoje pastatytas mūrinis gotikos stiliaus pastatas su rytiniame ir vakariniame gale esančiais puošniais frontonais. Po karų ir gaisrų perstatytas ir 1808 m. atiduotas Augustinų vienuoliams. restauruotas 1984 m. Plytų rišimas gotikinis, mūro viduje rasta laiko akmenų, puošybai panaudota kelių rūšių profiliuotos plytos. Pastato vidury buvo įvažiavimas į kiemą. Namas išsiskiria gotikiniais fasadais ir interjerais.

Vilniaus g. 10 – turtingo miestiečio gyvenamasis namas, pradėtas statyti XVI amžiaus pradžioje ir statytas keliais etapais. Išliko gotikiniai rūsiai su laiptinėmis, renesansinių elementų, barokiniai frontonai. Fasadas iš Vilniaus gatvės pusės susideda iš dviejų dalių, kurias jungia įvažiavimas.

Vilniaus g. 11 – XVI a.gyvenamasis namas. Iš pradžių jis buvo vienaaukštis. XVI a. pab. – XVII a. pradžioje buvo sumūrytas antrasis aukštas su frontonais. Fasadai buvo netinkuoti. Sienos sumūrytos iš stambių riedulių, pirmojo aukšto iš smulkesnių akmenų, išorėje apmūrytos gotikinio rišimo plytų kiautu. Fasado kompozicijoje darnus gotikos ir renesanso derinys. Namas restauruotas 1963 m. Pirmasis aukštas, autentiškas, frontonas atstatytas pagal to meto analogiją. Rytiniame fasade dominuoja gotikinis juodų plytų ornamentu puoštas mūras.

Ši gatvė po rekonstrukcijos tapusi pėsčiųjų gatve, ir toliau lieka pagrindine Kauno senamiesčio ašimi, kuri veda į Kauno Laisvės alėją.