Varšuvos mūšis (1920 m.): Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
4 baitai pašalinti ,  prieš 10 mėnesių
S
-pasikartojanti vid. nuoroda
S (-pasikartojanti vid. nuoroda)
Raudonosios armijos pietų pajėgos buvo nukreiptos, tad grėsmės Lenkijai nekėlė. [[Semionas Budionas|Semiono Budiono]] 1-oji kavalerijos armija, apgulusi [[Lvovas|Lvovą]], [[rugpjūčio 31]] d. buvo sumušta [[Komaruvo mūšis (1920)|Komaruvo mūšyje]]. Iki 1920 m. spalio vidurio Lenkijos pajėgos pasiekė [[Ternopilis|Ternopilio]]-[[Dubnas|Dubno]]-[[Minskas|Minsko]]-[[Drisa|Drisos]] liniją.{{šaltinis}}
 
Tuchačevskiui galiausiai pavyko pertvarkyti savo į rytus atsitraukiančias pajėgas, bet iniciatyvos neperėmė. Rugsėjį jis įtvirtino naują gynybinę liniją prie [[Gardinas|Gardino]]. Norėdama ją pralaužti, Lenkijos armija kovojo [[Nemuno upės mūšis|Nemuno upės mūšyje]] (rugsėjo 15-22 d.), kur ir vėl nugalėjo Raudonąją armiją. Po mūšio prie Ščaros upės abi konflikto pusės buvo išvargusios. [[Spalio 12]] d., spaudžiant [[Prancūzija|Prancūzijai]] ir [[Didžioji Britanija|Didžiajai Britanijai]], pasirašytas ugnies nutraukimo susitarimas. Kovos baigėsi iki [[spalio 18]] d., o [[1921]] m. [[kovo 18]] d. buvo pasirašyta [[Rygos taikos sutartis]].{{šaltinis}}
 
Bolševikų propaganda prieš Varšuvos mūšį teigė, kad Lenkijos pralaimėjimas yra neišvengiamas ir tapsiantis kibirkštimi, nuo kurios Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose Pirmojo pasaulinio karo metu nuniokotose [[Europa|Europos]] šalyse prasidės komunistinės revoliucijos. Tačiau sovietams pralaimėjus, jų bandymas nuversti [[Lietuva|Lietuvos]] vyriausybę (tai planuota padaryti rugpjūtį) turėjo būti atšauktas.<ref>Lesčius, Vytautas (2004). Lietuvos kariuomenė nepriklausomybės kovose 1918–1920 (PDF). Vilnius, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija p. 296. ISBN 978-9955-423-23-2.</ref>Šis Raudonosios armijos pralaimėjimas buvo nepalankus tokius planus rėmusiems Rusijos politikams (ypač [[Leninas|Leninui]]).

Naršymo meniu