Verchojansko kalnagūbris: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

23:14, 4 balandžio 2007 versija

Verchojansko kalnagūbris (rus. Верхоянский хребет) – kalnų sistema Rusijoje, šiaurės rytų Sibire, Jakutijoje. Tęsiasi palei Lenos upę nuo Lenos deltos šiaurėje iki Tompo upės (Aldano bas.) pietuose 1200 km. Iš rytų riboja Janos upė. Susidaro iš daugybės masyvų ir nedidelių kalnagūbrių. Vyrauja aukštikalnių ir vidutinkalnių reljefas. Aukščiausia vieta – 2389 m. Sudarytas iš aleuritų, smiltainių, skalūnų. Visoje teritorijoje išplitęs amžinasis įšalas. Pašlaitėse auga maumedžių retmiškiai, 800–1200 m aukštyje – kedrų ir alksnių krūmų sąžalynai, aukščiau – akmeninga, krūmynais apaugusi, kalnų tundra. Aukso, alavo telkiniai. Kalnagūbryje fiksuojamos žemiausios šiaurės pusrutulyje temperatūros.

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 [[Vaizdas:Werchojansk-Gebirge.jpg|thumb|right|250px|Verchojansko kalnagūbrio kraštovaizdis]]
-'''Verchojansko kalnagūbris''' (rus. ''Верхоянский хребет'') - kalnų sistema [[Rusija|Rusijoje]], šiaurės rytų [[Sibiras|Sibire]], [[Jakutija|Jakutijoje]]. Tęsiasi palei [[Lena|Lenos]] upę nuo Lenos deltos šiaurėje iki Tompo upės ([[Aldanas|Aldano]] bas.) pietuose 1200 km. Iš rytų riboja [[Jana|Janos]] upė. Susidaro iš daugybės masyvų ir nedidelių kalnagūbrių. Vyrauja aukštikalnių ir vidutinkalnių reljefas. Aukščiausia vieta - 2389 m. Sudarytas iš [[aleuritas|aleuritų]], [[smiltainis|smiltainių]], [[skalūnas|skalūnų]]. Visoje teritorijoje išplitęs [[amžinasis įšalas]]. Pašlaitėse auga [[maumedis|maumedžių]] retmiškiai, 800 - 1200 m aukštyje - [[sibirinis kedras|kedrų]] ir [[alksnis|alksnių]] krūmų sąžalynai, aukščiau - akmeninga, krūmynais apaugusi, kalnų [[tundra]]. [[auksas|Aukso]], [[alavas|alavo]] telkiniai. Kalnagūbryje fiksuojamos žemiausios šiaurės pusrutulyje temperatūros.
+'''Verchojansko kalnagūbris''' (rus. ''Верхоянский хребет'') – kalnų sistema [[Rusija|Rusijoje]], šiaurės rytų [[Sibiras|Sibire]], [[Jakutija|Jakutijoje]]. Tęsiasi palei [[Lena|Lenos]] upę nuo Lenos deltos šiaurėje iki Tompo upės ([[Aldanas|Aldano]] bas.) pietuose 1200 km. Iš rytų riboja [[Jana|Janos]] upė. Susidaro iš daugybės masyvų ir nedidelių kalnagūbrių. Vyrauja aukštikalnių ir vidutinkalnių reljefas. Aukščiausia vieta – 2389 m. Sudarytas iš [[aleuritas|aleuritų]], [[smiltainis|smiltainių]], [[skalūnas|skalūnų]]. Visoje teritorijoje išplitęs [[amžinasis įšalas]]. Pašlaitėse auga [[maumedis|maumedžių]] retmiškiai, 800–1200 m aukštyje – [[sibirinis kedras|kedrų]] ir [[alksnis|alksnių]] krūmų sąžalynai, aukščiau – akmeninga, krūmynais apaugusi, kalnų [[tundra]]. [[auksas|Aukso]], [[alavas|alavo]] telkiniai. Kalnagūbryje fiksuojamos žemiausios šiaurės pusrutulyje temperatūros.
 [[Category:Sibiras]]