Pagėgių apskritis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
| Eilutė 40: | Eilutė 40: | ||
Apskritis sudaryta [[1920]] m. iš [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] 25 valsčių:<ref>{{TLE|3|264||Pagėgių apskritis}}</ref> |
Apskritis sudaryta [[1920]] m. iš [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] 25 valsčių:<ref>{{TLE|3|264||Pagėgių apskritis}}</ref> |
||
* 18 iš jų iki tol priklausė [[Tilžės apskritis|Tilžės apskričiai]]: |
* 18 iš jų iki tol priklausė [[Tilžės apskritis|Tilžės apskričiai]]: Būbliškės, Galzdonų, Katyčių, Kulminų, Lauksargių, Lumpėnų, Meišlaukių, Natkiškių, Nepertlaukių, Opstainio, Pagėgių, Pakamonių, Piktupėnų, Plaškių, Rukų, Vilkyškių, Vingio, Žemaitkiemio; |
||
* 6 – [[Ragainės apskritis|Ragainės apskričiai]]: Bitėnų, Jūravos, Smalininkų, Vėžininkų, Viešvilės, Žukų |
* 6 – [[Ragainės apskritis|Ragainės apskričiai]]: Bitėnų, Jūravos, Smalininkų, Vėžininkų, Viešvilės, Žukų; |
||
* 1 – [[Lankos apskritis|Lankos apskričiai]]: Pervalkiškių |
* 1 – [[Lankos apskritis|Lankos apskričiai]]: Pervalkiškių. |
||
[[1923]] m. apskritis su Klaipėdos kraštu atiteko [[Lietuva]]i. [[1939]] m. kovą ji vėl buvo vokiečių okupuota ir panaikinta, prijungiant ją prie [[Tilžės-Ragainės apskritis|Tilžės-Ragainės apskrities]], kuri priklausė Vokietijos Rytprūsių provincijos [[Gumbinės apygarda]]i. [[1945]] m. užėmė [[Raudonoji Armija]], ir apskritis atkurta: ją sudarė 16 valsčių. [[1947]] m. 2 valsčiai perduoti naujai [[Jurbarko apskritis|Jurbarko apskričiai]]. [[1950]] m. [[birželio 20]] d. apskritis pertvarkyta į [[Pagėgių rajonas|Pagėgių rajoną]] (24 apylinkės). |
[[1923]] m. apskritis su Klaipėdos kraštu atiteko [[Lietuva]]i. [[1939]] m. kovą ji vėl buvo vokiečių okupuota ir panaikinta, prijungiant ją prie [[Tilžės-Ragainės apskritis|Tilžės-Ragainės apskrities]], kuri priklausė Vokietijos Rytprūsių provincijos [[Gumbinės apygarda]]i. [[1945]] m. užėmė [[Raudonoji Armija]], ir apskritis atkurta: ją sudarė 16 valsčių. [[1947]] m. 2 valsčiai perduoti naujai [[Jurbarko apskritis|Jurbarko apskričiai]]. [[1950]] m. [[birželio 20]] d. apskritis pertvarkyta į [[Pagėgių rajonas|Pagėgių rajoną]] (24 apylinkės). |
||
| Eilutė 48: | Eilutė 48: | ||
{{aps-ist}} |
{{aps-ist}} |
||
|- |
|- |
||
| [[1920]] || || || 25 valsčiai: [[Bitėnų valsčius]], [[ |
| [[1920]] || || || 25 valsčiai: [[Bitėnų valsčius]], [[Būbliškės valsčius]], [[Galzdonų valsčius]], [[Jūravos valsčius]], [[Katyčių valsčius]], [[Kulminų valsčius]], [[Lauksargių valsčius]], [[Lumpėnų valsčius]], [[Meišlaukių valsčius]], [[Natkiškių valsčius]], [[Nepertlaukių valsčius]], [[Opstainio valsčius]], [[Pagėgių valsčius]], [[Pakamonių valsčius]], [[Pervalkiškių valsčius]], [[Piktupėnų valsčius]], [[Plaškių valsčius]], [[Rukų valsčius]], [[Smalininkų valsčius]], [[Vėžininkų valsčius]], [[Viešvilės valsčius]], [[Vilkyškių valsčius]], [[Vingio valsčius]], [[Žemaitkiemio valsčius (Šilutė)|Žemaitkiemio valsčius]], [[Žukų valsčius]] || |
||
|- |
|- |
||
| [[1924]] || 938 || 38.613 || || |
| [[1924]] || 938 || 38.613 || || |
||
08:24, 30 rugsėjo 2021 versija
| Pagėgių apskritis | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
| Administracinis centras | Pagėgiai | |||
| Valsčiai | 25 (1920), 20 (1938), 14 (1947) | |||
| 1920-1923 |  Klaipėdos kraštas
| |||
| 1923-1939 |  Lietuva
| |||
| 1944-1950 | .svg){kind=small} Lietuvos TSR
| |||
| Gyventojų | 38 613 (1924), 42 138 (1938) | |||
| Plotas | 938 km² (1920), 762 km² (1949) | |||
.svg){kind=small}
Pagėgių apskritis buvo Lietuvos pietvakariuose 1920–1939 ir 1944–1950 metais, į pietvakarius nuo Tauragės. Centras – Pagėgiai.
Istorija
Apskritis sudaryta 1920 m. iš Klaipėdos krašto 25 valsčių:[1]
- 18 iš jų iki tol priklausė Tilžės apskričiai: Būbliškės, Galzdonų, Katyčių, Kulminų, Lauksargių, Lumpėnų, Meišlaukių, Natkiškių, Nepertlaukių, Opstainio, Pagėgių, Pakamonių, Piktupėnų, Plaškių, Rukų, Vilkyškių, Vingio, Žemaitkiemio;
- 6 – Ragainės apskričiai: Bitėnų, Jūravos, Smalininkų, Vėžininkų, Viešvilės, Žukų;
- 1 – Lankos apskričiai: Pervalkiškių.
1923 m. apskritis su Klaipėdos kraštu atiteko Lietuvai. 1939 m. kovą ji vėl buvo vokiečių okupuota ir panaikinta, prijungiant ją prie Tilžės-Ragainės apskrities, kuri priklausė Vokietijos Rytprūsių provincijos Gumbinės apygardai. 1945 m. užėmė Raudonoji Armija, ir apskritis atkurta: ją sudarė 16 valsčių. 1947 m. 2 valsčiai perduoti naujai Jurbarko apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. apskritis pertvarkyta į Pagėgių rajoną (24 apylinkės).
| Apskrities istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės
|
| 1920 | 25 valsčiai: Bitėnų valsčius, Būbliškės valsčius, Galzdonų valsčius, Jūravos valsčius, Katyčių valsčius, Kulminų valsčius, Lauksargių valsčius, Lumpėnų valsčius, Meišlaukių valsčius, Natkiškių valsčius, Nepertlaukių valsčius, Opstainio valsčius, Pagėgių valsčius, Pakamonių valsčius, Pervalkiškių valsčius, Piktupėnų valsčius, Plaškių valsčius, Rukų valsčius, Smalininkų valsčius, Vėžininkų valsčius, Viešvilės valsčius, Vilkyškių valsčius, Vingio valsčius, Žemaitkiemio valsčius, Žukų valsčius | |||
| 1924 | 938 | 38.613 | ||
| 1925 | 939 | 38.987 | ||
| 1938 | 939 | 42.138 | 20 valsčių | |
| 1945 | 16 valsčių | |||
| 1947 | 14 valsčių | |||
| 1949 (suskirstymas) |
762 | 4 valsčiai (24 apylinkės) |
| |
| 1950 | 24 apylinkės | |||
Šaltiniai
- ↑ Pagėgių apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 264
| |||||||||||||
