Vazų dinastija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: cs:Vasa (dynastie) |
S Automatinis brūkšnių taisymas |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas:Wazaherb.jpg|thumb|Vazų herbas]] |
[[Vaizdas:Wazaherb.jpg|thumb|Vazų herbas]] |
||
'''Vazos''' |
'''Vazos''' – [[Švedija|Švedijos]] ir [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] valdovų dinastija. Valdė Švedijos karalystę 1523-1654 metais, Lenkijos-Lietuvos valstybę 1587-1668 metais. Kildinama iš senos švedų bajorų šeimos, pirmas šaltiniuose minimas Nilsas Ketisonas (1355), 1523 metais Gustavas Vaza buvo vienas sukilimo prieš danus iniciatorių ir tapo pirmuoju atsikūrusios Švedijos karalystės valdovu. Nuo 1587 metų Abiejų Tautų Respublikos valdovu išrinkus Jono III Vazos ir Kotrynos Jogailaitės sūnų Zigmantą Vazą, šiam valdovui bei jo palikuonims pretenduojant į Švedijos sostą, kilo nemažai Švedijos ir Lietuvos-Lenkijos valstybės konfliktų. |
||
Švedijos karaliai: |
Švedijos karaliai: |
21:09, 4 balandžio 2007 versija
Vazos – Švedijos ir Abiejų Tautų Respublikos valdovų dinastija. Valdė Švedijos karalystę 1523-1654 metais, Lenkijos-Lietuvos valstybę 1587-1668 metais. Kildinama iš senos švedų bajorų šeimos, pirmas šaltiniuose minimas Nilsas Ketisonas (1355), 1523 metais Gustavas Vaza buvo vienas sukilimo prieš danus iniciatorių ir tapo pirmuoju atsikūrusios Švedijos karalystės valdovu. Nuo 1587 metų Abiejų Tautų Respublikos valdovu išrinkus Jono III Vazos ir Kotrynos Jogailaitės sūnų Zigmantą Vazą, šiam valdovui bei jo palikuonims pretenduojant į Švedijos sostą, kilo nemažai Švedijos ir Lietuvos-Lenkijos valstybės konfliktų.
Švedijos karaliai:
- Gustavas I Vaza (1523-1560)
- Erikas XIV (1560-1568), Gustavo sūnus
- Jonas III (1568-1592), Gustavo sūnus
- Zigmantas (1592-1599), Jono III sūnus, LLV valdovas
- Karolis IX (1599-1611), Gustavo sūnus
- Gustavas II Adolfas (1611-1632)
- Kristina (1632-1634)
Abiejų Tautų Respublikos valdovų:
- Zigmantas Vaza (1587-1632)
- Vladislovas Vaza (1632-1648)
- Jonas Kazimieras (1648-1668), dėl valstybės nuosmukio bei karų su Rusija ir Švedija atsisakė sosto ir išvyko į Prancūziją, kur prisijungė prie jėzuitų