Nemuno delta: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
CD (aptarimas | indėlis)
S patikslinta kategorija using AWB
Nestea (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 2: Eilutė 2:
[[Vaizdas:Rusnės sala ir Nemunas.jpg|thumb|250px|Rusnės sala ir Nemunas]]
[[Vaizdas:Rusnės sala ir Nemunas.jpg|thumb|250px|Rusnės sala ir Nemunas]]


'''Nemuno delta''' yra [[upės delta|delta]] vakarų Lietuvoje ([[Šilutės rajono savivaldybė|Šilutės rajone]]) ir Rusijos [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado srityje]] ([[Polesko rajono savivaldybė|Polesko rajone]]), ties [[Nemunas|Nemuno]] įtekėjimu į [[Kuršių marios|Kuršių marias]]. Prasideda žemiau [[Tilžė]]s Nemuno vagai skylant į [[Gilija|Giliją]] ir [[Rusnė (upė)|Rusnę]]. Gilija teka į pietvakarius per Rusijos teritoriją, o Rusnė toliau šakojasi į [[Atmata|Atmatą]] (deš.) ir [[Skirvytė|Skirvytę]] (kair.). Tarp jųdviejų yra pagrindinė deltos dalis – 8 protakų suskaidytos salos (didžiausia – [[Rusnės sala]]).
'''Nemuno delta''' [[upės delta|delta]] vakarų Lietuvoje ([[Šilutės rajono savivaldybė|Šilutės rajone]]) ir Rusijos [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado srityje]] ([[Polesko rajono savivaldybė|Polesko rajone]]), ties [[Nemunas|Nemuno]] įtekėjimu į [[Kuršių marios|Kuršių marias]]. Prasideda žemiau [[Tilžė]]s Nemuno vagai skylant į [[Gilija|Giliją]] ir [[Rusnė (upė)|Rusnę]]. Gilija teka į pietvakarius per Rusijos teritoriją, o Rusnė toliau šakojasi į [[Atmata|Atmatą]] (deš.) ir [[Skirvytė|Skirvytę]] (kair.). Tarp jųdviejų yra pagrindinė deltos dalis – 8 protakų suskaidytos salos (didžiausia – [[Rusnės sala]]).


Nemuno delta, pakilusi vos kelis metrus virš jūros lygio, yra žemiausia [[Pajūrio žemuma|Baltijos pajūrio žemumos dalis]], patenka į [[Nemuno deltos žemuma|Nemuno deltos žemumą]].
Nemuno delta, pakilusi vos kelis metrus virš jūros lygio, yra žemiausia [[Pajūrio žemuma|Baltijos pajūrio žemumos dalis]], patenka į [[Nemuno deltos žemuma|Nemuno deltos žemumą]].
Eilutė 15: Eilutė 15:


Nemuno delta pagal [[Ramsaro konvencija|Ramsaro konvenciją]] yra [[1993]] m. įtraukta į tarptautinės svarbos [[Pelkė|pelkių]] sąrašą. Įkurtas Nemuno deltos botaninis – zoologinis draustinis. Delta patenka į [[Nemuno deltos regioninis parkas|Nemuno deltos regioninį parką]].
Nemuno delta pagal [[Ramsaro konvencija|Ramsaro konvenciją]] yra [[1993]] m. įtraukta į tarptautinės svarbos [[Pelkė|pelkių]] sąrašą. Įkurtas Nemuno deltos botaninis – zoologinis draustinis. Delta patenka į [[Nemuno deltos regioninis parkas|Nemuno deltos regioninį parką]].

{|align=right cellpadding=0 cellspacing=0 style="margin: 0 0 1em01em; background: #EEEEEE; border: 0px#aaaaaa solid; border-collapse: collapse; font-size: 100%;"
== Žemėlapis ==
{|align=center cellpadding=0 cellspacing=0 style="margin: 0 0 1em01em; background: #EEEEEE; border: 0px#aaaaaa solid; border-collapse: collapse; font-size: 100%;"
|<div style="position: relative">[[Vaizdas:Delta Němenu 02.png|500px]]
|<div style="position: relative">[[Vaizdas:Delta Němenu 02.png|500px]]



21:34, 25 rugsėjo 2021 versija

Rusnės sala ir Kuršių marios
Rusnės sala ir Nemunas

Nemuno deltadelta vakarų Lietuvoje (Šilutės rajone) ir Rusijos Kaliningrado srityje (Polesko rajone), ties Nemuno įtekėjimu į Kuršių marias. Prasideda žemiau Tilžės Nemuno vagai skylant į Giliją ir Rusnę. Gilija teka į pietvakarius per Rusijos teritoriją, o Rusnė toliau šakojasi į Atmatą (deš.) ir Skirvytę (kair.). Tarp jųdviejų yra pagrindinė deltos dalis – 8 protakų suskaidytos salos (didžiausia – Rusnės sala).

Nemuno delta, pakilusi vos kelis metrus virš jūros lygio, yra žemiausia Baltijos pajūrio žemumos dalis, patenka į Nemuno deltos žemumą.

Gilijai tenka 16–29 % Nemuno debito, o dauguma vandens nuteka per Rusnę ir jos atšakas (per Skirvytę 48–54 %, per Atmatą 23–30 %). Deltą raižo daug atšakų, senvagių, kanalų, užutėkių. Pagrindinės atšakos tarp Skirvytės ir Atmatos yra Vorusnė, Pakalnė, Skatulė, Naikupė, Rusnaitė, Vytinė, Ūstraginė, Ulmas, Vilkinė. O nuo Gilijos dešinėn atsišakoja Tovė (Tovarnaja). Tarp Skirvytės ir Tovės iš šiaurės į pietus mariosna įteka Akmena (Dalnaja), Karklė (Razlivas), Lūja (Rybnaja), Grybupė (Promyslovaja).

Kasmet pavasarinių potvynių metu Nemuno deltoje nusėda po 5–20 t/ha sąnašų, dėl to delta plečiasi į vakarus (pvz., 1800–1925 m. Skirvytės žiotys pasistūmėjo į vakarus ~2 km).[1]

Bioįvairovė

Nemuno delta – vieta, pasižyminti įvairiausių rūšių paukščių gausa. Jiems čia kurtis – puikios sąlygos, tad daug jų čia apsistoja ir peri, o praskrendantys ypač dažnai sustoja čia pailsėti. Norint stebėti paukščius verta aplankyti Ventės ragą – pusiasalį prie Kuršių marių, visai netoli Nemuno upės žiočių. Tai viena geriausių vietų Europoje stebėti ir žieduoti praskrendančius paukščius. Per Ventės ragą kartais praskrenda net iki 300 tūkst. paukščių per parą, o Ventės rago ornitologinėje stotyje per metus apžieduojama apie 60–80 tūkst. paukščių. [2] Nemuno deltoje taip pat peri globaliai nykstantys paukščiai – meldinė nendrinukė, stulgys ir kiti. Pavasarį Nemuno deltoje galima stebėti tūkstantinius ančių ir žąsų būrius.

Nemuno delta pagal Ramsaro konvenciją yra 1993 m. įtraukta į tarptautinės svarbos pelkių sąrašą. Įkurtas Nemuno deltos botaninis – zoologinis draustinis. Delta patenka į Nemuno deltos regioninį parką.

Žemėlapis

Išnašos

  1. Nemuno delta. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 197
  2. http://www.lithuania.travel/lt/objektai/nemuno-delta/494