Christian Schneller: Skirtumas tarp puslapio versijų
S įtraukta Kategorija:Kalbininkai naudojant HotCat |
|||
| Eilutė 49: | Eilutė 49: | ||
{{DEFAULTSORT:Schneller, Christian}} |
{{DEFAULTSORT:Schneller, Christian}} |
||
[[Kategorija:Austrijos mokslininkai]] |
[[Kategorija:Austrijos mokslininkai]] |
||
[[Kategorija:Kalbininkai]] |
|||
20:47, 21 rugsėjo 2021 versija
| Christian Schneller | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1831 m. lapkričio 5 d. Holcgau, Austrijos imperija |
| Mirė | 1908 m. rugpjūčio 8 d. (76 metai) Kornakalda prie Rovereto, Italijos karalystė |
| Veikla | kalbininkas, poetas, folkloristas |
| Alma mater | Insbruko universitetas |
Kristianas Šneleris (vok. Christian Schneller, 1831 m. lapkričio 5 d. Holcgau, Roitės rajonas, Austrijos imperija – 1908 m. rugpjūčio 8 d. Kornakalda prie Rovereto, Italijos karalystė) – austrų kalbininkas, poetas, epininkas ir folkloristas.[1]
Biografija
Baigęs gimnaziją Halyje ir Insbruke K. Šneleris nuo 1851 m. Insbruko ir Vienos universitetuose studijavo kalbotyrą bei gamtos mokslus. 1855 m. išlaikė vokiečių, italų kalbų ir gamtos mokslų egzaminus. Nuo 1858 m. dirbo profesoriumi Rovereto gimnazijoje, 1863 m. vedė venecijietę Mariją Kanestrini (Maria Canestrini). Jiedviem gimė septyni vaikai, iš jų tik trys išgyveno kūdikystę: Federikas (1863–1931), taip pat Rovereto vidurinės mokyklos profesorius, Luidžina (1868–1932) ir Adelheidė (1870–1955).[1] 1868 m. K. Šneleris tapo Insbruko gimnazijos profesoriumi, o kitais metais – valstybinių pradinių mokyklų inspektoriumi, ir galiausiai 1874 m. – valstybinių vidurinių mokyklų inspektoriumi. Nuo 1897 m. kaip patarėjas išėjo į pensiją.
K. Šneleris ypač domėjosi ladynų ir kitomis romanų kalbomis, kuriomis šnekama daugiatautės buvusios Austrijos-Vengrijos valstybės pietiniame pasienyje.
Jo duktė Adelheidė tapo pirmąja moterimi, Insbruko universitete gavusia daktaro laipsnį.[1]
Laipsniai ir apdobanojimas
- Filosofijos garbės daktaras,[2] 1902
- III klasės Geležinės Karūnos ordino riteris[2] (tačiau neįšventintas į bajorus)
Bibliografija
- Aus den Bergen. Gedichte. Bauer und Raspe, Nürnberg 1857
- Das Lagerthal in Südtirol und sein östliches Gebirge. Culturskizze. Wien, Gerold’s Sohn, Wien 1865, S. 196–210
- Ueber die sogenannten rhäto-etruskischen Inschriften. Lesungs- und Lösungsversuche. Wagner, Innsbruck 1866, S. 175–208
- Märchen und Sagen aus Wälschtirol. Ein Beitrag zur deutschen Sagenkunde. Wagner, Innsbruck 1867
- Die romanischen Volksmundarten in Südtirol. Nach ihrem Zusammenhange mit den romanischen und germanischen Sprachen etymologisch und grammatikalisch dargestellt. Band 1: Literatur, Einleitung, Lautlehre, Idioticon. Eduard Amthor, Gera 1870.
- Landeskunde von Tirol. Wagner, Innsbruck 1872.
- Die Volksschule in Tirol vor hundert Jahren. Vortrag, gehalten in der 4. Generalversammlung der tirolischen Volksschulvereine zu Innsbruck am 25. Mai 1874. Wagner’sche Universitätsbuchhandlung, Innsbruck 1874
- Skizzen und Culturbilder aus Tirol. Wagner, Innsbruck 1877
- Beiträge zur Ortsnamenkunde Tirols. Herausgegeben vom Zweigverein der Leo-Gesellschaft für Tirol und Vorarlberg. Drei Bände. Verlag der Vereinsbuchhandlung, Innsbruck 1893/94/96. Band 1
Išnašos
- ↑ 1,0 1,1 1,2 „Christian Schneller“. Societa di studi Trentini. Nuoroda tikrinta 2021-09-20.
- ↑ 2,0 2,1 Todes-Anzeige. Heute 8 Uhr (…). In: Innsbrucker Nachrichten, Nr. 180/1908, 7. August 1908, S. 15. 1902