Lietuvos Helsinkio grupė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Išimama iliustracija Regdf_(1).jpg, kurią naudotojas P199 pašalino Commons projekte |
papildyta, pridėtas šaltinis |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Lietuvos Helsinkio grupė''' (piln. '''Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos visuomeninė grupė''') – Lietuvos [[Disidentas|disidentų]] organizacija, veikusi [[1975]]–[[1983]] m. |
'''Lietuvos Helsinkio grupė''' (piln. '''Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos visuomeninė grupė''') – Lietuvos [[Disidentas|disidentų]] organizacija, veikusi [[1975]]–[[1983]] m.{{šaltinis|{{VLE|XIII|231||Lietuvos Helsinkio grupė, Lietuvos iniciatyvinė Helsinkio pasitarimams remti grupė, Helsinkio grupė}}}} |
||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
Viešų draugijų, pavadintų Helsinkio grupėmis, idėja kilo žymiam Rusijos disidentui [[Andrejus Sacharovas|Andrejui Sacharovui]]. Pirmoji tokia grupė susikūrė [[Maskva|Maskvoje]] 1975 m. [[gegužės 12]] d., jai ėmė vadovauti aktyvus Rusijos disidentinio sąjūdžio atstovas J. Orlovas. Tais pačiais metais Maskvos grupės pavyzdžiu įsikūrė Ukrainos, o [[1977]] m. – Gruzijos ir Armėnijos Helsinkio grupės. |
Viešų draugijų, pavadintų Helsinkio grupėmis, idėja kilo žymiam Rusijos disidentui [[Andrejus Sacharovas|Andrejui Sacharovui]]. Pirmoji tokia grupė susikūrė [[Maskva|Maskvoje]] 1975 m. [[gegužės 12]] d., jai ėmė vadovauti aktyvus Rusijos disidentinio sąjūdžio atstovas J. Orlovas. Tais pačiais metais Maskvos grupės pavyzdžiu įsikūrė Ukrainos, o [[1977]] m. – Gruzijos ir Armėnijos Helsinkio grupės. |
||
Lietuvos Helsinkio grupės nariai steigėjai buvo [[Eitanas Finkelšteinas]], [[Karolis Garuckas]], [[Ona Lukauskaitė-Poškienė]], [[Viktoras Petkus]] ir [[Tomas Venclova]]. |
Lietuvos Helsinkio grupės nariai steigėjai buvo [[Eitanas Finkelšteinas]], [[Karolis Garuckas]], [[Ona Lukauskaitė-Poškienė]], [[Viktoras Petkus]] ir [[Tomas Venclova]]. Lietuvos Helsinkio grupės pagrindinis siekis – pranešti apie sovietų okupuotoje Lietuvoje vykdytus [[žmogaus teisės|žmogaus teisių]] pažeidimus Helsinkio pasitarime dalyvavusių valstybių vyriausybėms. |
||
Pirmieji grupės dokumentai buvo paskelbti 1976 m. [[gruodžio 1]] d. Maskvoje, rusų disidentų suorganizuotoje neoficialioje spaudos konferencijoje užsienio žurnalistams. Šiame susitikime pirmą kartą oficialiai paskelbtas susikūrimo manifestas. |
Pirmieji grupės dokumentai buvo paskelbti 1976 m. [[gruodžio 1]] d. Maskvoje, rusų disidentų suorganizuotoje neoficialioje spaudos konferencijoje užsienio žurnalistams. Šiame susitikime pirmą kartą oficialiai paskelbtas susikūrimo manifestas. |
||
Lietuvos Helsinkio grupės tiesioginė užduotis buvo registruoti žmogaus teisių pažeidimus ir |
Lietuvos Helsinkio grupės tiesioginė užduotis buvo registruoti sovietų vykdytus žmogaus teisių pažeidimus Lietuvoje ir viešinti šią informaciją. Iki [[1981]] m. pabaigos grupė išleido apie 30 numeruotų dokumentų (dokumentai neturi pavadinimų, jie tik sunumeruoti) bei keletą nenumeruotų pareiškimų. |
||
1977 m. [[rugpjūčio 23]] d. [[KGB]] suėmė grupės lyderį V. Petkų, besiruošiantį vykti su dokumentais į Maskvą. [[1978]] m. [[liepos 13]] d. jis buvo nuteistas 15 metų laisvės atėmimo. |
1977 m. [[rugpjūčio 23]] d. [[KGB]] suėmė grupės lyderį V. Petkų, besiruošiantį vykti su dokumentais į Maskvą. [[1978]] m. [[liepos 13]] d. jis buvo nuteistas 15 metų laisvės atėmimo. |
||
09:39, 21 rugsėjo 2021 versija
Lietuvos Helsinkio grupė (piln. Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos visuomeninė grupė) – Lietuvos disidentų organizacija, veikusi 1975–1983 m.[reikalingas šaltinis]
Istorija
Viešų draugijų, pavadintų Helsinkio grupėmis, idėja kilo žymiam Rusijos disidentui Andrejui Sacharovui. Pirmoji tokia grupė susikūrė Maskvoje 1975 m. gegužės 12 d., jai ėmė vadovauti aktyvus Rusijos disidentinio sąjūdžio atstovas J. Orlovas. Tais pačiais metais Maskvos grupės pavyzdžiu įsikūrė Ukrainos, o 1977 m. – Gruzijos ir Armėnijos Helsinkio grupės.
Lietuvos Helsinkio grupės nariai steigėjai buvo Eitanas Finkelšteinas, Karolis Garuckas, Ona Lukauskaitė-Poškienė, Viktoras Petkus ir Tomas Venclova. Lietuvos Helsinkio grupės pagrindinis siekis – pranešti apie sovietų okupuotoje Lietuvoje vykdytus žmogaus teisių pažeidimus Helsinkio pasitarime dalyvavusių valstybių vyriausybėms.
Pirmieji grupės dokumentai buvo paskelbti 1976 m. gruodžio 1 d. Maskvoje, rusų disidentų suorganizuotoje neoficialioje spaudos konferencijoje užsienio žurnalistams. Šiame susitikime pirmą kartą oficialiai paskelbtas susikūrimo manifestas.
Lietuvos Helsinkio grupės tiesioginė užduotis buvo registruoti sovietų vykdytus žmogaus teisių pažeidimus Lietuvoje ir viešinti šią informaciją. Iki 1981 m. pabaigos grupė išleido apie 30 numeruotų dokumentų (dokumentai neturi pavadinimų, jie tik sunumeruoti) bei keletą nenumeruotų pareiškimų.
1977 m. rugpjūčio 23 d. KGB suėmė grupės lyderį V. Petkų, besiruošiantį vykti su dokumentais į Maskvą. 1978 m. liepos 13 d. jis buvo nuteistas 15 metų laisvės atėmimo.
1979 m. iš grupės pasitraukė E. Finkelšteinas. 1979 m. balandį, po sunkios ligos mirus kunigui K. Garuckui, grupėje jį pakeitė kunigas Bronius Laurinavičius. Tais pačiais metais nariais tapo Mečislovas Jurevičius, Algirdas Statkevičius, o 1980 m. – Vytautas Skuodis, Vytautas Vaičiūnas.
1980 m. prasidėjusi antroji represijų banga palietė visas SSRS veikiančias Helsinkio grupes. 1980 m. vasario 14 d. buvo suimtas A. Statkevičius. 1981 m. pavasarį suimti M. Jurevičius ir V. Vaičiūnas. Lapkričio 24 d. neaiškiomis aplinkybėmis automobilio katastrofoje žuvo kunigas B. Laurinavičius.
Kurį laiką Lietuvos Helsinkio grupės nariai buvo Antanas Terleckas, Vladas Šakalys, Vytautas Bogušis, Gintautas Iešmantas, Edmundas Paulionis, Nijolė Sadūnaitė ir kiti. [1][2]