Raudonės valsčius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Apibrėžimo taisymas (valsčiai). |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{valsčius |
|||
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2010 m. kovo}} |
|||
|cen=[[Raudonė]] |
|||
|nuo=XX a. |
|||
| ⚫ | |||
|iki=1950 m. |
|||
|pri1=Kauno apskritis|pri1m=1913 m. |
|||
|pri2=Raseinių apskritis|pri2m=1920–1947 m. |
|||
|pri3=Jurbarko apskritis|pri3m=1947–1950 m. |
|||
|lat=55.10 |
|||
|long=23.13 |
|||
}} |
|||
| ⚫ | |||
==Istorija== |
==Istorija== |
||
Valsčius panaikintas [[1950]] m. [[birželio 20]] d., jo teritorija perduota [[Jurbarko rajonas|Jurbarko rajonui]] (8 apylinkės). |
Valsčius panaikintas [[1950]] m. [[birželio 20]] d., jo teritorija perduota [[Jurbarko rajonas|Jurbarko rajonui]] (8 apylinkės). |
||
{{adm |
|||
|[[1920]]–[[1947]] m.|[[Raseinių apskritis]] |
|||
|[[1947]]–[[1950]] m.|[[Jurbarko apskritis]]}} |
|||
{{vls-ist}} |
{{vls-ist}} |
||
|- |
|- |
||
| [[1923]]<ref>{{1923sur}}</ref> || 124 || 4030 || 772 || || |
| [[1923]] m.<ref>{{1923sur}}</ref> || 124 || 4030 || 772 || || |
||
|- |
|- |
||
| [[1949]]<ref>{{LTSR ats 1949|}}</ref> {{LGS11|Jurbarko|1949|Raudonės}} || 127 || || || 8 apylinkės || |
| [[1949]] m.<ref>{{LTSR ats 1949|}}</ref> {{LGS11|Jurbarko|1949|Raudonės}} || 127 || || || 8 apylinkės || |
||
|} |
|} |
||
| Eilutė 40: | Eilutė 44: | ||
== Išnašos == |
== Išnašos == |
||
{{Ref}} |
{{Ref}} |
||
{{ltadm-stub}} |
|||
[[Kategorija:Jurbarko apskrities valsčiai]] |
[[Kategorija:Jurbarko apskrities valsčiai]] |
||
[[Kategorija:Kauno apskrities valsčiai]] |
|||
[[Kategorija:Raseinių apskrities valsčiai]] |
[[Kategorija:Raseinių apskrities valsčiai]] |
||
10:39, 13 rugsėjo 2021 versija
55°06′š. pl. 23°08′r. ilg. / 55.10°š. pl. 23.13°r. ilg.
| Raudonės valsčius | ||
|---|---|---|
| ||
  | ||
| Administracinis centras | Raudonė | |
Raudonės valsčius (rus. Рауданская волость) buvo vidurio vakarų Lietuvoje, dešiniajame Nemuno krante. Centras – Raudonė.
Istorija
Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Jurbarko rajonui (8 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1923 m.[1] | 124 | 4030 | 772 | ||
| 1949 m.[2] (išsamiau) |
127 | 8 apylinkės | |||
Apylinkės 1949 m.
- Kybartų apylinkė
- Naukaimio apylinkė
- Pupkaimio apylinkė
- Raudonėnų apylinkė
- Raudonės apylinkė
- Stakių apylinkė
- Šilinės apylinkė
- Vensloviškių apylinkė
Žymūs žmonės
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1906 | Kaniūkai | Jonas Januška, teisininkas | 1947 |
| 1929 | Stakiai | Vincentas Drotvinas, kalbininkas | |
| 1943 | Kybartai | Pranas Martinaitis, karininkas | |
Išnašos
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl.