Miroslavo valsčius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 2: | Eilutė 2: | ||
|var=Miroslavo |
|var=Miroslavo |
||
|cen=[[Miroslavas]] |
|cen=[[Miroslavas]] |
||
|nuo=XIX a. |
|||
⚫ | |||
|iki=1950 m. |
|||
⚫ | |||
⚫ | |||
⚫ | |||
|lat=54.33 |
|lat=54.33 |
||
|long=23.90 |
|long=23.90 |
06:33, 11 rugsėjo 2021 versija
54°20′š. pl. 23°54′r. ilg. / 54.33°š. pl. 23.90°r. ilg.
Miroslavo | ||
---|---|---|
| ||
Administracinis centras | Miroslavas |
Miroslavo valsčius (rus. гмина Мирославль; lenk. gmina Mirosław) buvo pietų Lietuvoje. Centras – Miroslavas.
Istorija
Valsčius įkurtas XIX a. pradžioje, vėliau panaikintas, atkurtas 1868 m. vasario 20 d.[1][2]
1941 m. birželį pražygiuojanti vokiečių kariuomenė nužudė 42 valsčiaus gyventojus. 1945 m. valsčiuje veikė Tauro apygardos Vytauto partizanų rinktinės partizanai. 1947 m. dalis valsčiaus perduota Krokialaukio valsčiui.
Miroslavo valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Alytaus rajonui (5 apylinkės) ir Simno rajonui (1 apylinkė).
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1880 m. | 13 877 margų | 4407 | |||
1923 m.[3] | 156 | 6684 | 1151 | ||
1949 m.[4] (išsamiau) |
171 | 6 apylinkės |
Tautinė sudėtis
1923 m. gyveno 6 684 žmonės:[5]
- Lietuviai – 93,67% (6261);
- Lenkai – 3,33% (223);
- Žydai – 1,85% (124);
- Vokiečiai – 0,52% (35);
- Kiti – 0,61% (41).
Apylinkės 1949 m.
- Arciškonių apylinkė
- Laukinčių apylinkė
- Parėčėnų apylinkė
- Pupasodžių apylinkė
- Revų apylinkė
- Seimeniškių apylinkė
Žymūs žmonės
Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
---|---|---|---|
Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
1888 | Tolkūnai | Ignas Starkus, dvasininkas | 1956 |
Nuorodos
- Aprašymas apie valsčių Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom VI (Malczyce – Netreba) z 1885 m. (lenk.)
- Aprašymas apie Seinų apskritį Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom X (Rukszenice – Sochaczew) z 1889 m. (lenk.)
Šaltiniai
- ↑ Postanowienie z 17 (29) września 1866, ogłoszone 5 (17) stycznia 1867 (Dziennik Praw, rok 1866, tom 66, nr 219, str. 279)
- ↑ Postanowienie z 29 grudnia 1867 (10 stycznia 1868), ogłoszone 8 (20) lutego 1868 (Dziennik Praw, rok 1868, tom 67, nr 228, str. 359)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl.
- ↑ 1923 m. surašymo duomenys