Uostas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S pav
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S Automatinis brūkšnių taisymas
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Image:Klaipedos uostas.jpg|thumb|Klaipėdos uosto akvatorija]]
[[Image:Klaipedos uostas.jpg|thumb|Klaipėdos uosto akvatorija]]
'''Uostas''' - uždara ar pusiau uždara [[akvatorija]] su [[krantinė]]mis ir [[prieplauka|prieplaukomis]], skirta [[laivas|laivams]] stovėti, pakrauti/iškrauti, su greta esančiais pastatais ir kitais įrenginiais. Dažniausiai uostas turi sudėtinę dalį avanuostą.
'''Uostas''' uždara ar pusiau uždara [[akvatorija]] su [[krantinė]]mis ir [[prieplauka|prieplaukomis]], skirta [[laivas|laivams]] stovėti, pakrauti/iškrauti, su greta esančiais pastatais ir kitais įrenginiais. Dažniausiai uostas turi sudėtinę dalį avanuostą.


'''Avanuostas''' - sudėtinė uosto dalis, dažniausiai sukurta dirbtinai apsaugoti uosto akvatoriją, nuo [[jūros banga|bangavimo]] ir vandens srovių. Kitaip sakant avanuostas yra apsauginė siena (vartai) prie įplaukimo į uostą vietos. Laivai į uostą tokiu atveju plaukia tarp uosto ir avanuosto krantinių.
'''Avanuostas''' sudėtinė uosto dalis, dažniausiai sukurta dirbtinai apsaugoti uosto akvatoriją, nuo [[jūros banga|bangavimo]] ir vandens srovių. Kitaip sakant avanuostas yra apsauginė siena (vartai) prie įplaukimo į uostą vietos. Laivai į uostą tokiu atveju plaukia tarp uosto ir avanuosto krantinių.


[[Klaipėdos_valstybinis_jūrų_uostas|Klaipėdos uostas]] avanuosto neturi, turi apsauginį [[molas|molą]] šiaurės vakarų kryptimi.
[[Klaipėdos_valstybinis_jūrų_uostas|Klaipėdos uostas]] avanuosto neturi, turi apsauginį [[molas|molą]] šiaurės vakarų kryptimi.
Eilutė 10: Eilutė 10:
== Uostų tipai ==
== Uostų tipai ==


Uostai klasifikuojami pagal įvairias charakteristikas. Kokybiniu požiūriu logiškiausias skirstymas yra pagal hidrotechninius įrengimus - krantinių tipus, krantinių technines charakteristikas, [[krova|krovos]] tipus, geografinę padėtį, savitą konstrukciją, apsauginių molų išsidėstymą, [[avanuostas|jūros vartų]] konstrukciją.
Uostai klasifikuojami pagal įvairias charakteristikas. Kokybiniu požiūriu logiškiausias skirstymas yra pagal hidrotechninius įrengimus krantinių tipus, krantinių technines charakteristikas, [[krova|krovos]] tipus, geografinę padėtį, savitą konstrukciją, apsauginių molų išsidėstymą, [[avanuostas|jūros vartų]] konstrukciją.


== Jūriniai uostai gigantai ==
== Jūriniai uostai gigantai ==


*Niujorko (JAV) - uostas, pasaulio gigantas iš kurio šakojasi visa JAV geležinkelų infrastruktūra, magistraliniai sunkvežimių keliai.
*Niujorko (JAV) uostas, pasaulio gigantas iš kurio šakojasi visa JAV geležinkelų infrastruktūra, magistraliniai sunkvežimių keliai.
*Pekino (Kinija) - itin greitai atlėkantis krovos darbus, bei užtikrinantis saugumą. Uosto tarnybos naudoja GPS sistema.
*Pekino (Kinija) itin greitai atlėkantis krovos darbus, bei užtikrinantis saugumą. Uosto tarnybos naudoja GPS sistema.
*Sidnėjaus (Australija) - keleivinių lainerių sostinė. Viso pasaulio didžiausių pramoginių laivų lankymo vieta. Itin komfortabilus uostas.
*Sidnėjaus (Australija) keleivinių lainerių sostinė. Viso pasaulio didžiausių pramoginių laivų lankymo vieta. Itin komfortabilus uostas.
*Tokijas (Japonija) - svarbiausias objektas Japonijoje.
*Tokijas (Japonija) svarbiausias objektas Japonijoje.
*Sankt Peterburgas (Rusija) - vienintelė vieta prie Baltijos jūros baseino prieiti Rusijai. Šis uostas dalinasi darbais su Rygos, Klaipėdos uostais.
*Sankt Peterburgas (Rusija) vienintelė vieta prie Baltijos jūros baseino prieiti Rusijai. Šis uostas dalinasi darbais su Rygos, Klaipėdos uostais.
*Maskva (Rusija) (pasiekiama Volgos upės baseinu, Maskvos kanalu) - vienas didžiausiu vidaus vandenų uostų pasaulyje.
*Maskva (Rusija) (pasiekiama Volgos upės baseinu, Maskvos kanalu) vienas didžiausiu vidaus vandenų uostų pasaulyje.


{{Laiv-stub}}
{{Laiv-stub}}

15:42, 4 balandžio 2007 versija

Klaipėdos uosto akvatorija

Uostas – uždara ar pusiau uždara akvatorija su krantinėmis ir prieplaukomis, skirta laivams stovėti, pakrauti/iškrauti, su greta esančiais pastatais ir kitais įrenginiais. Dažniausiai uostas turi sudėtinę dalį avanuostą.

Avanuostas – sudėtinė uosto dalis, dažniausiai sukurta dirbtinai apsaugoti uosto akvatoriją, nuo bangavimo ir vandens srovių. Kitaip sakant avanuostas yra apsauginė siena (vartai) prie įplaukimo į uostą vietos. Laivai į uostą tokiu atveju plaukia tarp uosto ir avanuosto krantinių.

Klaipėdos uostas avanuosto neturi, turi apsauginį molą šiaurės vakarų kryptimi.

Kiekvienas pasaulio uostas yra unikalus ir savitas. Vieni uostai yra įrengti gamtos suformotose įlankose, kiti pastatyti dirbtinai. Šiuo požiūriu Klaipėdos uostas yra beveik natūralus, turi uždarą akvatoriją iš rytų ir vakarų saugoma pakrantėmis.

Uostų tipai

Uostai klasifikuojami pagal įvairias charakteristikas. Kokybiniu požiūriu logiškiausias skirstymas yra pagal hidrotechninius įrengimus – krantinių tipus, krantinių technines charakteristikas, krovos tipus, geografinę padėtį, savitą konstrukciją, apsauginių molų išsidėstymą, jūros vartų konstrukciją.

Jūriniai uostai gigantai

  • Niujorko (JAV) – uostas, pasaulio gigantas iš kurio šakojasi visa JAV geležinkelų infrastruktūra, magistraliniai sunkvežimių keliai.
  • Pekino (Kinija) – itin greitai atlėkantis krovos darbus, bei užtikrinantis saugumą. Uosto tarnybos naudoja GPS sistema.
  • Sidnėjaus (Australija) – keleivinių lainerių sostinė. Viso pasaulio didžiausių pramoginių laivų lankymo vieta. Itin komfortabilus uostas.
  • Tokijas (Japonija) – svarbiausias objektas Japonijoje.
  • Sankt Peterburgas (Rusija) – vienintelė vieta prie Baltijos jūros baseino prieiti Rusijai. Šis uostas dalinasi darbais su Rygos, Klaipėdos uostais.
  • Maskva (Rusija) (pasiekiama Volgos upės baseinu, Maskvos kanalu) – vienas didžiausiu vidaus vandenų uostų pasaulyje.