Ūlos akis: Skirtumas tarp puslapio versijų
tikslesnė nuoroda |
S Automatinis brūkšnių taisymas |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas:Ulos_akis.jpg|thumb|120px|right|„Ūlos akies“ versmė]] |
[[Vaizdas:Ulos_akis.jpg|thumb|120px|right|„Ūlos akies“ versmė]] |
||
[[Vaizdas:Ulos_akies_dugnas.jpg|thumb|120px|„Ūlos akyje“ nuolat „verda“ smėlis]] |
[[Vaizdas:Ulos_akies_dugnas.jpg|thumb|120px|„Ūlos akyje“ nuolat „verda“ smėlis]] |
||
'''Ūlos akis''' |
'''Ūlos akis''' – verdenė (virduklis, versmė, šaltinis), esanti [[Ūla|Ūlos]] upės kairiojo kranto terasoje, [[Varėnos rajonas|Varėnos rajono]] [[Marcinkonys|Marcinkonių]] seniūnijoje netoli [[Mančiagirė| Mančiagirės]]. [[2000]] m. versmė paskelbta hidrogeologiniu gamtos paminklu. |
||
== Apie šaltinį == |
== Apie šaltinį == |
||
| Eilutė 11: | Eilutė 11: | ||
Šaltinio [[vanduo]] yra [[kalcis|kalcio]] [[magnis|magnio]] hidrokarbonatinis. Apie jį sako, kad skaidrus kaip [[ašara]]. Jame yra apie 120 mg/l ištirpusių mineralinių medžiagų. Vanduo gėlas, minkštas, bekvapis, tačiau turi silpną [[geležis|geležies]] prieskonį. Jame 1,3 karto daugiau [[manganas|mangano]] ir dukart geležies, lyginant su geriamo vandens standartu. |
Šaltinio [[vanduo]] yra [[kalcis|kalcio]] [[magnis|magnio]] hidrokarbonatinis. Apie jį sako, kad skaidrus kaip [[ašara]]. Jame yra apie 120 mg/l ištirpusių mineralinių medžiagų. Vanduo gėlas, minkštas, bekvapis, tačiau turi silpną [[geležis|geležies]] prieskonį. Jame 1,3 karto daugiau [[manganas|mangano]] ir dukart geležies, lyginant su geriamo vandens standartu. |
||
Vanduo iš šaltinio mažu 67 m ilgio upeliu kiek pavingiuoja lygiagrečiai Ūlos upei, tada pasukęs į vakarus, nučiurlena į upę. Vietiniai gyventojai šaltinio vandenį naudoja gėrimui, o taip pat mano, kad padeda nuo visų ligų |
Vanduo iš šaltinio mažu 67 m ilgio upeliu kiek pavingiuoja lygiagrečiai Ūlos upei, tada pasukęs į vakarus, nučiurlena į upę. Vietiniai gyventojai šaltinio vandenį naudoja gėrimui, o taip pat mano, kad padeda nuo visų ligų – ypač pasemtas ką tik nusileidus saulei. |
||
== Pasakojimai == |
== Pasakojimai == |
||
15:10, 4 balandžio 2007 versija
Ūlos akis – verdenė (virduklis, versmė, šaltinis), esanti Ūlos upės kairiojo kranto terasoje, Varėnos rajono Marcinkonių seniūnijoje netoli Mančiagirės. 2000 m. versmė paskelbta hidrogeologiniu gamtos paminklu.
Apie šaltinį
Šaltinis yra sufoziniame 4,4 m ilgio ir 3,4 m pločio duburyje. Virš upės lygio jis yra 4 m. Jo gylis 1,2 m. Šaltinio debitas yra apie 140 m3/d. Vanduo kyla iš giluminių tarpmorerinių vandeningų sluoksnių ir turi nemažą spūdį. Jame nuolat kunkuliuoja stipraus vandens srauto keliamas smėlis arba, anot vietinių, „šalcinis alma“.
Šaltinio vanduo
Šaltinio vanduo yra kalcio magnio hidrokarbonatinis. Apie jį sako, kad skaidrus kaip ašara. Jame yra apie 120 mg/l ištirpusių mineralinių medžiagų. Vanduo gėlas, minkštas, bekvapis, tačiau turi silpną geležies prieskonį. Jame 1,3 karto daugiau mangano ir dukart geležies, lyginant su geriamo vandens standartu.
Vanduo iš šaltinio mažu 67 m ilgio upeliu kiek pavingiuoja lygiagrečiai Ūlos upei, tada pasukęs į vakarus, nučiurlena į upę. Vietiniai gyventojai šaltinio vandenį naudoja gėrimui, o taip pat mano, kad padeda nuo visų ligų – ypač pasemtas ką tik nusileidus saulei.
Pasakojimai
Apie „Ūlos akį“ Juzė Pigagienė (g. 1912 m.) iš Žiūrų pasakojo taip: „Būgtai akis buvo dzidelė, kap ažarukas ir ty inpuolė jaucis. O išplaukė tas jaucis nat Daugų ažaran. Nuog to ir traukės, traukės, kol liko cik tokia akelė...“