Romos provincijos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Kailis (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S Automatinis brūkšnių taisymas
Eilutė 4: Eilutė 4:
Provincijas valdė [[senatorius|senatoriaus]] rango politikai, dažniausiai buvę [[konsulas|konsulai]] ar [[pretorius|pretoriai]]. Vėlesnė išimtis buvo [[Egiptas|Egipto]] provincija, prijungta [[Augustas|Augusto]] po [[Kleopatra|Kleopatros]] mirties: ją valdė [[raiteliai|raitelių]] rango [[gubernatorius]], tikriausiai, kad atbaidytų senatorių kėslus.
Provincijas valdė [[senatorius|senatoriaus]] rango politikai, dažniausiai buvę [[konsulas|konsulai]] ar [[pretorius|pretoriai]]. Vėlesnė išimtis buvo [[Egiptas|Egipto]] provincija, prijungta [[Augustas|Augusto]] po [[Kleopatra|Kleopatros]] mirties: ją valdė [[raiteliai|raitelių]] rango [[gubernatorius]], tikriausiai, kad atbaidytų senatorių kėslus.


[[Romos respublika|Romos respublikoje]] gubernatorius būdavo skiriamas vieniems metams. Metų pradžioje provincijos būdavo skiriamos būsimiems gubernatoriams burtų būdu ar tiesioginiu paskyrimu. Paprastai provincijas, kur galima tikėtis problemų ([[barbarai|barbarų]] įsiveržimai, vidaus maištai) duodavo buvusiems konsulams, turintiems didelį prestižą ir patirtį. Legionų paskirstymas irgi priklausė nuo tikėtino pavojaus. 14 m. [[Lusitanija]] neturėjo nuolatinių legionų, o [[Vidinė Germanija|Vidinėje Germanijoje]], kur buvo nerami [[Reinas|Reino]] siena su [[germanai]]s, buvo keturių legionų įgula. Būsimi gubernatoriai labiausiai troško problemiškų provincijų. Problemos reiškia karą, o karas - karo grobį, vergus ir galimybes praturtėti. [[Sicilija]] buvo pirmoji Romos provincija nuo 241 m. pr. Kr. po truputį užimta per [[Pirmasis Pūnų karas|Pirmąjį pūnų karą]] (264–241 m. pr. Kr.).
[[Romos respublika|Romos respublikoje]] gubernatorius būdavo skiriamas vieniems metams. Metų pradžioje provincijos būdavo skiriamos būsimiems gubernatoriams burtų būdu ar tiesioginiu paskyrimu. Paprastai provincijas, kur galima tikėtis problemų ([[barbarai|barbarų]] įsiveržimai, vidaus maištai) duodavo buvusiems konsulams, turintiems didelį prestižą ir patirtį. Legionų paskirstymas irgi priklausė nuo tikėtino pavojaus. 14 m. [[Lusitanija]] neturėjo nuolatinių legionų, o [[Vidinė Germanija|Vidinėje Germanijoje]], kur buvo nerami [[Reinas|Reino]] siena su [[germanai]]s, buvo keturių legionų įgula. Būsimi gubernatoriai labiausiai troško problemiškų provincijų. Problemos reiškia karą, o karas karo grobį, vergus ir galimybes praturtėti. [[Sicilija]] buvo pirmoji Romos provincija nuo 241 m. pr. Kr. po truputį užimta per [[Pirmasis Pūnų karas|Pirmąjį pūnų karą]] (264–241 m. pr. Kr.).


Dėl Romos vidaus politikos keisdavosi provincijų dydis ir skaičius. Romos imperijos metu stambios ir turinčios daug legionų provincijos (pvz.: [[Panonija]] ir [[Mesija]]) buvo padalintos į mažesnes provincijas, kad vieno gubernatoriaus rankose neatsidurtų didelė armijos dalis, ir jis nesikėsintų į [[sostas|sostą]].
Dėl Romos vidaus politikos keisdavosi provincijų dydis ir skaičius. Romos imperijos metu stambios ir turinčios daug legionų provincijos (pvz.: [[Panonija]] ir [[Mesija]]) buvo padalintos į mažesnes provincijas, kad vieno gubernatoriaus rankose neatsidurtų didelė armijos dalis, ir jis nesikėsintų į [[sostas|sostą]].

12:10, 4 balandžio 2007 versija

Romos imperija didžiausio išsiplėtimo metu

Senovės Romoje provincija (Lotyniškai provincia, daugiskaita provinciae) buvo pagrindinis ir iki tetrarchija|tetrarchijos (apie 296 m.) didžiausias Romos imperijos valdų administracinis ir teritorinis vienetas už Italijos pusiasalio ribų.

Provincijas valdė senatoriaus rango politikai, dažniausiai buvę konsulai ar pretoriai. Vėlesnė išimtis buvo Egipto provincija, prijungta Augusto po Kleopatros mirties: ją valdė raitelių rango gubernatorius, tikriausiai, kad atbaidytų senatorių kėslus.

Romos respublikoje gubernatorius būdavo skiriamas vieniems metams. Metų pradžioje provincijos būdavo skiriamos būsimiems gubernatoriams burtų būdu ar tiesioginiu paskyrimu. Paprastai provincijas, kur galima tikėtis problemų (barbarų įsiveržimai, vidaus maištai) duodavo buvusiems konsulams, turintiems didelį prestižą ir patirtį. Legionų paskirstymas irgi priklausė nuo tikėtino pavojaus. 14 m. Lusitanija neturėjo nuolatinių legionų, o Vidinėje Germanijoje, kur buvo nerami Reino siena su germanais, buvo keturių legionų įgula. Būsimi gubernatoriai labiausiai troško problemiškų provincijų. Problemos reiškia karą, o karas – karo grobį, vergus ir galimybes praturtėti. Sicilija buvo pirmoji Romos provincija nuo 241 m. pr. Kr. po truputį užimta per Pirmąjį pūnų karą (264–241 m. pr. Kr.).

Dėl Romos vidaus politikos keisdavosi provincijų dydis ir skaičius. Romos imperijos metu stambios ir turinčios daug legionų provincijos (pvz.: Panonija ir Mesija) buvo padalintos į mažesnes provincijas, kad vieno gubernatoriaus rankose neatsidurtų didelė armijos dalis, ir jis nesikėsintų į sostą.

Romos provincijos: