Eteris

Eteris ("viršutinis dangus") graikų mitologijoje - kosmoso ir dangaus personifikacija. Jis gimė iš Niktės ir jos brolio Erebo, Hemeros brolis. Jis grynas, višutinis oras, kuriuo dievai kvepuoja, preišingas mirtingųjų kvepuojamam orui. Jis yra pasaulio siela iš kurios kyla visa gyvybė. Eteris taip pat žinomas kaip Dzeuso ginybinė siena ir riba laikanti Tartarą nuo kosmoso.