Idėjų kalvė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Šaltinis, papildyta, šiek tiek vietom pratrinta |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{otheruse|veiklų programą|dirbtuvę|[[Kalvė]]}} |
{{otheruse|veiklų programą|dirbtuvę|[[Kalvė]]}} |
||
'''Idėjų kalvė''', '''smegenų centras''' ({{en|think tank; thinktank}}, {{de|Denkfabrik}}; taip pat {{en|Public Policy Institution, PPI}}) – nuolatinė grupė asmenų (politikų, ekonomistų, socialinių mokslų atstovų, [[lobizmas|lobistų]] ar bendrovių), veikianti kartu ir kelianti, plėtojanti bei tobulinanti politines ir ekonomines strategijas, veiklos programas, taip pat skatinanti viešąsias [[diskusija]]s kokių nors idėjų pagrindu. |
'''Idėjų kalvė''', '''smegenų centras''' ({{en|think tank; thinktank}}, {{de|Denkfabrik}}; taip pat {{en|Public Policy Institution, PPI}}) – nuolatinė grupė asmenų (politikų, ekonomistų, socialinių mokslų atstovų, [[lobizmas|lobistų]] ar bendrovių), veikianti kartu ir kelianti, plėtojanti bei tobulinanti politines ir ekonomines strategijas, veiklos programas, taip pat skatinanti viešąsias [[diskusija]]s kokių nors idėjų pagrindu. Kai kurios kalvės iš principo nepriima valstybės finansavimo, kitais atvejais šis finansavimas yra svarbi jų pajamų dalis. <ref name='gann'>{{Cite book|last1=McGann|first1=James G.|url=https://books.google.com/books?id=KEsr4yEGZEsC&pg=PA51|title=Think Tanks and Civil Societies: Catalysts for Ideas and Action|last2=Weaver|first2=Robert Kent|date=2002-01-01|publisher=Transaction Publishers|isbn=978-1-4128-3989-1|pages=51|language=en}}</ref> |
||
== Paplitimas == |
|||
Idėjų kalvės dažniausiai, bet nebūtinai, atstovauja [[Neoliberalizmas|neoliberalioms]] ir [[Neokonservatizmas|neokonservatyvioms]] idėjoms. Europoje taip pat yra socialliberalios bei neosocialistinės pakraipos idėjų kalvių. |
|||
| ⚫ | Praeityje šios kalvės buvo labiau būdingos išvystytoms Vakarų valstybėms, bet šiuo metu jų yra ir tokiose šalyse kaip [[Libanas]], [[Bulgarija]], [[Senegalas]], [[Tailandas]] ir panašiai. Jų labai padaugėjo nuo maždaug 1970 m ir dabar beveik kiekviena bent keletą milijonų gyventojų ir bent pakenčiamą [[informacijos laisvė|informacijos laisvę]] turinti valstybė paprastai turi ir savo idėjų kalvę. |
||
== Veikla == |
|||
| ⚫ | Praeityje šios kalvės buvo labiau būdingos išvystytoms Vakarų valstybėms, bet šiuo metu jų yra ir tokiose šalyse kaip [[Libanas]], [[Bulgarija]], [[Senegalas]], [[Tailandas]] ir panašiai. Jų labai padaugėjo nuo maždaug 1970 m ir dabar beveik kiekviena bent keletą milijonų gyventojų ir bent pakenčiamą [[informacijos laisvė|informacijos laisvę]] turinti valstybė paprastai turi ir savo idėjų kalvę. |
||
Idėjų kalvės nagrinėja esamas politines problemas, siūlo sprendimus valstybinėms insitucijoms, vienaip ar kitaip įvertina valstybės vykdomas programas ir projektus. Jos taip pat gali skleisti idėjas tiesioginiu bendravimu, renginiais ar per socialinius tinklus. Jose gali formuotis būsimi politikai bei vyriausybės nariai. <ref name='gann'/> |
|||
== Tipai == |
== Tipai == |
||
21:20, 23 rugpjūčio 2021 versija
Šis straipsnis apie veiklų programą. Apie dirbtuvę skaitykite straipsnyje Kalvė.
Idėjų kalvė, smegenų centras (angl. think tank; thinktank, vok. Denkfabrik; taip pat angl. Public Policy Institution, PPI) – nuolatinė grupė asmenų (politikų, ekonomistų, socialinių mokslų atstovų, lobistų ar bendrovių), veikianti kartu ir kelianti, plėtojanti bei tobulinanti politines ir ekonomines strategijas, veiklos programas, taip pat skatinanti viešąsias diskusijas kokių nors idėjų pagrindu. Kai kurios kalvės iš principo nepriima valstybės finansavimo, kitais atvejais šis finansavimas yra svarbi jų pajamų dalis. [1]
Paplitimas
Praeityje šios kalvės buvo labiau būdingos išvystytoms Vakarų valstybėms, bet šiuo metu jų yra ir tokiose šalyse kaip Libanas, Bulgarija, Senegalas, Tailandas ir panašiai. Jų labai padaugėjo nuo maždaug 1970 m ir dabar beveik kiekviena bent keletą milijonų gyventojų ir bent pakenčiamą informacijos laisvę turinti valstybė paprastai turi ir savo idėjų kalvę.
Veikla
Idėjų kalvės nagrinėja esamas politines problemas, siūlo sprendimus valstybinėms insitucijoms, vienaip ar kitaip įvertina valstybės vykdomas programas ir projektus. Jos taip pat gali skleisti idėjas tiesioginiu bendravimu, renginiais ar per socialinius tinklus. Jose gali formuotis būsimi politikai bei vyriausybės nariai. [1]
Tipai
Labiausiai paplitę keturi idėjų kalvių tipai: akademinis, užsakomųjų tyrimų, idėjas remiantis ir politinių partijų. [1]
Akademinė ir užsakomųjų tyrimų kalvės turi panašumų: abi stengiasi pritraukti rimtus akademinius laipsnius turinčius, prestižinius universitetus baigusius narius ir dalyvius, ir abi skiria daug dėmesio moksliniams metodams, siekdamos pateikti savo išvadas kaip objektyvias ir patikimas. Šie tipai skiriasi finansavimu. Akademinės kalvės daugiausia finansuojamos įvairių fondų, korporacijų ir pavienių asmenybių, kurie visi įtakoja nagrinėjamų temų pasirinkimą. Jos daugiausia skelbia straipsnius ir monografijas. Užsakomųjų tyrimų kalvė daugiausia remiasi valstybės institucijų užsakomaisiais tyrimais ir dažniausiai tiesiog pateikia savo analizės rezultatus užsakovams. [1]
Idėjas remiančios ir politinių partijų kalvės irgi tarpusavyje panašios. Idėjas remianti kalvė, nors ir išsaugodama formalią nepriklausomybę, yra susijusi su kokios nors konkrečios grupės ideologija bei interesais. Jos nariai linkę žiūrėti į savo pastangas kaip į „karą, kurį būtina laimėti“ ir gana dažnai neturi tiek gilaus akademinio išsilavinimo kiek pirmosios dvi grupės. Politinės kalvės derina savo veiklą su konkrečia politine partija, jos programa. Jų dalyviai neretai yra esami ar buvę šios partijos nariai.[1]
Istorija
Manoma, jog vienas seniausių idėjų kalvės prototipų galėjo būti 1884 m. Anglijoje įkurta socialistinės pakraipos Fabian draugija. Pagal kitus šaltinius, seniausia tokia institucija yra 1916 m. įkurtas Brookings Institution Vašingtone. Neoliberalios pakraipos – Mont Pèlerin Society (1947 m.) ir Rand Corporation (1948 m.). Pats terminas pradėtas vartoti maždaug 1945 m., iš pradžių juo vadinant karinius patarimus teikiančias institucijas.
Iš maždaug 4 500 think tanks pusė įkurta iki 1980 m. Po 1989 m. daugiausia su JAV kilmės parama buvo įsteigti neoliberalieji smegenų centrai Rytų Europoje.
Žinomi smegenų centrai
Tarptautiniai
Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 McGann, James G.; Weaver, Robert Kent (2002-01-01). Think Tanks and Civil Societies: Catalysts for Ideas and Action (anglų). Transaction Publishers. p. 51. ISBN 978-1-4128-3989-1.