Šelifas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
CD (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
CD (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{coor title dm|36|10|N|01|50|E}}
{{coor title dm|36|10|N|01|50|E}}


'''Šelifas''' ({{ar|الشلف|aš-Šalif}}) – miestas šiaurės [[Alžyras|Alžyre]], prie [[Šelifas (upė)|Šelifo]] upės, 200 km į vakarus nuo sostinės [[Alžyras (miestas)|Alžyro]]; [[Šelifo vilaja|vilajos]] centras. 154,5 tūkst. gyventojų (2007). Išsidėstęs labai karštame šalies regione. Prekybos ir susisiekimo centras. Išvystyta tekstilės, maisto, odos, chemijos pramonė. Universitetas. Yra seniausios [[Afrika|Afrikos]] bažnyčios, bazilikos liekanos ([[324]] m.).
'''Šelifas''' ({{ar|الشلف|aš-Šalif}}, {{fr|Chlef}}) – miestas šiaurės [[Alžyras|Alžyre]], prie [[Šelifas (upė)|Šelifo]] upės, 200 km į vakarus nuo sostinės [[Alžyras (miestas)|Alžyro]]; [[Šelifo vilaja|vilajos]] centras. 154,5 tūkst. gyventojų (2007). Išsidėstęs labai karštame šalies regione. Prekybos ir susisiekimo centras. Išvystyta tekstilės, maisto, odos, chemijos pramonė. Universitetas. Yra seniausios [[Afrika|Afrikos]] bažnyčios, bazilikos liekanos ([[324]] m.).


==Istorija==
==Istorija==

08:35, 3 balandžio 2007 versija

36°10′ š. pl. 01°50′ r. ilg. / 36.167°š. pl. 1.833°r. ilg. / 36.167; 1.833

Šelifas (arab. الشلف = aš-Šalif, pranc. Chlef) – miestas šiaurės Alžyre, prie Šelifo upės, 200 km į vakarus nuo sostinės Alžyro; vilajos centras. 154,5 tūkst. gyventojų (2007). Išsidėstęs labai karštame šalies regione. Prekybos ir susisiekimo centras. Išvystyta tekstilės, maisto, odos, chemijos pramonė. Universitetas. Yra seniausios Afrikos bažnyčios, bazilikos liekanos (324 m.).

Istorija

Romėnų laikais miestas vadinosi Tingitanum. Vėliau arabai jį pervadino al Asnam (arabiškai „skulptūros“). 1843 m. prancūzai čia įkūrė Orleanvilį (pranc. Orléansville). 1954 m. beveik visiškai nuniokotas žemės drebėjimo. 1962 m. pervadintas arabišku Asnamu, 1980 m. miestą vėl ištiko žemės drebėjimas, todėl vėliau miestui suteiktas dabartinis pavadinimas (pagerbiant ilgiausią šalies upę), siekiant išvengti miesto asociacijų su gamtos katastrofomis.