Teisės norma

Teisės norma (T. N.) – tai tautos arba kompetentingų valstybės institucijų sukurta ar sankcionuota, formaliai apibrėžta visuotinai privalomo elgesio taisyklė, kurios vykdymas garantuojamas santykio dalyvių abipuse nauda ir valstybės prievarta.

Teisės normų rūšys(klasifikacija)

Pagal teisės normų atliekamas funkcijas

1. Reguliatyvinės T.N. – šios normos nustato visuomeninių santykių dalyvių teises ir pareigas. Jos skirtos teisėtiems žmonių poreikiams ir įgyvendina reguliacinę teisės funkciją. Reguliatyvinių T.N. pobūdis yra nevienodas, todėl jos skirstomos į porūšius:

• Įpareigojančios T.N. – jos nustato pareigą atlikti aktyvias teigiamas veikas (veikimą arba neveikimą), pvz.: mokėti mokesčius, atlikti karinę tarnybą.
• draudžiančios T.N. – jos nustato pasyvią pareigą t.y. reikalauja susilaikyti, neatlikti tam tikrų draudžiamų veiksmų, pvz.: alus viešoje vietoje
• įgaliojančios T.N. – jos suteikia teisę atlikti tam tikras teigiamas veikas. Pvz.: teisę iškelti savo kandidatūra rinkimuose.

1. Sankcijas nustatančios T.N. – kai kurie autoriai jas vadina apsauginėmis T.N. Jos saugo reguliatyvines T.N., užtikrina jų įgyvendinimą. Jos yra skirtos neteisėtiems poelgiams ir visada turi sankciją (numato valstybės poveikį už teisės pažeidimus). Pvz.: draudžiama viršyti greitį.
2. Specializuotos T.N. – jos yra reguliatyvinių ir sankcijas nustatančių T.N. išvestinės, todėl nesavarankiškos. Pagal vaidmenį jos skirstomos:

• įtvirtinamosios T.N. – jos įtvirtina, fiksuoja tam tikrą visuomeninių santykių būseną, pvz.: lietuvių kalba – valstybinė kalba.
• Definityvinės T.N. – jos įtvirtina tam tikras sąvokas. Dažniausiai būna įstatymų pradžioje.
• Deklaratyvines T.N. – jos įtvirtina T.N. funkcijas arba uždavinius. Rasime teisės aktų preambulėse.
• Kolizinės T.N. – jos reguliuoja tvarką, esant teisės normų kolizijai (susikirtimui, prieštaravimui). Nustato T.N. parinkimo ir taikymo tvarką, kai vieną ir tą patį visuomeninį santykį skirtingai reguliuoja skirtingos teisės normos.
• Operatyvinės T.N. – jos pratęsia T.N. galiojimo laiką, išplečia jų teritoriją arba padidina subjektų sk, kuriem taikomos T.N.

Pagal reguliuojamų visuomeninių santykių apimtį

1. bendrosios T.N. – jos reguliuoja tam tikrą visuomeminių santykių rūšį (šeimos, darbo ir t.t.)
2. specialiosios T.N. – jos reguliuoja tam visuomeninių santykių rūšies dalį (pirkimo-pardavimo, nuomos ir t.t.).
3. išimtinės T.N. – jos nustato išimtį iš bendrųjų ar specialiųjų T.N., reguliuojamų visuomeninių santykių pvz.: nuomos sutartis. Leidžiama žemę nuomoti, bet maximum 99metams.
4. lokalinės T.N. – jos reguliuoja visuomeninius santykius, susidarančius atskirų socialinių junginių (įmonių, įstaigų, organizacijų) veikloje. Šios normos galioja kartu su bendrosiomos, specialiosiomis ir išimtinėmis T.N.
5. riboto galiojimo T.N. – šių T.N. galiojimą riboja valstybės teritorijos dalis arba reguliavimo objektas (galioja tik tam tikroje dalyje) pvz.: Vilniaus mero įsakymai galioja tik Vilniaus miestui.

Pagal T.N. skyrimo subjektus

1. Įstatyminės T.N. – jos yra įtvirtinos įstaymuose (LRK, Konstituciniuose įstatymuose, paprastuose įstatymuose)
2. Poįstatyminės T.N. – jos yra išdėstytos poįstatyminiuose teisės aktuose. (Prez.dekretai, Vyriausybės nutarimai, ministrų įsakymai, savivaldybių tarybų sprendimai, savivaldybių merų ir apskričių viršininkų įsakymai).

Pagal veikimo laiką

1. Nuolatinės T.N. – jos skirtos ilgalaikiam galiojimui ir galioja tol, kol nėra pakeičiamos ar panaikinamos.
2. Laikinosios T.N. – jų galiojimo trukmė yra tiksliai ir aiškiai apibrėžta.
3. Ypatingosios T.N. – jos pradeda veikti susidarius tam tikrai, ypatingai situacijai (nepaprastoji padėtis, karo padėtis ir pan.)

Pagal T.N. išreikštą skatinimą arba rekomendaciją

1. rekomendacinės T.N. – įtvirtina tam tikrus pasiūlymus, pageidavimus įvairioms institucijoms. Vienos rekomendacinės normos yra neprivalomos, tai yra, gavus pasiūlyma neprivaloma jį apsvarstyti ir į jį atsižvelgti, o kitos rekomendacinės normos yra privalomos,t.y. jas būtina bent jau apsvarstyti, pvz.: rekomendacija tobulintis mokesčių sistemą (iš Vyriausybės).
2. skatinamosios T.N. – numato skatinimą už leidžiamo poelgio ar veikos įvykdymą. Šių normų konstrukcija yra nevienoda, vienais atvejai asmuo neturi teisės reikalauti, kad jam būtų pritaikyta skatinamoji T.N. (išgelbėjus skęstantįjį negali reikalauti Prez.garbės rašto). Kitais atvejais galima reikalauti pritaikyti šią T.N. (darbo santykiuose). Skatinimas turi būti suprantamas ne tik kaip materialinis, bet ir kaip dvasinis. Skatinamos T.N. turi būti taikomos visose teisės šakose, taip pat Baudžiamojoje teisėje.

Teisės normų požymiai

Teisės normų požymiai yra skirstomi į formaliuosius ir turininguosius.

Formalieji teisės normų požymiai

Formalieji požymiai:

1. Norminamasis pobūdis. Teisės norma nustato konkretaus visuomeninio santykio dalyviams elgesio taisyklę, t.y. dalyvių teises ir pareigas.
2. Formalusis apibrėžtumas. Teisės normos turi būti formaliai apibrėžtos („formaliai“ – teisės normos yra suformuluotos ir įtvirtintos oficaliuose teisės aktuose, „apibrėžtos“ – konkrečiai suformuluota pati elgesio taisyklė
3. Visuotinis privalomumas. Tam, kad teisės norma galėtų reguliuoti visuomeninius santykius tinkamai, ji turi būti vienodai privaloma visai visuomenei.
4. Visuotinio privalomumo garantai – abipusė nauda ir valstybės prievarta.
5. Sistemingumas. Teisės sistemingumas reiškia, kad normos egzistuoja ne kaip mechaninė krūva, o kaip organiška visuma – viena kitą papildo, garantuoja.

Turiningieji teisės normų požymiai

Turiningieji teisės normų požymiai: laisvė, lygybė, teisingumas, išreiškia teisės normų vertybinius tikslus. Formalieji požymiai kalba apie tą formą, kurią turi įgauti turiningieji, kad galėtų funkcionuoti praktiškai.

Teisės ir moralės normos

Teisės normos yra glaudžiai susijusios su moralės normomis.

Teisės ir moralės normų sutampantys požymiai

1. Teisės ir moralės normos yra socialinio žmonių elgesio reguliatoriai.
2. Teisės ir moralės normos dažnai yra to paties turinio ir turi tą patį tikslą – išreiškia žmonių interesus.

Teisės ir moralės normų skirtumai

1. Kilmė. Moralės normos tampa elgesio taisyklėmis tada, kai visuomenės narių dauguma įsisamonina jas ir ima jomis reguliuoti savo kasdieninį elgesį. Teisės normas paprastais pirma išleidžia valstybė ir tik tada jos pasidaro visiems privalomos.
2. Reguliavimo apimtis. Moralės normos reguliuoja platesnę visuomeninių santykių sritį, pvz., meilės, draugystės. Teisė, šiuo atžvilgiu, yra siauresnė sąvoka, negu moralė.
3. Detalizavimo laipsnis. Teisės normos yra griežtai apibrėžtos, suformuluotos, tuo tarpu moralės normoje gali būti išsakoma tik bendra pareiga.
4. Išraiškos forma. Teisės normos įtvirtintos oficialiuose valstybės aktuos, o moralės normos „gyvena“ žmonių sąmonėje.
5. Būdai, kuriais užtikrinamas vykdymas. Teisės normų vykdymas yra užtikrinamas abipuse nauda ir valstybės prievarta, moralės normų- pačių žmonių vidiniu įsitikinimu, visuomeninio poveikio priemonėmis.