Islandijos ir Lietuvos santykiai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
→Santykiai tarp atkurtos Lietuvos Respublikos ir Islandijos (1991-dabar): Islandijos piliečių skaičius |
||
| Eilutė 31: | Eilutė 31: | ||
Lietuvai minint šimto metų sukaktį nuo Nepriklausomybės paskelbimo, Lietuvoje apsilankė Islandijos prezidentas [[Guðni Thorlacius Johannessonas]], kuris taip pat sveikinimus išsakė trumpame vaizdo klipe.<ref name=islandijosprezidentasvilniuje/> |
Lietuvai minint šimto metų sukaktį nuo Nepriklausomybės paskelbimo, Lietuvoje apsilankė Islandijos prezidentas [[Guðni Thorlacius Johannessonas]], kuris taip pat sveikinimus išsakė trumpame vaizdo klipe.<ref name=islandijosprezidentasvilniuje/> |
||
Islandijoje veikia Islandijos mastais skaitlinga [[Islandijos lietuvių bendruomenė]], kurios nariai daugiausia gyvena sostinės regione. |
Islandijoje veikia Islandijos mastais skaitlinga [[Islandijos lietuvių bendruomenė]], kurios nariai daugiausia gyvena sostinės regione. Tuo tarpu Lietuvoje 2021 m. pradžioje gyveno 25 Islandijos piliečiai.<ref>[https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/MIGRACIJOS%20METRA%C5%A0TIS_2020(1).pdf Migracijos metraštis 2020], Migracijos departamentas prie VRM</ref> |
||
=== Švietimo mainai === |
=== Švietimo mainai === |
||
17:10, 15 rugpjūčio 2021 versija
Tarptautiniai Islandijos–Lietuvos santykiai oficialiai užmegzti XX a. trečiajame dešimtmetyje, dar Islandijai esant Danijos sudėtyje, po to, kai ši pripažino Lietuvos nepriklausomybę 1922 m. lapkričio 1 d.[1]
Abi šalys yra Jungtinių Tautų, NATO, EBPO narės.
Lietuvos ambasadorius Islandijai reziduoja Kopenhagoje, tuo tarpu Helsinkyje reziduoja Islandijos ambasadorius Lietuvai Aurnis Touras Sigiurdsonas. Reikjavike įsikūręs Islandijos garbės konsulatas, Vilniuje - Islandijos Respublikos konsulatas.
1991 m. vasario 11 d. Islandija tapo pirmąja suverenia valstybe, pripažinusia Lietuvos valstybingumą. Prie šio veiksmo labiausiai prisidėjo tuometis šalies užsienio reikalų ministras Jonas Baldvinas Hanibalsonas, kuriam už tai suteiktas valstybės apdovanojimas. Dėl drąsaus diplomatinio žingsnio Islandija buvo susilaukusi sankcijų iš TSRS. Ankstyvas Islandijos pripažinimas yra dažnai prisimenamas, Lietuvoje Islandijos ar jos sostinės vardu pavadintos šios gatvės: Islandijos plentas Kaune, Islandijos gatvė Vilniuje, Reikjaviko gatvė Klaipėdoje. Taip pat Vilnius ir Reikjavikas yra miestai partneriai.
1991 m. rugpjūčio 26 d. oficialiai atkurti diplomatiniai santykiai tarp dviejų valstybių.
Bendravimas su Islandijos politikais vyksta ir per Tarpparlamentinių ryšių su Šiaurės Europos šalimis Seimo grupę (dabartinė pirmininkė – TS-LKD narė Rasa Juknevičienė).[2]
Santykių istorija
1922-1940 m. laikotarpis
Apie santykius Tarpukario Lietuvos Respublikos gyvavimo metais duomenų išlikę mažai.
Santykiai okupacijų metais
Sovietinė okupacija nutraukė santykius tarp Lietuvos ir Islandijos, pastaroji 1944 m. tapo visiškai nepriklausoma nuo Danijos. Sovietinės okupacijos metais Islandija nepripažino Baltijos valstybių Sovietų Sąjungos dalimi. Vis dėlto anot Guðni Thorlacius Johannesson, nepripažinimo politikos nebuvo laikomasi prekyboje – Islandija neboikotuodavo Klaipėdos uosto, o 1978 m. sovietinėse Baltijos respublikose lankėsi Islandijos ambasadorius Maskvoje.[3]
Santykiai tarp atkurtos Lietuvos Respublikos ir Islandijos (1991-dabar)
Santykiai tarp Lietuvos ir Islandijos yra labai geri, tam impulsą suteikė tai, jog Islandija greitai pripažino Lietuvos valstybingumą. Tuometis Islandijos užsienio reikalų ministras J. B. Hannibalssonas buvo vienintelis Vakarų valstybės užsienio reikalų ministras, nepabūgęs atvykti į Vilnių iš karto po 1991 m. sausio įvykių pareikšti solidarumo.
Dar 1993 m. kovo 18 d. valstybinio vizito į Islandiją atvyko Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas. Tai buvo jo antrasis užsienio vizitas po Danijos, kurią aplankė kovo 17 d.[4]
1994 m. Lietuvos generaliniu garbės konsulu Islandijoje paskirtas Arnoras Hanibalsonas.[5]
2009 m. pasveikinti Lietuvos su vardo paminėjimo tūkstantmečiu atvyko ir tuometis Islandijos prezidentas Olafuras Ragnaras Grimsonas. Jis Lietuvoje lankėsi ir 2015 m.
Lietuvai minint šimto metų sukaktį nuo Nepriklausomybės paskelbimo, Lietuvoje apsilankė Islandijos prezidentas Guðni Thorlacius Johannessonas, kuris taip pat sveikinimus išsakė trumpame vaizdo klipe.[3]
Islandijoje veikia Islandijos mastais skaitlinga Islandijos lietuvių bendruomenė, kurios nariai daugiausia gyvena sostinės regione. Tuo tarpu Lietuvoje 2021 m. pradžioje gyveno 25 Islandijos piliečiai.[6]
Švietimo mainai
Studentai iš Lietuvos turi galimybę vykti į Islandiją islandų kalbos studijoms. Vytauto Didžiojo universitetas yra užmezgęs dvišalius santykius su Akureirio universitetu Islandijoje.
Ekonominiai mainai
2016 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Islandijos siekia 35,8 mln. eurų, auga ir yra 53-a pagal dydį.[7] Dominuoja eksportas iš Lietuvos. Importuojami šviežios ir atšaldytos žuvys (41,8%), užšaldytos žuvys (33,2%), medikamentai (5,3%), kitos mašinos, naudojamas maisto produktų arba gėrimų pramoniniam paruošimui arba gamybai (4%), nekaršta ir nešukuota vilna (3,3%). Pagal tiesiogines investicijas Islandija yra 27-a – yra investavusi 29,39 mln. EUR.
Kasmet Lietuvą aplanko iki 2000 Islandijos turistų.
Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas
Pasiuntiniai Lietuvai
- Ingvi S. Ingvarsson, 1991–1994 m., pirmasis Islandijos ambasadorius Lietuvai, rezidavo Danijoje.
- Kristin Athalbjorg Arnadottir
- Aurnis Touras Sigiurdsonas, nuo 2018 m.
Pasiuntiniai Islandijai
Lietuvą Islandijoje atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Kopenhagoje. Jų sąrašas:
- Dalius Čekuolis, 1992–1994 m., pirmasis Lietuvos ambasadorius Islandijai (rezidavo Danijoje),
- Raimundas Jasinevičius, 1995-2001 m.
- Deividas Matulionis
- Rasa Kairienė
- Vytautas Pinkus
- Gintė Damušytė, nuo 2016 m.
Lietuviškų ordinų kavalieriai
Keturiems Islandijos piliečiams yra suteikti Lietuvos valstybiniai apdovanojimai. Žemiau pateikiamas apdovanotųjų sąrašas:
- Jonas Baldvinas Hannibalssonas (1992 m. sausio 9 d. Apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, 1996 m. gegužės 23 d. - LDK Gedimino ordino Komandoro didžiuoji kryžiumi)
- Olafur Ragnar Grimsson, 1998 m. birželio 10 d. apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi.
- Arnor Hannibalsson, 2010 m. vasario 5 d. apdovanotas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi
- Dorrit Moussaieff, 2011 m. rugpjūčio 12 d. apdovanota Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi.
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos pripažiniams de facto ir de jure
- ↑ Tarpparlamentinių ryšių su Šiaurės Europos šalimis (Danijos Karalyste, Islandijos Respublika, Norvegijos Karalyste, Suomijos Respublika, Švedijos Karalyste) grupė
- ↑ 3,0 3,1 Islandijos prezidentas Vilniuje: „Skirtingus mūsų šalių likimus lėmė geografija“ 15min.lt
- ↑ [1]
- ↑ LIETUVOS BIČIULIO ARNORO HANIBALSONO PASIRINKIMAS
- ↑ Migracijos metraštis 2020, Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ „Islandija“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Nuoroda tikrinta 2018-10-22.
{{cite web}}: Cite has empty unknown parameter:|1=(pagalba)
