Maskvos kremlius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Eilutė 31: | Eilutė 31: | ||
Maskvos kremliuje saugomi rusų meno paminklai ''[[Varpų varpas]]'' ir [[Caras (patranka)|Patrankų patranka]]. Prie šiaurinės sienos, [[Raudonoji aikštė|Raudonojoje aikštėje]], yra ''[[Lenino mauzoliejus]]'', prie vakarinės sienos, ''Aleksandro sode'' – [[Nežinomojo kareivio kapas]]. |
Maskvos kremliuje saugomi rusų meno paminklai ''[[Varpų varpas]]'' ir [[Caras (patranka)|Patrankų patranka]]. Prie šiaurinės sienos, [[Raudonoji aikštė|Raudonojoje aikštėje]], yra ''[[Lenino mauzoliejus]]'', prie vakarinės sienos, ''Aleksandro sode'' – [[Nežinomojo kareivio kapas]]. |
||
== Išnašos == |
|||
{{ref}} |
|||
== Nuorodos == |
== Nuorodos == |
||
Eilutė 37: | Eilutė 40: | ||
{{UNESCORusija}} |
{{UNESCORusija}} |
||
[[Kategorija:Kremliai]] |
[[Kategorija:Kremliai]] |
15:23, 22 liepos 2021 versija
Maskvos kremlius ir Raudonoji aikštė | |
---|---|
Pasaulio paveldo sąrašas | |
Vieta | Rusija |
Tipas | Kultūrinis |
Kriterijus | i, ii, iv, vi |
Nuoroda | (angl.) (pranc.): 545 |
Regionas** | Europa ir Šiaurės Amerika |
Įrašymo istorija | |
Įrašas | 1990 (14-oji sesija) |
Vikiteka: | Maskvos kremlius |
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. |
Maskvos kremlius (rus. Моско́вский Кремль) – istorinis įtvirtintas pastatų kompleksas Maskvos centre, tarp Maskvos upės pietuose, Raudonosios aikštės rytuose ir Aleksandro sodo vakaruose.
Netaisyklingo trikampio plotą (27,5 ha) juosia mūro sienos su 20 bokštų (XVII a., svarbiausias Spaso bokštas, 1625 m.). Ansamblio centre – Soborų aikštė. Joje penkiabokščiai kupoliniai soborai: Uspenijės soboras (1479 m., architektas A. Fioravantis). Jame buvo vainikuojami ir tuokiami kunigaikščiai ir carai, laidojami metropolitai ir patriarchai. Apreiškimo soboras (1489 m., Pskovo architektai). Arkangelo soboras (1508 m., architektas A. Friazinas Naujasis). Iki XVII a. pabaigos sobore buvo laidojami kunigaikščiai ir carai. Į Maskvos kremliaus ansamblį įeina ir kvadratinio plano carų rūmai Granovitaja palata (1491 m., architektas M. Friazinas, Solaris), Ivano Didžiojo varpinė (1508 m., architektas B. Friazinas).
Istorija
II tūkstantmetyje pr. m. e. Maskvos kremliaus vietoje buvo nedidelė gyvenvietė. XI a. pabaigoje susiformavo įtvirtinta gyvenvietė. 1156 metais ant Borovicko aukštumos Jurijus Dolgorukis pastatė medinę tvirtovę.
XIV a. viduryje – 1723 m. Maskvos kremlius – Maskvos kunigaikščių ir Rusijos carų rezidencija. XIII a. pabaigoje pastatyti pirmieji soborai (neišliko), akmenų sienos ir bokštai. XV a. antroje pusėje sukurta Soborų aikštė, perstatyti soborai, pastatytos naujos mūro sienos.
XVI a. Maskvos kremlius buvo viena didžiausių Europos tvirtovių. XVII a. Maskvos kremliaus teritorija išsiplėtė, pastatyta puošnių paradinių feodalų rūmų. XVIII a. pradžioje sienos ir bokštai sutvirtinti bastionais.
Po 1812 m. karo apgriovimų Maskvos kremlius buvo sparčiai atstatomas. XIX a. viduryje pakeistas teritorijos planas, nugriauta dalis pastatų, pastatyta Didieji kremliaus rūmai, Ginklų rūmai, sukurtas carų rezidencijos ansamblis. 1917 m. rudenį bolševikų sukilimo metu Maskvos kremlius nukentėjo. 1929–1930 m. buvo susprogdinti du kremliaus vienuolynai. 1935–1937 m. penkių pagrindinių bokštų viršūnėse vietoj Rusijos erelių iškeltos rubino žvaigždės (skersmuo – 3–3,5 m).[1]
Maskvos kremliuje saugomi rusų meno paminklai Varpų varpas ir Patrankų patranka. Prie šiaurinės sienos, Raudonojoje aikštėje, yra Lenino mauzoliejus, prie vakarinės sienos, Aleksandro sode – Nežinomojo kareivio kapas.
Išnašos
- ↑ Jurgita Biliukevičiūtė, Eglė Pacevičienė. Maskvos kremlius. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-07-22.
Nuorodos
- Maskvos kremlius (rus.)
- Maskvos kremlius – Didžioji Tarybinė enciklopedija[neveikianti nuoroda] (rus.)