Serpuchovas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 54°55′00″ š. pl. 37°24′00″ r. ilg. / 54.91667°š. pl. 37.40000°r. ilg. / 54.91667; 37.40000 (Serpuchovas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Sachol (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems iOS programėlės keitimas
Sachol (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems iOS programėlės keitimas
Eilutė 3: Eilutė 3:
|pavadinimas = {{PAGENAME}}
|pavadinimas = {{PAGENAME}}
|origpavadin = {{ru|Серпухов}}
|origpavadin = {{ru|Серпухов}}
|paveikslėlis = Serpukhov Palace.jpg
|paveikslėlis = Серпухов0709.jpg
|paveikslėlio tekstas = Santuokų rūmai
|paveikslėlio tekstas =
|herbas =Coat of Arms of Serpukhov (Moscow oblast).png
|herbas =Coat of Arms of Serpukhov (Moscow oblast).png
|vėliava =Flag of Serpukhov (Moscow oblast).png
|vėliava =Flag of Serpukhov (Moscow oblast).png

10:36, 17 liepos 2021 versija

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Serpuchovas
rus. Серпухов
            
Serpuchovas
Serpuchovas
54°55′00″ š. pl. 37°24′00″ r. ilg. / 54.91667°š. pl. 37.40000°r. ilg. / 54.91667; 37.40000 (Serpuchovas)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Maskvos sritis Maskvos sritis
Rajonas Serpuchovo rajonas
Gyventojų (2007) 128 200
Plotas 33 km²
Tankumas (2007) 3 885 žm./km²
Vikiteka Serpuchovas

Serpuchovas – miestas vakarų Rusijoje, pietinėje Okos-Maskvos lygumos dalyje, prie Naros upės žiočių, 99 km į pietus nuo Maskvos. Rajono centras. Uostas prie Okos, geležinkelio stotis.

Išvystyta mašinų, metalo, tekstilės, statybų, maisto pramonė. Yra karo institutas, Švč. Trejybės soboras, 2 vienuolynų ansambliai.

Istorija

Cerkvių ansamblis Serpuchove

Minimas nuo 1328 m. kaip Серпохов. 13411456 m. kunigaikštystės centras. 1556 m. pastatytas akmeninis kremlius. Nuo XVI a. nusistovėjo Серпухов pavadinimas. XVI–XVII a. didelis prekybos ir amatų centras, XVIII a. – tekstilės pramonės centras. 1781 m. gavo miesto teises.