Armėnų raštas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 115: | Eilutė 115: | ||
* [http://www.tacentral.com/manuscripts_miniatures/images/bigmap.jpg Armėnų rašto evoliucija] |
* [http://www.tacentral.com/manuscripts_miniatures/images/bigmap.jpg Armėnų rašto evoliucija] |
||
{{Rašto sistemos}} |
{{Rašto sistemos}} |
||
{{UNESCOArmėnija}} |
|||
[[Kategorija:Abėcėlės]] |
[[Kategorija:Abėcėlės]] |
||
[[Kategorija:Armėnų kalba]] |
[[Kategorija:Armėnų kalba]] |
17:07, 15 liepos 2021 versija
Armėnų raštas | |
---|---|
Tipas | abėcėlė |
Naudojamas kalbose | armėnų kalba |
Rašymo kryptis | iš kairės į dešinę |
Laikotarpis | V a.- dabar |
ISO 15924 | armn |
Kilmė | Sinajaus raštas Finikiečių raštas Graikų raštas Armėnų raštas |
Dukterinės sistemos | nėra |
Armėnų raštas – garsinis raštas, naudojamas armėnų kalbai. Armėnų raštas paremtas graikų rašto bizantiškąja ir aramėjų rašto pehleviškąja atmainomis. Abėcėlę sudaro 39 raidės.
Kaip ir graikų abėcėlė, armėnų rašto raidės naudotos ir skaičiams žymėti.
Istorija
Armėnų raidės menas ir jo kultūrinės išraiškos | |
---|---|
Nematerialusis pasaulio paveldas | |
Vieta | Armėnija |
Regionas** | ENA |
Įrašas | 2019 |
Nuorodos | |
Nuoroda | |
Vikiteka: | Armėnų raštasVikiteka |
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. |
Tradiciškai tvirtinama, kad raštas sudarytas 405–406 metais vyskupo Mesropo Maštocos. XI a. atsirado mažosios raidės. Iki XII a. turėjo 36 raides, jos buvo lapidarinės (kalamos akmenyje). Vėliau atsirado apskritos formos rašmenys, kursyvas, greitraštis. Rašoma iš kairės į dešinę. 1922-1924 m. tuometinėje Armėnijos TSR atliktos dvi rašybos reformos, jų nuostatų Armėnijoje laikomasi iki šiol. Šių reformų metu buvo supaprastinta rašyba, iš abėcėlės pašalinta 34 raidė Wjun (ւ)
Abėcėlė
Pavadinimas | Spausdintinė raidė | Rašytinė raidė | Transkripcija | Tarimas | Skaitinė reikšmė | |
---|---|---|---|---|---|---|
1 | aib | ա | Ա | a | a | 1 |
2 | ben | բ | Բ | b | b | 2 |
3 | gim | գ | Գ | g | g | 3 |
4 | da | դ | Դ | d | d | 4 |
5 | jeh | ե | Ե | e | je žodžio pradžioje, e – vidury | 5 |
6 | za | զ | Զ | z | z | 6 |
7 | e | է | Է | ē | e | 7 |
8 | et | ը | Ը | ə | e | 8 |
9 | to | թ | Թ | t῾ | t | 9 |
10 | že | ժ | Ժ | ž | ž | 10 |
11 | ini | ի | Ի | i | i | 20 |
12 | ljun | լ | Լ | l | l | 30 |
13 | he | խ | Խ | x | h | 40 |
14 | ca | ծ | Ծ | c | tc | 50 |
15 | ken | կ | Կ | k | k | 60 |
16 | ho | հ | Հ | h | h | 70 |
17 | dza | ձ | Ձ | j | dz | 80 |
18 | ghat | ղ | Ղ | ł | kh | 90 |
19 | če | ճ | Ճ | č | tč | 100 |
20 | men | մ | Մ | m | m | 200 |
21 | ji | յ | Յ | y | j | 300 |
22 | nu | ն | Ն | n | n | 400 |
23 | ša | շ | Շ | š | š | 500 |
24 | vo | ո | Ո | o | vo žodžio pradžioje, o – vidury | 600 |
25 | ča | չ | Չ | č῾ | č | 700 |
26 | pe | պ | Պ | p | p | 800 |
27 | dže | ջ | Ջ | ǰ | dž | 900 |
28 | ra | ռ | Ռ | ṙ | r (kietas) | 1000 |
29 | se | ս | Ս | s | s | 2000 |
30 | vev | վ | Վ | v | v | 3000 |
31 | tjun | տ | Տ | t | t | 4000 |
32 | re | ր | Ր | r | r | 5000 |
33 | co | ց | Ց | č | c | 6000 |
34 | ijun | ւ | Ւ | w | v | 7000 |
35 | pjur | փ | Փ | p῾ | p | 8000 |
36 | ke | ք | Ք | k῾ | k | 9000 |
37 | o | օ | Օ | ō | o | 10000 |
38 | fe | ֆ | Ֆ | f | f | 20000 |
Nuorodos
- Armėniškoji transliteracija (rytų ir vakarų armėnų kalbos formos)
- Armėnų, gruzinų, graikų ir hebrajų raštas (lyginamieji duomenys)
- Armėnų rašto evoliucija
|
|