Satemizacija: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
|||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas:Centum Satem map.png|thumb|360px|Kentuminės (mėlyna) ir sateminės (raudona) kalbos]] |
[[Vaizdas:Centum Satem map.png|thumb|360px|Kentuminės (mėlyna) ir sateminės (raudona) kalbos]] |
||
'''Satemizacija''' – dalies kalbų, šiuo atveju − [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]], [[Fonetika|fonetinė]] ypatybė, kai [[indoeuropiečių prokalbė]]s minkštieji [[priebalsis|priebalsiai]] ''*ḱ, *ǵ, *ǵʰ'' yra virtę pučiamaisias priebalsiais arba [[Afrikata|afrikatomis]]. [[Baltų prokalbė]]je ''*ḱ'' buvo virtęs ''*š'', o ''*ǵ, *ǵʰ'' – ''*ž''. [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] baltų prokalbės būklė išsaugota, o kitose [[baltų kalbos]]e ''*š'', ''*ž'' virtę ''s'', ''z'': {{lt|lašiša}}, bet {{lv|lasis}}, {{prg|lasaso}}; {{lt|žirnis}}, bet {{lv|zirnis}}, {{prg|zirnis}} 'grūdas'. Pokytis ''*ḱ'' > ''*s'' ir ''*ǵ, *ǵʰ'' > ''*z'' rekonstruojamas jau [[Slavų prokalbė|slavų prokalbei]] ir atitinkamai iš jos kilusioms visoms [[Slavų kalbos|slavų kalboms]]. Manoma, kad satemizacija prasidėjo [[indoiranėnų kalbos|indoiranėnų kalbų]] areale, t. y. dabartinio [[Iranas|Irano]], [[Afganistanas|Afganistano]], [[Pakistanas|Pakistano]] ir indoeuropietiškų [[Indija|Indijos]] dialektų teritorijoje. Todėl šis lingvistinis terminas ir paimtas iš indoiranėnų ([[Avestos kalba|Avestos raštų kalbos]]) žodžio ''satəm'' 'šimtas'.<ref name="D.Q. Adams 1997 p. 461">J.P. Mallory and D.Q. Adams (eds.), ''The Encyclopedia of Indo-European Culture'' (1997), p. 461.</ref> |
'''Satemizacija''' – dalies kalbų, šiuo atveju − [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]], [[Fonetika|fonetinė]] ypatybė, kai [[indoeuropiečių prokalbė]]s minkštieji [[priebalsis|priebalsiai]] ''*ḱ, *ǵ, *ǵʰ'' yra virtę pučiamaisias priebalsiais arba [[Afrikata|afrikatomis]]. [[Baltų prokalbė]]je ''*ḱ'' buvo virtęs ''*š'', o ''*ǵ, *ǵʰ'' – ''*ž''. [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] baltų prokalbės būklė išsaugota, o kitose [[baltų kalbos]]e ''*š'', ''*ž'' virtę ''s'', ''z'': {{lt|lašiša}}, bet {{lv|lasis}}, {{prg|lasaso}}; {{lt|žirnis}}, bet {{lv|zirnis}}, {{prg|zirnis}} 'grūdas'. Pokytis ''*ḱ'' > ''*s'' ir ''*ǵ, *ǵʰ'' > ''*z'' rekonstruojamas jau [[Slavų prokalbė|slavų prokalbei]] ir atitinkamai iš jos kilusioms visoms [[Slavų kalbos|slavų kalboms]]. Manoma, kad satemizacija prasidėjo [[indoiranėnų kalbos|indoiranėnų kalbų]] areale, t. y. dabartinio [[Iranas|Irano]], [[Afganistanas|Afganistano]], [[Pakistanas|Pakistano]] ir indoeuropietiškų [[Indija|Indijos]] dialektų teritorijoje. Todėl šis lingvistinis terminas ir paimtas iš indoiranėnų ([[Avestos kalba|Avestos raštų kalbos]]) žodžio ''satəm'' 'šimtas'.<ref name="D.Q. Adams 1997 p. 461">J.P. Mallory and D.Q. Adams (eds.), ''The Encyclopedia of Indo-European Culture'' (1997), p. 461.</ref> |
||
Indoeuropiečių kalbos, kurios nepatyrė šio fonetinio virsmo, pagal atitinkamą senovės [[Lotynų kalba|lotynų kalbos]] žodį ''centum'' (sk. ''kentum'' 'šimtas') vadinamos '''''kentuminėmis'''''. |
Indoeuropiečių kalbos, kurios nepatyrė šio fonetinio virsmo, pagal atitinkamą senovės [[Lotynų kalba|lotynų kalbos]] žodį ''centum'' (sk. ''kentum'' 'šimtas') vadinamos '''''kentuminėmis'''''. |
||
[[Indoiranėnų kalbos]]e satemizacija sistemiškiausia, slavų kalbose nenuoseklumų nedaug, o baltų kalbose šis virsmas nenuoseklus, yra daug žodžių porų su ''š − k'' ir ''ž − g'': ''šleivoti'' − ''kleivoti'', ''šaukti'' − ''kaukti'', ''šeima'', ''šeimyna'' − ''kiemas'', ''kaimas''; ''žnybti'' − ''gnybti'', ''žirklės'' − {{lv|dzirkles}} ({{Lv|dz}} < ''g'') 'avikirpės žirklės', ''žentas'' |
[[Indoiranėnų kalbos]]e satemizacija sistemiškiausia, slavų kalbose nenuoseklumų nedaug, o baltų kalbose šis virsmas nenuoseklus, yra daug žodžių porų su ''š − k'' ir ''ž − g'': ''šleivoti'' − ''kleivoti'', ''šaukti'' − ''kaukti'', ''šeima'', ''šeimyna'' − ''kiemas'', ''kaimas''; ''žnybti'' − ''gnybti'', ''žirklės'' − {{lv|dzirkles}} ({{Lv|dz}} < ''g'') 'avikirpės žirklės', ''žentas'' – ''gentis'', ''gentainis'' ir daug kitų. Dėl didelio satemizacijos nenuoseklumo baltų kalbos kartais net vadinamos „kentuminėmis, patyrusiomis ''satem'' kalbų įtaką“ arba užimančiomis tarpinę padėtį tarp ''satem'' ir ''centum'' kalbų. |
||
Apskritai visos gyvosios indoeuropiečių kalbos pagal minkštųjų ''*ḱ, *ǵ, *ǵʰ'' priebalsių likimą skirstomos taip: ''satem'' kalbų grupei atstovauja [[indoiranėnų kalbos|indoiranėnų]], [[slavų kalbos|slavų]], [[baltų kalbos|baltų]] ir [[armėnų kalba|armėnų]] kalbos, o ''centum '' − [[germanų kalbos|germanų]], [[italikų kalbos|italikų]] ([[romanų kalbos|romanų]]), [[keltų kalbos|keltų]] bei [[graikų kalba|graikų]]. Dėl šių priebalsių specifinių virsmų [[albanų kalba|albanų kalboje]] priskirti ją ''satem'' ar ''centum'' kalbų grupei − problemiška.<ref>Fortson, Benjamin W. (2010). Indo-European Language and Culture: An Introduction. Blackwell Textbooks in Linguistics (2nd ed.). Chichester, U.K.; Malden, MA: Wiley-Blackwell. chpt. 3.2–3.25</ref> |
Apskritai visos gyvosios indoeuropiečių kalbos pagal minkštųjų ''*ḱ, *ǵ, *ǵʰ'' priebalsių likimą skirstomos taip: ''satem'' kalbų grupei atstovauja [[indoiranėnų kalbos|indoiranėnų]], [[slavų kalbos|slavų]], [[baltų kalbos|baltų]] ir [[armėnų kalba|armėnų]] kalbos, o ''centum '' − [[germanų kalbos|germanų]], [[italikų kalbos|italikų]] ([[romanų kalbos|romanų]]), [[keltų kalbos|keltų]] bei [[graikų kalba|graikų]]. Dėl šių priebalsių specifinių virsmų [[albanų kalba|albanų kalboje]] priskirti ją ''satem'' ar ''centum'' kalbų grupei − problemiška.<ref>Fortson, Benjamin W. (2010). Indo-European Language and Culture: An Introduction. Blackwell Textbooks in Linguistics (2nd ed.). Chichester, U.K.; Malden, MA: Wiley-Blackwell. chpt. 3.2–3.25</ref> |
||
| Eilutė 31: | Eilutė 31: | ||
|- |
|- |
||
![[Anatolų kalbos|Anatolų k.]] |
![[Anatolų kalbos|Anatolų k.]] |
||
|k,|| colspan="2" |g, k||kw, kkw|| colspan="2" |gw, kw |
|k, kk|| colspan="2" |g, k||kw, kkw|| colspan="2" |gw, kw |
||
|- |
|- |
||
![[Tocharų kalbos|Tocharų k.]] |
![[Tocharų kalbos|Tocharų k.]] |
||
13:19, 14 liepos 2021 versija
Satemizacija – dalies kalbų, šiuo atveju − indoeuropiečių, fonetinė ypatybė, kai indoeuropiečių prokalbės minkštieji priebalsiai *ḱ, *ǵ, *ǵʰ yra virtę pučiamaisias priebalsiais arba afrikatomis. Baltų prokalbėje *ḱ buvo virtęs *š, o *ǵ, *ǵʰ – *ž. Lietuvių kalboje baltų prokalbės būklė išsaugota, o kitose baltų kalbose *š, *ž virtę s, z: liet. lašiša, bet latv. lasis, prūs. lasaso; liet. žirnis, bet latv. zirnis, prūs. zirnis 'grūdas'. Pokytis *ḱ > *s ir *ǵ, *ǵʰ > *z rekonstruojamas jau slavų prokalbei ir atitinkamai iš jos kilusioms visoms slavų kalboms. Manoma, kad satemizacija prasidėjo indoiranėnų kalbų areale, t. y. dabartinio Irano, Afganistano, Pakistano ir indoeuropietiškų Indijos dialektų teritorijoje. Todėl šis lingvistinis terminas ir paimtas iš indoiranėnų (Avestos raštų kalbos) žodžio satəm 'šimtas'.[1]
Indoeuropiečių kalbos, kurios nepatyrė šio fonetinio virsmo, pagal atitinkamą senovės lotynų kalbos žodį centum (sk. kentum 'šimtas') vadinamos kentuminėmis.
Indoiranėnų kalbose satemizacija sistemiškiausia, slavų kalbose nenuoseklumų nedaug, o baltų kalbose šis virsmas nenuoseklus, yra daug žodžių porų su š − k ir ž − g: šleivoti − kleivoti, šaukti − kaukti, šeima, šeimyna − kiemas, kaimas; žnybti − gnybti, žirklės − latv. dzirkles (latv. dz < g) 'avikirpės žirklės', žentas – gentis, gentainis ir daug kitų. Dėl didelio satemizacijos nenuoseklumo baltų kalbos kartais net vadinamos „kentuminėmis, patyrusiomis satem kalbų įtaką“ arba užimančiomis tarpinę padėtį tarp satem ir centum kalbų.
Apskritai visos gyvosios indoeuropiečių kalbos pagal minkštųjų *ḱ, *ǵ, *ǵʰ priebalsių likimą skirstomos taip: satem kalbų grupei atstovauja indoiranėnų, slavų, baltų ir armėnų kalbos, o centum − germanų, italikų (romanų), keltų bei graikų. Dėl šių priebalsių specifinių virsmų albanų kalboje priskirti ją satem ar centum kalbų grupei − problemiška.[2]
Fonetiniai atitikmenys indoeuropiečių kalbose
| Ide. | *ḱ | *ǵ | *ǵʰ | *kʷ | *gʷ | *gʷʰ |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Keltų k. | k | g | kw, p | b | gw | |
| Italikų k. | g | g, h | kw, p | gw, v, b | f, v | |
| Senoji venetų k. | h | kw | ? | |||
| Graikų k. | kh | p, t, k | b, d, g | |||
| Frygų k. | k | g | g, k | k | b | g |
| Germanų k. | h | k | g ~ ɣ | hw | kw | gw ~ w |
| Anatolų k. | k, kk | g, k | kw, kkw | gw, kw | ||
| Tocharų k. | k | k, kw | ||||
| Albanų k. | θ, c, k | ð, d | k, c, s | g, ɟ, z | ||
| Trakų k. | s | z | k, kh | g, k | g | |
| Armėnų k. | c | dz | kh | k | ||
| Slavų k. | z | k | g | |||
| Baltų k. | š | ž | ||||
| Indų k. | ś | dž | h | k, č | g | gh |
| Iranėnų k. | s | z | g | |||
Išnašos
Literatūra
- Pietro Umberto Dini. Baltų kalbos. – Vilnius, 2000. – ISBN 5-420-01444-0