Demonas: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 2: | Eilutė 2: | ||
'''Demonas''' ({{Gr|δαίμων|daimon}} 'dievybė, dvasia') – [[folkloras|folklore]], [[mitologija|mitologijoje]] ir religijoje dvasia (gera arba pikta), padedanti ar trukdanti žmogui vykdyti jo sumanymus. Pavyzdžiui, senovės arabų [[Džinas (mitologija)|džinas]], budistų ir hinduistų [[asurai]]. |
'''Demonas''' ({{Gr|δαίμων|daimon}} 'dievybė, dvasia') – [[folkloras|folklore]], [[mitologija|mitologijoje]] ir religijoje dvasia (gera arba pikta), padedanti ar trukdanti žmogui vykdyti jo sumanymus. Pavyzdžiui, senovės arabų [[Džinas (mitologija)|džinas]], budistų ir hinduistų [[asurai]]. |
||
Senovės graikų religijoje iš pradžių – beasmenė jėga, vėliau – dievams pavaldi dvasia. Graikų filosofai demoną laikė dieviškąja žmogaus dalimi arba dievo balsu žmoguje. Demonas tapatinamas su romėnų [[genijus (mitologija)|genijumi]], [[dvasia]] globėja, vadovaujančia žmogaus veiksmams ir mintims.Senovės graikų požiūriu, demonai užėmė tarpinę padėtį tarp žmogaus ir dievų, jie buvo žemesnieji dievai ar kitų dievų vaikai. <ref>{{VLE|4|||[https://www.vle.lt/straipsnis/demonas/ Demonas]}}</ref><ref>[http://simposium.ru/ru/node/10275 О божестве Сократа | Симпосий Συμπόσιον]</ref><ref>{{Cite web|title=Demon|url=https://www.britannica.com/topic/demon-Greek-religion|access-date=2021-07-12|website=[[Encyclopedia Britannica]]}}</ref> |
Senovės graikų religijoje iš pradžių – beasmenė jėga, vėliau – dievams pavaldi dvasia. Graikų filosofai demoną laikė dieviškąja žmogaus dalimi arba dievo balsu žmoguje. Demonas tapatinamas su romėnų [[genijus (mitologija)|genijumi]], [[dvasia]] globėja, vadovaujančia žmogaus veiksmams ir mintims. Senovės graikų požiūriu, demonai užėmė tarpinę padėtį tarp žmogaus ir dievų, jie buvo žemesnieji dievai ar kitų dievų vaikai. <ref>{{VLE|4|||[https://www.vle.lt/straipsnis/demonas/ Demonas]}}</ref><ref>[http://simposium.ru/ru/node/10275 О божестве Сократа | Симпосий Συμπόσιον]</ref><ref>{{Cite web|title=Demon|url=https://www.britannica.com/topic/demon-Greek-religion|access-date=2021-07-12|website=[[Encyclopedia Britannica]]}}</ref> |
||
Įvairiose religijose – tai antgamtinė būtybė, užimanti tarpinę padėtį tarp dievo ir žmogaus, dažniausiai veikianti žmogaus nenaudai. [[Krikščionybė|Krikščioniškuose]] mituose demonas – piktoji dvasia, velnias. [[Angelas|Angelai]], sukilę prieš Dievo valią ir virtę velniais, demonais. [[Viduramžiai]]s su miegančiomis moterimis santykiaujantys demonai vadinami [[inkubai]]s, su vyrais – [[sukubai]]s. Šie demonai užmušdavo savo aukas, išsiurbę visą gyvybės energiją. Moterys nuo inkubų galėdavo susilaukti palikuonių, kurie dažniausiai būdavo išsigimę ([[kraujomaiša|kraujomaišos]] paaiškinimas). |
Įvairiose religijose – tai antgamtinė būtybė, užimanti tarpinę padėtį tarp dievo ir žmogaus, dažniausiai veikianti žmogaus nenaudai. [[Krikščionybė|Krikščioniškuose]] mituose demonas – piktoji dvasia, velnias. [[Angelas|Angelai]], sukilę prieš Dievo valią ir virtę velniais, demonais. [[Viduramžiai]]s su miegančiomis moterimis santykiaujantys demonai vadinami [[inkubai]]s, su vyrais – [[sukubai]]s. Šie demonai užmušdavo savo aukas, išsiurbę visą gyvybės energiją. Moterys nuo inkubų galėdavo susilaukti palikuonių, kurie dažniausiai būdavo išsigimę ([[kraujomaiša|kraujomaišos]] paaiškinimas). |
||
14:38, 12 liepos 2021 versija
Demonas (gr. δαίμων = daimon 'dievybė, dvasia') – folklore, mitologijoje ir religijoje dvasia (gera arba pikta), padedanti ar trukdanti žmogui vykdyti jo sumanymus. Pavyzdžiui, senovės arabų džinas, budistų ir hinduistų asurai.
Senovės graikų religijoje iš pradžių – beasmenė jėga, vėliau – dievams pavaldi dvasia. Graikų filosofai demoną laikė dieviškąja žmogaus dalimi arba dievo balsu žmoguje. Demonas tapatinamas su romėnų genijumi, dvasia globėja, vadovaujančia žmogaus veiksmams ir mintims. Senovės graikų požiūriu, demonai užėmė tarpinę padėtį tarp žmogaus ir dievų, jie buvo žemesnieji dievai ar kitų dievų vaikai. [1][2][3]
Įvairiose religijose – tai antgamtinė būtybė, užimanti tarpinę padėtį tarp dievo ir žmogaus, dažniausiai veikianti žmogaus nenaudai. Krikščioniškuose mituose demonas – piktoji dvasia, velnias. Angelai, sukilę prieš Dievo valią ir virtę velniais, demonais. Viduramžiais su miegančiomis moterimis santykiaujantys demonai vadinami inkubais, su vyrais – sukubais. Šie demonai užmušdavo savo aukas, išsiurbę visą gyvybės energiją. Moterys nuo inkubų galėdavo susilaukti palikuonių, kurie dažniausiai būdavo išsigimę (kraujomaišos paaiškinimas).
Teorinėje fizikoje demono sąvoka vartojama įsivaizduojamai būtybei, pasirengusiai atlikti bet kokį mokslininko palieptą eksperimentą, jei tik šis neprieštarauja fizikos dėsniams (Maksvelo demonas).
Šaltiniai
- ↑ Demonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
- ↑ О божестве Сократа | Симпосий Συμπόσιον
- ↑ „Demon“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2021-07-12.