Demonas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Šaltinis, papildyta
Vaidila (aptarimas | indėlis)
VLE
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:FR-29191 detailcalvaire04.jpg|thumb|260px|Demono statula [[Bretanė]]je, [[Prancūzija|Prancūzijoje]].]]
[[Vaizdas:FR-29191 detailcalvaire04.jpg|thumb|260px|Demono statula [[Bretanė]]je, [[Prancūzija|Prancūzijoje]].]]
'''Demonas''' ({{Gr|δαίμων|daimon}} 'dievybė, dvasia') – [[folkloras|folklore]], [[mitologija|mitologijoje]] ir religijoje dvasia (gera arba pikta), padedanti ar trukdanti žmogui vykdyti jo sumanymus. Dažnai įsivaizduojama, kad demonus galima iššaukti ir valdyti. Senovės graikų požiūriu, demonai užėmė tarpinę padėtį tarp žmogaus ir dievų, jie buvo žemesnieji dievai ar kitų dievų vaikai.<ref>[http://simposium.ru/ru/node/10275 О божестве Сократа | Симпосий Συμπόσιον]</ref>.
'''Demonas''' ({{Gr|δαίμων|daimon}} 'dievybė, dvasia') – [[folkloras|folklore]], [[mitologija|mitologijoje]] ir religijoje dvasia (gera arba pikta), padedanti ar trukdanti žmogui vykdyti jo sumanymus. Dažnai įsivaizduojama, kad demonus galima iššaukti ir valdyti. Senovės graikų požiūriu, demonai užėmė tarpinę padėtį tarp žmogaus ir dievų, jie buvo žemesnieji dievai ar kitų dievų vaikai.<ref>[http://simposium.ru/ru/node/10275 О божестве Сократа | Симпосий Συμπόσιον]</ref>


Įvairiose religijose – tai [[dvasinė būtybė]], užimanti tarpinę padėtį tarp dievo ir žmogaus, dažniausiai veikianti žmogaus nenaudai. [[Krikščionybė|Krikščioniškuose]] mituose demonas – piktoji dvasia, velnias. [[Angelas|Angelai]], sukilę prieš Dievo valią ir virtę velniais, demonais. [[Viduramžiai]]s su miegančiomis moterimis santykiaujantys demonai vadinami [[inkubai]]s, su vyrais – [[sukubai]]s. Šie demonai užmušdavo savo aukas, išsiurbę visą gyvybės energiją. Moterys nuo inkubų galėdavo susilaukti palikuonių, kurie dažniausiai būdavo išsigimę ([[kraujomaiša|kraujomaišos]] paaiškinimas).
Įvairiose religijose – tai [[dvasinė būtybė]], užimanti tarpinę padėtį tarp dievo ir žmogaus, dažniausiai veikianti žmogaus nenaudai. [[Krikščionybė|Krikščioniškuose]] mituose demonas – piktoji dvasia, velnias. [[Angelas|Angelai]], sukilę prieš Dievo valią ir virtę velniais, demonais. [[Viduramžiai]]s su miegančiomis moterimis santykiaujantys demonai vadinami [[inkubai]]s, su vyrais – [[sukubai]]s. Šie demonai užmušdavo savo aukas, išsiurbę visą gyvybės energiją. Moterys nuo inkubų galėdavo susilaukti palikuonių, kurie dažniausiai būdavo išsigimę ([[kraujomaiša|kraujomaišos]] paaiškinimas).


Senovės graikų mitologijoje demonų buvo daug. Senovės graikų religijoje iš pradžių – beasmenė jėga, vėliau – dievams pavaldi dvasia. Demonas tapatinamas su romėnų [[genijus (mitologija)|genijumi]], [[dvasia]] globėja, vadovaujančia žmogaus veiksmams ir mintims.
Senovės graikų mitologijoje demonų buvo daug. Senovės graikų religijoje iš pradžių – beasmenė jėga, vėliau – dievams pavaldi dvasia. Demonas tapatinamas su romėnų [[genijus (mitologija)|genijumi]], [[dvasia]] globėja, vadovaujančia žmogaus veiksmams ir mintims.<ref>{{VLE|4|||[https://www.vle.lt/straipsnis/demonas/ Demonas]}}</ref>


Teorinėje fizikoje demono sąvoka vartojama įsivaizduojamai būtybei, pasirengusiai atlikti bet kokį mokslininko palieptą eksperimentą, jei tik šis neprieštarauja fizikos dėsniams ([[Maksvelo demonas]]).
Teorinėje fizikoje demono sąvoka vartojama įsivaizduojamai būtybei, pasirengusiai atlikti bet kokį mokslininko palieptą eksperimentą, jei tik šis neprieštarauja fizikos dėsniams ([[Maksvelo demonas]]).

13:18, 12 liepos 2021 versija

Demono statula Bretanėje, Prancūzijoje.

Demonas (gr. δαίμων = daimon 'dievybė, dvasia') – folklore, mitologijoje ir religijoje dvasia (gera arba pikta), padedanti ar trukdanti žmogui vykdyti jo sumanymus. Dažnai įsivaizduojama, kad demonus galima iššaukti ir valdyti. Senovės graikų požiūriu, demonai užėmė tarpinę padėtį tarp žmogaus ir dievų, jie buvo žemesnieji dievai ar kitų dievų vaikai.[1]

Įvairiose religijose – tai dvasinė būtybė, užimanti tarpinę padėtį tarp dievo ir žmogaus, dažniausiai veikianti žmogaus nenaudai. Krikščioniškuose mituose demonas – piktoji dvasia, velnias. Angelai, sukilę prieš Dievo valią ir virtę velniais, demonais. Viduramžiais su miegančiomis moterimis santykiaujantys demonai vadinami inkubais, su vyrais – sukubais. Šie demonai užmušdavo savo aukas, išsiurbę visą gyvybės energiją. Moterys nuo inkubų galėdavo susilaukti palikuonių, kurie dažniausiai būdavo išsigimę (kraujomaišos paaiškinimas).

Senovės graikų mitologijoje demonų buvo daug. Senovės graikų religijoje iš pradžių – beasmenė jėga, vėliau – dievams pavaldi dvasia. Demonas tapatinamas su romėnų genijumi, dvasia globėja, vadovaujančia žmogaus veiksmams ir mintims.[2]

Teorinėje fizikoje demono sąvoka vartojama įsivaizduojamai būtybei, pasirengusiai atlikti bet kokį mokslininko palieptą eksperimentą, jei tik šis neprieštarauja fizikos dėsniams (Maksvelo demonas).

Šaltiniai

  1. О божестве Сократа | Симпосий Συμπόσιον
  2. Demonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003