Alfa skilimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{Branduoliniai procesai}} |
{{Branduoliniai procesai}} |
||
[[Vaizdas:Alpha Decay.svg|thumb |
[[Vaizdas:Alpha Decay.svg|thumb|Alfa skilimas]] |
||
'''Alfa skilimas''' (arba '''alfa irimas''') |
'''Alfa skilimas''' (arba '''alfa irimas''') – toks [[radioaktyvusis skilimas]], kurio metu branduolys išspinduliuoja [[alfa dalelė|alfa dalelę]], susidedančią iš dviejų [[protonas|protonų]] ir dviejų [[neutronas|neutronų]] (identišką [[helis|helio]] [[atomo branduolys|branduoliui]]). Visos šios dalelės skrieja palyginus gana vienodu maždaug 15000 km/s greičiu, atitinkančiu apie 5 MeV [[kinetinė energija|kinetinę energija]] (5% [[Šviesos greitis|šviesos greičio vakuume]]). Dėl sąlyginai didelės masės, +2 [[elektros krūvis|krūvio]] ir sąlyginai mažo greičio, alfa dalelės su didele tikimybe sąveikauja su kitais atomais ir praranda energiją, todėl net ir [[oras|ore]] tenuskrieja kelis centimetrus. |
||
Skilimo metu skylančio elemento [[atominis skaičius]] sumažėja dviem, o [[masės skaičius]] – 4, ir pastarasis virsta kitu cheminiu elementu. [[Pusėjimo trukmė]] t<sub>½</sub> būna įvairi. |
Skilimo metu skylančio elemento [[atominis skaičius]] sumažėja dviem, o [[masės skaičius]] – 4, ir pastarasis virsta kitu cheminiu elementu. [[Pusėjimo trukmė]] t<sub>½</sub> būna įvairi. |
13:00, 10 liepos 2021 versija
Branduoliniai procesai |
---|
|
Alfa skilimas (arba alfa irimas) – toks radioaktyvusis skilimas, kurio metu branduolys išspinduliuoja alfa dalelę, susidedančią iš dviejų protonų ir dviejų neutronų (identišką helio branduoliui). Visos šios dalelės skrieja palyginus gana vienodu maždaug 15000 km/s greičiu, atitinkančiu apie 5 MeV kinetinę energija (5% šviesos greičio vakuume). Dėl sąlyginai didelės masės, +2 krūvio ir sąlyginai mažo greičio, alfa dalelės su didele tikimybe sąveikauja su kitais atomais ir praranda energiją, todėl net ir ore tenuskrieja kelis centimetrus.
Skilimo metu skylančio elemento atominis skaičius sumažėja dviem, o masės skaičius – 4, ir pastarasis virsta kitu cheminiu elementu. Pusėjimo trukmė t½ būna įvairi. Alfa prigimtį 1928 m. išaiškino Georgijus Gamovas.[1]
Alfa skilimo pavyzdžiai
, t½ = 4,468 x 109 metų.
, t½ = 1,405 x 1010 metų.
, t½ = 24110 metų.
Čia yra alfa dalelė ().
Didžioji dalis (apie 99 %) Žemėje sukuriamo helio yra požeminių mineralų telkinių, prisotintų urano ir torio, alfa skilimo rezultatas.
Taip pat skaitykite
Šaltiniai
- ↑ POŽĖLA, Ignas. Fizika: optika ir atomo fizika: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija, 2003, 218 p. ISBN 9955-09-330-7.