Ingrida Šimonytė: Skirtumas tarp puslapio versijų
| Eilutė 130: | Eilutė 130: | ||
==== Tarptautiniai vizitai ==== |
==== Tarptautiniai vizitai ==== |
||
{| class="wikitable" |
{| class="wikitable mw-collapsible" |
||
| colspan="3" bgcolor="black" align="center" style="color:white;" |'''Ingridos Šimonytės tarptautiniai vizitai''' |
| colspan="3" bgcolor="black" align="center" style="color:white;" |'''Ingridos Šimonytės tarptautiniai vizitai''' |
||
|-bgcolor=#efefef |
|-bgcolor=#efefef |
||
| Eilutė 168: | Eilutė 168: | ||
*2021 m. birželio 29 d.: {{flag|Lenkija}}, lankėsi [[Lenkijos Seimas|Lenkijos Respublikos Seimo]] [[Maršalka]] Elžbieta Witek. Susitikime pasidžiaugta puikiais dvišaliais santykiais, aptartas Lietuvos ir Lenkijos strateginės partnerystės ir ekonominio bendradarbiavimo stiprinimas, regiono saugumo klausimai, situacija Baltarusijoje, Rusijos keliamos grėsmės ir parama Rytų partnerystės šalims.<ref>[https://lrv.lt/lt/naujienos/lietuvos-premjere-ir-lenkijos-seimo-marsalka-aptare-saliu-strategines-partnerystes-stiprinima Lietuvos premjerė ir Lenkijos Seimo maršalka aptarė šalių strateginės partnerystės stiprinimą]</ref> |
*2021 m. birželio 29 d.: {{flag|Lenkija}}, lankėsi [[Lenkijos Seimas|Lenkijos Respublikos Seimo]] [[Maršalka]] Elžbieta Witek. Susitikime pasidžiaugta puikiais dvišaliais santykiais, aptartas Lietuvos ir Lenkijos strateginės partnerystės ir ekonominio bendradarbiavimo stiprinimas, regiono saugumo klausimai, situacija Baltarusijoje, Rusijos keliamos grėsmės ir parama Rytų partnerystės šalims.<ref>[https://lrv.lt/lt/naujienos/lietuvos-premjere-ir-lenkijos-seimo-marsalka-aptare-saliu-strategines-partnerystes-stiprinima Lietuvos premjerė ir Lenkijos Seimo maršalka aptarė šalių strateginės partnerystės stiprinimą]</ref> |
||
*2021 m. birželio 29 d.: {{flag|Pasaulis}} ({{flag|Lietuva}}), lankėsi [[Pasaulio lietuvių bendruomenė|Pasaulio lietuvių bendruomenės]] komisijos pirmininkas [[Jonas Bružas]]. |
*2021 m. birželio 29 d.: {{flag|Pasaulis}} ({{flag|Lietuva}}), lankėsi [[Pasaulio lietuvių bendruomenė|Pasaulio lietuvių bendruomenės]] komisijos pirmininkas [[Jonas Bružas]]. |
||
*2021 m. liepos 2 d.: {{flag|Europos Sąjunga}}, lankėsi Europos Komisijos pirmininkė [[Ursula von der Leyen]]. |
|||
*2021 m. liepos 3 d.: {{flag|Japonija}}, lankysis Japonijos užsienio reikalų ministras Toshimitsu Motegi. |
|||
== Politinės pažiūros == |
== Politinės pažiūros == |
||
16:29, 2 liepos 2021 versija
|
Šis straipsnis dėl savo svarbos, redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas. Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai. |
| Ingrida Šimonytė | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||||||
| Gimė | 1974 m. lapkričio 15 d. Vilnius, Lietuva | ||||||||||
| Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė | |||||||||||
| Ėjo pareigas | 2020 m. gruodžio 11 d. – dabar | ||||||||||
| Ankstesnis | Saulius Skvernelis | ||||||||||
| Seimo narė | |||||||||||
| Ėjo pareigas | 2016 m. lapkričio 14 d. – dabar | ||||||||||
| |||||||||||
| Veikla | ekonomistė, politinė veikėja | ||||||||||
| Partija | Nepriklausoma (Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai) | ||||||||||
| Alma mater | 1998 m. Vilniaus universitetas | ||||||||||
| Žymūs apdovanojimai | |||||||||||
 Vikiteka |
Ingrida Šimonytė | ||||||||||
| Parašas | |||||||||||
| |||||||||||
| Svetainė | |||||||||||
|
| |||||||||||
Ingrida Šimonytė (g. 1974 m. lapkričio 15 d. Vilniuje) – Lietuvos ekonomistė, politikė, Lietuvos Respublikos finansų ministrė (2009-2012 m.), Seimo narė, 18-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministrė Pirmininkė.
Biografija
1984 m. su tėvais persikraustė gyventi į Antakalnį, kuriame praleido vaikystę ir jaunystę. 1992 m. sidabro medaliu[1] baigė Vilniaus 7-ąją vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą. 1996 m. įgijo verslo administravimo ir vadybos bakalauro laipsnį, 1998 m. – ekonomikos magistro laipsnį.
Nuo 1997 dirbo Finansų ministerijoje: 1997–1998 m. – Fiskalinės politikos departamento Mokesčių skyriaus vyriausioji ekonomistė, 1998–2001 m. – Mokesčių departamento Netiesioginių mokesčių skyriaus vedėja, 2002 – 2004 m. – Mokesčių departamento direktorė, 2004–2009 m. – ministerijos sekretorė, 2009 – viceministrė, 2009–2012 m.– Lietuvos Respublikos finansų ministrė (A. Kubiliaus (II) ministrų kabinete).[2] Pradėjus eiti ministrės pareigas, Šimonytei buvo pavesta atgaivinti Lietuvos ekonomiką po didžiojo nuosmukio. 2009 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 14,7%. Eidama šias pareigas Šimonytė tapo vienu iš taupymo priemonių, kurias vyriausybė įgyvendino siekdama pagerinti Lietuvos ekonomiką, veidų.
2013–2016 m. Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko pavaduotoja.[3] 2013–2016 m. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja. 2014–2016 m. Vilniaus universiteto Tarybos pirmininkė. Nuo 2016 m. Seimo, išrinkta Antakalnio vienmandatėje apygardoje, jo Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė. 2016–2020 m. Audito komiteto pirmininkė.[4]
2018 m. rugsėjo 24 d. paskelbė, kad sieks dalyvauti prezidento rinkimuose.[5]
- 2018 m. lapkričio 4 d. laimėjo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų organizuojamus pirminius rinkimus, kuriuose kartu su Vygaudu Ušacku buvo iškelta partijos skyrių. Pirminiai rinkimai buvo atviri visai visuomenei, juose be partijos narių (15 080) dalyvavo ir iš anksto užsiregistravę, partijai nepriklausantys asmenys (18 259). Už Šimonytę balsavo 79 % (16 418) konservatorių ir besiregistravusių nepartinių rėmėjų, už buvusį diplomatą Ušacką – 21 % (4441).
- 2019 m. gegužės 12 d. nugalėjusi pirmajame prezidento rinkimų ture (31,31% balsų), kartu su Gitanu Nausėda pateko į antrąjį prezidento rinkimų turą.[6] Gegužės 26 d. antrame rinkimų ture pralaimėjo G. Nausėdai.[7]
2020 m. spalį vedė Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą Seimo rinkimuose ir Antakalnio apygardoje laimėjo Seimo mandatą pirmame rinkimų ture, surinkusi 61,17% rinkėjų balsų.[8] 2020 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu paskirta Lietuvos Respublikos Ministre Pirmininke.[9]
Nurodo kalbanti lietuvių, anglų, lenkų, rusų kalbomis, turinti švedų kalbos pagrindus.[10]
Ministrė Pirmininkė (2020–)
Rinkimai
Po 2019 m. Prezidento rinkimų Šimonytė tapo viena žymiausių politikių. Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų, partijos, su kuria Šimonytė yra siejama, nors pati yra nepriklausoma, pirmininkas Gabrielius Landsbergis pasiūlė vesti sąrašą į ateinančius Seimo rinkimus. 2020 m. kovo 3 d. ji pasiūlymą priėmė.[11]
Perrinkimo siekė ir savo kandidatūrą Šimonytė kėlė Antakalnio vienmandatėje, kur rinkimų dieną tapo aišku – kaip ir 2016 m., ji vėl tapo viena iš trijų šalies rinkimų apygardos kandidatų, laimėjusių pirmajame ture – šįkart ji surinko daugiau nei 60% balsų.[12] 2020 m. spalio 31 d. patvirtinus rinkimų rezultatus paaiškėjo, kad Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai laimėjo daugiausiai mandatų (50) ir aplenkė ministrų kabinetui vadovaujančią Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą.[13]
Po rinkimų buvo tikėtasi sudaryti centro-dešinės koaliciją tarp Tėvynės sąjungos, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos. Lapkričio 9 d. partijos sėkmingai pasirašė koalicinę sutartį ir delegavo Ingridą Šimonytę kaip kandidatę į Ministres Pirmininkes. Lapkričio 18 d. Šimonytė paskelbė siūlomą savo kabineto sudėtį. Lapkričio 24 d. Seimas pritarė Šimonytės kandidatūrai[14], kitą dieną Prezidentas Gitanas Nausėda tai užtvirtino savo dekretu. Ji antroji moteris, užimanti šias pareigas (pirmoji buvo Kazimira Danutė Prunskienė).
Kabineto sudėtis buvo patvirtinta gruodžio 7 d.[15], Vyriausybė gavo įgaliojimus veikti gruodžio 11 d.[16]
Vidaus politika
COVID-19 pandemija
Paskutinis Sauliaus Skvernelio kabineto posėdis įvyko 2020 m. gruodžio 9 d., dvi dienas prieš naujos Vyriausybės prisiekimą ir darbo pradžią. Tada Šimonytė ragino kadenciją baigiančią Vyriausybę sugriežtinti karantino priemones.[17]
Šimonytės kabinetas prisiekė ir 2020 m. gruodžio 11 d., kai koronaviruso atvejų skaičius siekė 3067. Po dviejų dienų karantinas buvo sugriežtintas.[16][18]
2020 m. gruodžio 27 d. prasidėjo vakcinacijos procesas. Pirmieji vakcinas gavo šalies medikai.[19]
2021 m. sausio 4 d. sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad vykdant NVSC veiklos skaitmenizavimą, buvo aptiktos 804 neapskaitytos mirtys, susijusios su koronavirusu.[20]
Po daugiau nei mėnesio, karantinas buvo atlaisvintas – atsidarė mažos parduotuvės ir grožio salonai. Vėliau buvo atšauktas ir kaukių devėjimas lauke.[21]
2021 m. kovo 16 d. sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys laikinai sustabdė skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina.[22] Kovo 18 d., Europos vaistų agentūra pareiškė, jog „AstraZeneca“ vakcina yra saugi.[23] Kovo 22 d. Šimonytė, Prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasiskiepijo šia vakcina.[24]
Strateginių darbų (projektų) portfelis
Remiantis prioritetiniais Vyriausybės programos darbais, sudarytas Ministro Pirmininko strateginių projektų portfelis. Vyriausybės kadencijos reformomis Ministro Pirmininko strateginių darbų (projektų) portfelyje paskelbti šie penki strateginiai darbai (projektai):[25]
- valstybės tarnybos pertvarka;
- pažangos programa „Tūkstantmečio mokyklos“;
- EDtech skaitmeninė švietimo transformacija;
- inovacijų ekosistemų mokslo centruose, inovacijų agentūros ir misijomis grįstų mokslo ir verslo inovacijų programų sukūrimas;
- ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelio sukūrimas.
Į Ministro Pirmininko strateginių darbų (projektų) portfelį taip pat įtrauktas Aštuonioliktosios Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano įsipareigojimas parengti Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“ ir dar septyni viešojo valdymo, švietimo ir strateginės infrastruktūros strateginiai darbai (projektai):[25]
- Funkcijų peržiūra ir optimalus institucijų tinklas (viešojo valdymo sistema).
- Viešosios ir administracinės paslaugos (įskaitant jų kokybės užtikrinimą regionuose).
- Į strateginius tikslus orientuotas valdžios sektoriaus finansų planavimas.
- Tvari kultūros ir švietimo sąveika (kultūros ir kūrybiškumo įtraukimas į švietimą).
- Veiksminga atsparumo grėsmėms didinimo, krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistema.
- Saugi elektros energetikos sistema (elektros energetikos sistemos sinchronizavimas su Vakarais ir Astravo atominės elektrinės blokada).
- Strateginių geležinkelio ir kelių transporto jungčių plėtra.
- Užsienio politika
Baltijos šalys
2021 m. sausio 1 d., Šimonytė vienerių metų kadencijai perėmė pirmininkavimą Baltijos Ministrų Tarybai.[26] 2021 m. birželio 7 d. artėjant NATO viršūnių susitikimui, Lietuvos, Latvijos ir Estijos Ministrai Pirmininkai (Baltijos Ministrų Taryba) priėmė bendrą pareiškimą, kuriame pabrėžiama, kad NATO aukščiausiojo lygio susitikime bus išskirtinai svarbu sąjungininkams dar kartą patvirtinti Aljanso vienybę ir sustiprinti transatlantinį ryšį, įvertinti pasiektą pažangą kuriant pajėgesnę NATO bei pateikti NATO ateities gaires. Premjerai pabrėžia, kad NATO yra ir išliks euroatlantinio saugumo pagrindas, pažymi atgrasymo ir gynybos, NATO pajėgų stiprinimo ir modernizavimo svarbą. Bendrame pareiškime taip pat pabrėžiama tolesnio sąjungininkų karinio buvimo Baltijos valstybėse svarba, būtinybė toliau stiprinti Baltijos valstybių gynybinį bendradarbiavimą, patvirtinamas įsipareigojimas palaikyti tvirtą NATO ir Europos Sąjungos strateginę partnerystę bei NATO atvirų durų politiką.[27]
Baltarusija
Susitikimo su Sviatlana Cichanouskaja metu, Šimonytė pabrėžė, kad Lietuva siekia toliau stiprinti spaudimą Baltarusijos režimui ir pasisako ir už ES sankcijų plėtrą.[28]
„Politinių kalinių išlaisvinimas, represijų pabaiga, laisvi, demokratiški rinkimai – svarbiausi žingsniai, kurių reikalauja baltarusiai. To paties reikalauja Lietuva ir visas demokratinis pasaulis“.
2021 m. gegužės 23 d. oro linijų „Ryanair“ tarptautinio reguliaraus maršruto skrydžio reiso Atėnai – Vilnius metu virš Baltarusijos teritorijos skridęs orlaivis Baltarusijos karinių pajėgų buvo perimtas ir, panaudojus naikintuvą MiG-29 bei karinį sraigtasparnį Mi-24 , prievarta nutupdytas Minsko oro uoste, taip siekiant suimti Baltarusijos opozicijos portalo „Nexta“ vieną iš įkūrėjų Romaną Protasevičių.[29][30][31][32] Minske išstovėjęs 7 valandas, orlaivis pakilo į Vilnių ir trijų kilometrų aukštyje (FL090[33]) grįžo vėluodamas apie aštuonias su puse valandos.[34][35] [36] Ministrė Pirmininkė iškart oro uoste pasitiko atvykusius keleivius, vėliau, Vyriausybės vardu išleido pareiškimą:[37]
„Tai beprecedentė ataka prieš tarptautinę bendruomenę – pasitelkus karinę jėgą buvo sulaikytas civilinis lėktuvas ir jo keleiviai, taip pat pagrobtas Baltarusijos pilietis, kurio gyvybei ir sveikatai gresia pavojus. Nepateisinama, kad įvairių šalių paprasti keliautojai buvo paversti režimo agresijos įkaitais. Tai valstybinio terorizmo veiksmas nukreiptas prieš Europos Sąjungos ir kitų šalių piliečių, prieglobsčio nuo režimo persekiojimo ieškančių Baltarusijos pilietinės visuomenės atstovų, taip pat tarptautinės civilinės aviacijos saugumą. Lietuva reikalaus aiškaus ir bekompromisio tarptautinės bendruomenės atsako. Baltarusijos oro erdvė yra nesaugi visiems. ES turi imtis veiksmingų priemonių apginti visus asmenis, kad ir kokios šalies piliečiai jie bebūtų, kuriems gręsia pavojus dėl neadekvačių režimo veiksmų. Kartu su tarptautiniais partneriais sieksime, kad Baltarusijos oro erdvė būtų uždaryta tarptautiniams skrydžiams. Tai, kas šiandien įvyko, yra išpuolis ne tik prieš Lietuvą, tai ženklas visai Europos Sąjungai ir tarptautinėms organizacijoms“.
Vyriausybės sprendimu nuo gegužės 27 d. visiems Baltarusijos oro vežėjams draudžiama įskristi į Lietuvos erdvę.[38]
Europos Sąjunga
Vizito Austrijoje metu, Vachau Europos forume, Šimonytė pabrėžė Europos Sąjungos svarbą:[39]
„Mūsų akimis, ES pirmiausia buvo vertybių ir laisvės bendrija, antipodas sovietiniam režimui, grįstam represijomis, minties kontrole ir nuolankiu paklusnumu.“
Vizitai, išvykos ir priėmimai
Tarptautiniai vizitai
| Ingridos Šimonytės tarptautiniai vizitai | ||
| Data | Šalis (miestas) | Priežastys |
|---|---|---|
| 2021 m. birželio 3 d. |  Belgija (Briuselis)
|
susitiko su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu, Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, Europos liaudies partijos frakcijos Europos Parlamente Pirmininku Manfredu Weberiu, NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, Europos Parlamento pirmininku Davidu Sassoli.[40][41][42] |
| 2021 m. birželio 11–12 d. |  Austrija (Viena, Getvigas)
|
susitiko su Austrijos Federaliniu Kancleriu Sebastianu Kurzu, Nacionalinės Tarybos Pirmininku Wolfgangu Sobotka ir Austrijos lietuvių bendruomenės nariais.[43] Kitą dieną garbės svečio teisėmis dalyvavo 25‑ajame Vachau Europos forume.[44] |
| 2021 m. birželio 17–18 d. |  Latvija (Ryga)
|
susitiko su Latvijos lietuvių bendruomenės atstovais, Prezidentu Egilu Levitsu, Parlamento (Saeimo) Pirmininke Inara Mūrniece, dalyvavo dvišaliame susitikime su Ministru Pirmininku Krišjaniu Kariniu ir delegacijomis. Taip pat pagerbė kovotojus už laisvę, Holokausto aukas.[45] |
| 2021 m. liepos 1–2 d. |  Estija (Talinas)
|
susitiko Estijos lietuvių bendruomenės atstovais, Estijos Ministre Pirmininke Kaja Kallas ir parlamento vadovu Jüriu Ratu. Vizito metu premjerė pagerbs komunizmo aukų atminimą, padėdama gėles prie Memorialo komunizmo aukoms, susitiks su vietine lietuvių bendruomene, duos interviu Estijos žiniasklaidai.[46][47] |
Priimtos šalių delegacijos
- 2021 m. sausio 26 d.:
Vatikanas, Vyriausybės rūmuose lankėsi apaštalinis nuncijus arkivyskupas dr. Petaras Rajičius.[48] - 2021 m. sausio 29 d.: Baltarusija, lankėsi demokratinės visuomenės lyderė Sviatlana Cichanouskaja, su kuria aptarė politinę situaciją Baltarusijoje, kalbėjosi apie tolesnę Lietuvos paramą Baltarusijos žmonėms.[28]
- 2021 m. kovo 3 d.:
Estija, lankėsi Prezidentė Kersti Kaljulaid. Su ja aptarė pandemijos valdymo, ekonomikos atsigavimo klausimus, skaitmeninę ir žaliąją darbotvarkes.[49] - 2021 m. kovo 7 d.:
Ispanija, lankėsi užsienio reikalų ministrė Arancha González Laya, buvo kalbėta apie pandemijos valdymą bei dvišalių santykių raidą.[50] - 2021 m. balandžio 23 d.:
Šiaurės Makedonija, lankėsi vicepremjeras Europos reikalams Nikola Dimitrovas, su kuriuo buvo aptarti šios šalies integracijos į ES procesai, dvišaliai santykiai.[51] - 2021 m. gegužės 2 d.:
Lenkija, lankėsi Ministras Pirmininkas Mateušas Moravieckis, buvo aptarti dvišalio bendradarbiavimo ir strateginės partnerystės klausimai. Kartu dalyvavo Vilniaus lenkų kultūros namų rekonstrukcijos (priestato statybos) naujo pastato kertinio akmens padėjimo ceremonijoje.[52] - 2021 m. gegužės 6 d.: Europos Sąjunga (
Lietuva), lankėsi Europos komisaras Virginijus Sinkevičius, su kuriuo buvo aptarti Lietuvos prioritetai įgyvendinant nacionalinį planą „Naujos kartos Lietuva“ pagal Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (Recovery and Resilience Facility, RRF), mėlynosios ekonomikos ir nulinės taršos politikos aktualijos.[53] - 2021 m. gegužės 12 d.:
Armėnija, lankėsi Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas Araratas Mirzoyanas bei jo vadovaujama parlamentarų delegacija. Buvo aptartas dvišalis bendradarbiavimas, demokratinės reformos Armėnijoje, šalies santykiai su ES bei kova su COVID-19.[54] - 2021 m. gegužės 31 d.: Europos Sąjunga, lankėsi Europos vidaus rinkos komisaras Thierry Bretonas. Svečiui buvo pristatytas Lietuvos gyvybės mokslų potencialas.[55]
- 2021 m. birželio 4 d.: Europos Sąjunga, lankėsi vykdantysis Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Fransas Timmermansas, atsakingas už Europos žaliąjį kursą ir klimato politiką.[56]
- 2021 m. birželio 10 d.: Europos Sąjunga, lankėsi Europos Komisijos vicepirmininkė Vera Jourova, buvo aptartos Europos Sąjungos (ES) pastangos kovoje su dezinformacija, blogėjančia žiniasklaidos ir žmogaus teisių padėtimi Baltarusijoje ir Rusijoje, parama šioje srityje Rytų partnerystės šalims.[57]
- 2021 m. birželio 21 d.: Europos Sąjunga, lankėsi Lietuvoje reziduojantys Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ambasadoriai. Susitikime daug dėmesio buvo skirta švietimo ir mokesčių reformoms, ES skaitmeninei transformacijai ir žaliajam kursui, Lietuvos ekonomikos atsigavimo priemonėms, kalbėta apie Konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo ratifikavimą.[58]
- 2021 m. birželio 29 d.: Lenkija, lankėsi Lenkijos Respublikos Seimo Maršalka Elžbieta Witek. Susitikime pasidžiaugta puikiais dvišaliais santykiais, aptartas Lietuvos ir Lenkijos strateginės partnerystės ir ekonominio bendradarbiavimo stiprinimas, regiono saugumo klausimai, situacija Baltarusijoje, Rusijos keliamos grėsmės ir parama Rytų partnerystės šalims.[59]
- 2021 m. birželio 29 d.:
Pasaulis ( Lietuva), lankėsi Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas Jonas Bružas. - 2021 m. liepos 2 d.: Europos Sąjunga, lankėsi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
- 2021 m. liepos 3 d.:
Japonija, lankysis Japonijos užsienio reikalų ministras Toshimitsu Motegi.
Politinės pažiūros
Užsienio politika
Per 2018 m. spalio 18 d. vykusius užsienio politikai skirtus Tėvynės Sąjungos pirminių rinkimų debatus Šimonytė teigė, kad reikia didinti krašto apsaugai skiriamą biudžeto dalį.[60] Rusija, kaip „valstybė, kuri sulaužė visus tarptautinius susitarimus“, laikytina grėsme.[60] Lenkija yra svarbus partneris.[60] Teigdama, kad pasitiki mokslininkų aiškinimu apie klimato kaitą, Donaldo Trampo sprendimą pasitraukti iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo ji pavadino klaida.[60]
Vidaus politika
Per 2018 m. spalio 22 d. vykusius vidaus politikai skirtus Tėvynės Sąjungos pirminių rinkimų debatus Šimonytė teigė, kad neprieštarauja partnerysčių instituto įvedimui[61], dėl ko susilaukė palaikymo iš LGBT aktyvistų bei kritikos iš jaunimo sambūrio „Pro Patria“.[62] Ji teigė, kad pati niekada nepriimtų sprendimo daryti aborto, tačiau niekada nesmerktų moterų, kurios tokį sprendimą priima.[61]
Platformoje „Mano Balsas“, Šimonytė teigė, jog pritaria marihuanos legalizavimui medicininiais tikslais. Be to, jos nuomone, turi būti dekriminalizuotas mažo kiekio lengvų narkotikų turėjimas be tikslo parduoti.[63]
Jos teigimu, daug sveikatos apsaugos bei švietimo problemų galima būtų išspręsti, jei nebūtų buvę sumažinti mokesčiai.[61]
Šimonytė palaiko laisvos rinkos veikimą ir minimalų valstybės į ją įkišimą: „Valstybė turi kištis į ekonomiką tiek, kiek jos kišimasis pataiso rinkos netobulumus.“[63]
Lietuvos žydų bendruomenė ją kritikavo dėl nenoro pašalinti atminimo lentą Lietuvos karininkui Jonui Noreikai, pasirašiusiam įsakymą dėl žydų getų steigimo.[64]
Asmeninis gyvenimas
Be gimtosios lietuvių, Šimonytė taip pat moka anglų, lenkų, rusų kalbas, taip pat turi švedų kalbos pagrindus. Ji yra netekėjusi ir neturi vaikų.[4]
Čekų rašytojo Jaroslavo Hašeko satyrinė tamsioji komedija „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare“ yra viena mėgstamiausių Šimonytės knygų, kurios veikėjus ji dažnai cituoja.[65]
Įvertinimas
- 2012 m. „Baltoji banga“ apdovanojimas „Už skaidrią ir atsakingą“ veiklą.[66]
- 2015 m. Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius.[67]
- 2019 m. Delfi Metų Moterys (Politika).[68]
- 2020 m. Delfi Metų Moterys (Politika).[69]
Šaltiniai
- ↑ https://www.delfi.lt/multimedija/pasimatymas/aklas-pasimatymas-su-kandidatu-kodel-simonyte-negali-pamirsti-mokyklos-baigimo-egzaminu-ir-skaito-siaubo-knygas.d?id=79938029
- ↑ 1K-1917 Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro skyrimo
- ↑ 1K-1506 Dėl Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojos skyrimo
- ↑ 4,0 4,1 https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=38249&p_k=1&p_a=498&p_asm_id=56180
- ↑ Ingrida Šimonytė Prezidento rinkimams tarė „taip“
- ↑ 2019 m. gegužės 12 d. Respublikos Prezidento rinkimai (I turas)
- ↑ Nausėda laimi rinkimus dideliu atotrūkiu: noriu padėkoti visiems konkurentams
- ↑ Antakalnio (Nr.3) apygarda
- ↑ „I. Šimonytė tapo ministre pirmininke“. lrytas.lt. 2020-11-24. Nuoroda tikrinta 2020-11-24.
- ↑ Ingrida Šimonytė - Mano Balsas
- ↑ I.Šimonytė sutiko vesti TS-LKD sąrašą Seimo rinkimuose
- ↑ VRK patvirtino rinkimų rezultatus trijose vienmandatėse, kur pirmo turo metu išrinkti I.Šimonytė, B.Petkevič ir Č.Olševskis
- ↑ VRK patvirtino galutinius Seimo rinkimų rezultatus
- ↑ Šimonytė Seime patvirtinta Ministre Pirmininke
- ↑ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUDĖTIES.
- ↑ 16,0 16,1 Prisiekė Šimonytės Ministrų kabinetas
- ↑ Paskutiniame laikinosios Vyriausybės posėdyje S. Skvernelis pratrūko: griežtai atsakė į I. Šimonytės išplatintą pareiškimą
- ↑ Ketvirtadienį patvirtinti 3.067 nauji koronaviruso atvejai, mirė 29 žmonės
- ↑ Nuo koronaviruso pradėti skiepyti Lietuvos medikai
- ↑ NVSC vadovas ministrui pateikė atsakymus dėl neapskaitytų mirčių
- ↑ Oficialu: pirmadienį duris atveria dalis parduotuvių, grožio salonai
- ↑ Laikinai stabdomas skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina
- ↑ Europos vaistų agentūros išvada: „AstraZeneca“ vakcina yra saugi ir efektyvi
- ↑ Šalies vadovai paskiepyti „AstraZeneca“ vakcina
- ↑ 25,0 25,1 Sudarytas Ministro Pirmininko strateginių darbų (projektų) portfelis
- ↑ Prasidėjo Lietuvos pirmininkavimas Baltijos Ministrų Tarybai
- ↑ Artėjant NATO viršūnių susitikimui Baltijos šalių premjerai priėmė bendrą pareiškimą
- ↑ 28,0 28,1 Premjerė su Sviatlana Cichanouskaja aptarė situaciją Baltarusijoje
- ↑ Plikūnė, Dalia; Užusienytė, Jogintė. „Be opozicionieriaus ir jo draugės į Lietuvą negrįžo ir dar keturi lėktuvo keleiviai: kas jie – kol kas mįslė“. Delfi. Suarchyvuotas originalas 2021-06-08. Nuoroda tikrinta 2021-05-23.
{{cite web}}: Nežinomas parametras|dead-url=ignoruotas (|url-status=suggested) (pagalba) - ↑ Hradecky, Simon (23 May 2021). „Incident: Ryanair Sun B738 near Minsk on May 23rd 2021, Greece calls diversion states hijack“. The Aviation Herald. Suarchyvuota iš originalo 24 May 2021. Nuoroda tikrinta 24 May 2021.
- ↑ Ryanair: Belarus’ air traffic control diverted plane to Minsk due to ‘security threat’. LRT.lt, news [1] Archyvuota kopija 2021-06-06 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Brunner, Simone (2021-05-24). „Niemand soll sich sicher fühlen“ (vokiečių). Die Zeit. Suarchyvuota iš originalo 2021-05-24. Nuoroda tikrinta 2021-05-24.
{{cite web}}: Nežinomas parametras|dead-url=ignoruotas (|url-status=suggested) (pagalba) - ↑ Hradecky, Simon (23 May 2021). „Incident: Ryanair Sun B738 near Minsk on May 23rd 2021, Greece calls diversion states hijack“. The Aviation Herald. Suarchyvuota iš originalo 24 May 2021. Nuoroda tikrinta 24 May 2021.
- ↑ https://www.bbc.com/news/world-europe-57219860 Archyvuota kopija 2021-06-06 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/ziniasklaida-minske-nutupe-vilniuje-turejes-nusileisti-lektuvas-is-atenu-pranesama-apie-galima-sprogmeni-56-1508024 Archyvuota kopija 2021-05-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Incident: Ryanair Sun B738 near Minsk on May 23rd 2021, Greece calls diversion states hijack Archyvuota kopija 2021-05-24 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Lietuvos Vyriausybės pareiškimas dėl pasitelkus karinę jėgą sulaikyto civilinio lėktuvo ir jo keleivių Minske
- ↑ VĮ „Oro navigacija“ ruošia informaciją Archyvuota kopija 2021-05-26 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Lietuvos Respublikos Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės kalba Vachau Europos forume
- ↑ Premjerė: EP balsas turi būti plačiai girdimas ginant žmogaus teises
- ↑ Premjerė: Lietuvai ir pasauliui reikia stiprios ir lyderiaujančios Europos Sąjungos
- ↑ https://ministraspirmininkas.lrv.lt/lt/naujienos/premjere-nato-yra-esminis-lietuvos-saugumo-garantas
- ↑ Premjerė aptarė Lietuvos ir Austrijos bendradarbiavimą bei situaciją Baltarusijoje
- ↑ Aptarti svarbiausi Lietuvos ir Estijos bendradarbiavimo klausimai
- ↑ Premjerė: su Latvija grėsmes matome vienodai
- ↑ Premjerė vyksta oficialaus vizito į Estiją
- ↑ Premjerė: strateginiai Baltijos šalių projektai turi tapti ES sėkmės istorija
- ↑ Premjerė susitiko su apaštaliniu nuncijumi P. Rajičiumi
- ↑ Aptarti svarbiausi Lietuvos ir Estijos bendradarbiavimo klausimai
- ↑ Aptartos Lietuvos ir Ispanijos bendradarbiavimo perspektyvos
- ↑ Aptarti Lietuvos ir Šiaurės Makedonijos santykiai
- ↑ Lietuvos ir Lenkijos premjerai Gegužės 3-iosios konstitucijos jubiliejaus išvakarėse pabrėžė vienybės svarbą
- ↑ Aptarti Vyriausybės numatytų reformų prioritetai
- ↑ Premjerė išreiškė paramą Armėnijai siekiant demokratinių reformų šalyje
- ↑ Premjerė ES komisarui pristatė Lietuvos gyvybės mokslų potencialą
- ↑ Premjerė: Lietuva žengia Europos žaliuoju kursu
- ↑ Premjerė susitiko su EK vicepirmininke
- ↑ Premjerė: Europos Sąjunga – pirmiausia ne ekonominė, bet vertybių sąjunga
- ↑ Lietuvos premjerė ir Lenkijos Seimo maršalka aptarė šalių strateginės partnerystės stiprinimą
- ↑ 60,0 60,1 60,2 60,3 Paulius Gritėnas „TS-LKD prezidentiniai debatai: išsiskyrė I.Šimonytės ir V.Ušacko požiūriai dėl Rusijos grėsmės“, „15 min“, 2018-10-18 18:45 [2]
- ↑ 61,0 61,1 61,2 Dalia Plikūnė, Aleksandra Ketlerienė, „Finaliniai TS-LKD kandidatų debatai. Šimonytė ir Ušackas deklaravo, dėl ko niekada nesutartų su valdančiaisiais“, „Delfi.lt“, 2018-10-22 18:49 [3]
- ↑ Homoseksualų aktyvistai agituoja už Ingridą Šimonytę
- ↑ 63,0 63,1 Ingrida Šimonytė - Mano balsas
- ↑ Po Ušacko ir Šimonytės pasisakymų – arši kritika iš žydų bendruomenės Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/po-usacko-ir-simonytes-pasisakymu-arsi-kritika-is-zydu-bendruomenes.d?id=79360767 Saulius Jakučionis, 2018 m. spalio 19 d. 11:46
- ↑ Ingrida Šimonytė: Šveiko nuotykiai ir kitos geriausios skaitytos knygos
- ↑ https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/investuotoju-forumo-ataskaitiniame-susitikime-apdovanota-finansu-ministre-ingrida-simonyte[neveikianti nuoroda]
- ↑ 1K-230 Dėl Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečių apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais
- ↑ Apdovanotos DELFI Metų Moterys 2019: linkėjo kiekvienam tapti metų žmogumi
- ↑ „Delfi Metų Moterys 2020“ apdovanojimai: Ingrida Šimonytė
Nuorodos
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Algirdas Gediminas Šemeta |
Lietuvos Respublikos finansų ministrė 2009–2012 m. |
Po to: Rimantas Šadžius |
| Prieš tai: Saulius Skvernelis |
Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė  2020–dabar |
Po to: |