Didysis Naugardas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
:: ''Naugardu taip pat buvo vadinamas nedidelis miestas dabartinėje Baltarusijoje |
:: ''Naugardu taip pat buvo vadinamas nedidelis miestas dabartinėje Baltarusijoje – [[Naugardukas]]. Apie valstybę, klestėjusią su sostine Naugarde, žiūrėkite [[Naugardo respublika]]''. |
||
{{city/Rusijos miestas |
{{city/Rusijos miestas |
||
|pavadinimas = {{PAGENAME}} |
|pavadinimas = {{PAGENAME}} |
||
|origpavadin = Великий Новгород |
|origpavadin = Великий Новгород |
||
|paveikslėlis = |
|paveikslėlis = Новгородский Кремль12345.jpg |
||
|paveikslėlio tekstas = |
|paveikslėlio tekstas = Naugardo kremlius |
||
|herbas =Coat of Arms of Veliky Novgorod.png |
|herbas =Coat of Arms of Veliky Novgorod.png |
||
|vėliava =Flag of Veliky Novgorod.png |
|vėliava =Flag of Veliky Novgorod.png |
||
Eilutė 25: | Eilutė 25: | ||
|kirč = |
|kirč = |
||
}} |
}} |
||
'''Naugardas''' ('''Didysis Naugardas''' arba '''Novgorodas'''; {{Ru|Великий Новгород}}) |
'''Naugardas''' ('''Didysis Naugardas''' arba '''Novgorodas'''; {{Ru|Великий Новгород}}) – miestas vakarų [[Rusija|Rusijoje]], prie [[Volchovas|Volchovo]] upės, netoli [[Ilmenis|Ilmenio]] ežero. 288,9 tūkst. gyventojų (1995). Srities administracinis centras, taip pat verslo ir pramonės centras. Regione išvystytas žemės ūkis. Pramonė: žemės ūkio, trąšų, maisto, baldų, porceliano. |
||
Mieste išlikę ankstyvosios [[rusų architektūra|rusų architektūros]] paminklų |
Mieste išlikę ankstyvosios [[rusų architektūra|rusų architektūros]] paminklų – paminėtini [[kremlius]] (tvirtovė) ir Šv. Sofijos [[soboras]] (abu iš XI a.). |
||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
[[File:Новгородский Кремль12345.jpg|thumb|left|200px|Naugardo kremlius.]] |
|||
{{main|Naugardo respublika}} |
{{main|Naugardo respublika}} |
||
Tai vienas iš seniausių Rusijos miestų, įkurtas dar V–VI amžiuje. Iki IX a. jį valdė vikingai (vadinosi ''Holmgard''). Rusijos monarchų pradininkas [[Riurikas]] [[862]] |
Tai vienas iš seniausių Rusijos miestų, įkurtas dar V–VI amžiuje. Iki IX a. jį valdė vikingai (vadinosi ''Holmgard''). Rusijos monarchų pradininkas [[Riurikas]] [[862]] m. tapo [[Novgorodo kunigaikštis|Naugardo kunigaikščiu]]. [[1136]] m. miestas tapo nepriklausomas nuo [[Kijevas|Kijevo]] ir būdamas gana demokratinio valdymo tapo Didžiojo Naugardo kunigaikštystės sostine. XIII–XIV a. miestas klestėjo kaip didelis kultūros centras, tarpo [[prekyba]] su [[Hanza|Hanzos]] miestais. XIII a. pabaigoje buvo įsiveržę [[totoriai]], bet puolimas atremtas. [[1478]] m. miestą užėmė [[Maskva]], valdoma [[Ivanas III|Ivano III]]. 1611–1617 m. Naugardas buvo okupuotas [[Švedija|švedų]]. Įkūrus [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgą]], miestas XVIII a. ėmė prarasti savo kaip svarbaus prekybos taško reikšmę. Nuo [[1727]] m. gubernijos sostinė. [[1862]] m. buvo atidengtas Rusijos tūktstantmečio paminklas. [[antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu buvo okupuotas [[Vokietija|vokiečių]] (1941–1944 m.), buvo smarkiai sugriautas. |
||
== Lietuvos kunigaikščiai, pavaizduoti Rusijos tūkstantmečio paminkle == |
== Lietuvos kunigaikščiai, pavaizduoti Rusijos tūkstantmečio paminkle == |
23:57, 28 birželio 2021 versija
- Naugardu taip pat buvo vadinamas nedidelis miestas dabartinėje Baltarusijoje – Naugardukas. Apie valstybę, klestėjusią su sostine Naugarde, žiūrėkite Naugardo respublika.
Didysis Naugardas Великий Новгород | |
---|---|
Naugardo kremlius | |
Laiko juosta: (UTC+3) ------ vasaros: (UTC+4) | |
Valstybė | Rusija |
Sritis | Novgorodo sritis |
Įkūrimo data | VIII-IX a. |
Gyventojų | 222 868 |
Plotas | 90,08 km² |
Tankumas | 2 474 žm./km² |
Pašto kodas | 173xxx |
Tel. kodas | +7 8162 |
Tinklalapis | [1] |
Vikiteka | Didysis Naugardas |
Naugardas (Didysis Naugardas arba Novgorodas; rus. Великий Новгород) – miestas vakarų Rusijoje, prie Volchovo upės, netoli Ilmenio ežero. 288,9 tūkst. gyventojų (1995). Srities administracinis centras, taip pat verslo ir pramonės centras. Regione išvystytas žemės ūkis. Pramonė: žemės ūkio, trąšų, maisto, baldų, porceliano.
Mieste išlikę ankstyvosios rusų architektūros paminklų – paminėtini kremlius (tvirtovė) ir Šv. Sofijos soboras (abu iš XI a.).
Istorija
Tai vienas iš seniausių Rusijos miestų, įkurtas dar V–VI amžiuje. Iki IX a. jį valdė vikingai (vadinosi Holmgard). Rusijos monarchų pradininkas Riurikas 862 m. tapo Naugardo kunigaikščiu. 1136 m. miestas tapo nepriklausomas nuo Kijevo ir būdamas gana demokratinio valdymo tapo Didžiojo Naugardo kunigaikštystės sostine. XIII–XIV a. miestas klestėjo kaip didelis kultūros centras, tarpo prekyba su Hanzos miestais. XIII a. pabaigoje buvo įsiveržę totoriai, bet puolimas atremtas. 1478 m. miestą užėmė Maskva, valdoma Ivano III. 1611–1617 m. Naugardas buvo okupuotas švedų. Įkūrus Sankt Peterburgą, miestas XVIII a. ėmė prarasti savo kaip svarbaus prekybos taško reikšmę. Nuo 1727 m. gubernijos sostinė. 1862 m. buvo atidengtas Rusijos tūktstantmečio paminklas. Antrojo pasaulinio karo metu buvo okupuotas vokiečių (1941–1944 m.), buvo smarkiai sugriautas.