Ingrida Šimonytė

Šis straipsnis dėl savo svarbos, redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas. Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai.

Ingrida Šimonytė
Gimė	1974 m. lapkričio 15 d. Vilnius, Lietuva
Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė
Ėjo pareigas	2020 m. gruodžio 11 d. – dabar
Ankstesnis	Saulius Skvernelis
Seimo narė
Ėjo pareigas	2016 m. lapkričio 14 d. – dabar
Finansų ministrė Ėjo pareigas 2009 m. liepos 7 d. – 2012 m. gruodžio 13 d. Ankstesnis Algirdas Šemeta Vėlesnis Rimantas Šadžius
Veikla	ekonomistė, politinė veikėja
Partija	Nepriklausoma (Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai)
Alma mater	1998 m. Vilniaus universitetas
Žymūs apdovanojimai
2015 m. Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius
Vikiteka	Ingrida Šimonytė
Parašas
Svetainė
www.ingridasimonyte.lt

Ingrida Šimonytė (g. 1974 m. lapkričio 15 d. Vilniuje) – Lietuvos ekonomistė, politikė, Lietuvos Respublikos finansų ministrė (2009-2012 m.), Seimo narė, 18-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministrė Pirmininkė.

Biografija

1984 m. su tėvais persikraustė gyventi į Antakalnį, kuriame praleido vaikystę ir jaunystę. 1992 m. sidabro medaliu baigė Vilniaus 7-ąją vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą. 1996 m. įgijo verslo administravimo ir vadybos bakalauro laipsnį, 1998 m. – ekonomikos magistro laipsnį.

Nuo 1997 dirbo Finansų ministerijoje: 1997–1998 m. – Fiskalinės politikos departamento Mokesčių skyriaus vyriausioji ekonomistė, 1998–2001 m. – Mokesčių departamento Netiesioginių mokesčių skyriaus vedėja, 2002 – 2004 m. – Mokesčių departamento direktorė, 2004–2009 m. – ministerijos sekretorė, 2009 – viceministrė, 2009–2012 m.– Lietuvos Respublikos finansų ministrė (A. Kubiliaus (II) ministrų kabinete). Pradėjus eiti ministrės pareigas, Šimonytei buvo pavesta atgaivinti Lietuvos ekonomiką po didžiojo nuosmukio. 2009 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 14,7%. Eidama šias pareigas Šimonytė tapo vienu iš taupymo priemonių, kurias vyriausybė įgyvendino siekdama pagerinti Lietuvos ekonomiką, veidų.

2013–2016 m. Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko pavaduotoja. 2013–2016 m. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja. 2014–2016 m. Vilniaus universiteto Tarybos pirmininkė. Nuo 2016 m. Seimo, išrinkta Antakalnio vienmandatėje apygardoje, jo Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė. 2016–2020 m. Audito komiteto pirmininkė.

2018 m. rugsėjo 24 d. paskelbė, kad sieks dalyvauti prezidento rinkimuose.

• 2018 m. lapkričio 4 d. laimėjo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų organizuojamus pirminius rinkimus, kuriuose kartu su Vygaudu Ušacku buvo iškelta partijos skyrių. Pirminiai rinkimai buvo atviri visai visuomenei, juose be partijos narių (15 080) dalyvavo ir iš anksto užsiregistravę, partijai nepriklausantys asmenys (18 259). Už Šimonytę balsavo 79 % (16 418) konservatorių ir besiregistravusių nepartinių rėmėjų, už buvusį diplomatą Ušacką – 21 % (4441).
• 2019 m. gegužės 12 d. nugalėjusi pirmajame prezidento rinkimų ture (31,31% balsų), kartu su Gitanu Nausėda pateko į antrąjį prezidento rinkimų turą. Gegužės 26 d. antrame rinkimų ture pralaimėjo G. Nausėdai.

2020 m. spalį vedė Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą Seimo rinkimuose ir Antakalnio apygardoje laimėjo Seimo mandatą pirmame rinkimų ture, surinkusi 61,17% rinkėjų balsų. 2020 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu paskirta Lietuvos Respublikos Ministre Pirmininke.

Nurodo kalbanti lietuvių, anglų, lenkų, rusų kalbomis, turinti švedų kalbos pagrindus.

Ministrė Pirmininkė (2020–)

Rinkimai

Po 2019 m. Prezidento rinkimų Šimonytė tapo viena žymiausių politikių. Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų, partijos, su kuria Šimonytė yra siejama, nors pati yra nepriklausoma, pirmininkas Gabrielius Landsbergis pasiūlė vesti sąrašą į ateinančius Seimo rinkimus. 2020 m. kovo 3 d. ji pasiūlymą priėmė.

Perrinkimo siekė ir savo kandidatūrą Šimonytė kėlė Antakalnio vienmandatėje, kur rinkimų dieną tapo aišku – kaip ir 2016 m., ji vėl tapo viena iš trijų šalies rinkimų apygardos kandidatų, laimėjusių pirmajame ture – šįkart ji surinko daugiau nei 60% balsų. 2020 m. spalio 31 d. patvirtinus rinkimų rezultatus paaiškėjo, kad Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai laimėjo daugiausiai mandatų (50) ir aplenkė ministrų kabinetui vadovaujančią Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą.

Po rinkimų buvo tikėtasi sudaryti centro-dešinės koaliciją tarp Tėvynės sąjungos, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos. Lapkričio 9 d. partijos sėkmingai pasirašė koalicinę sutartį ir delegavo Ingridą Šimonytę kaip kandidatę į Ministres Pirmininkes. Lapkričio 18 d. Šimonytė paskelbė siūlomą savo kabineto sudėtį. Lapkričio 24 d. Seimas pritarė Šimonytės kandidatūrai, kitą dieną Prezidentas Gitanas Nausėda tai užtvirtino savo dekretu. Ji antroji moteris, užimanti šias pareigas (pirmoji buvo Kazimira Danutė Prunskienė).

Kabineto sudėtis buvo patvirtinta gruodžio 7 d., Vyriausybė gavo įgaliojimus veikti gruodžio 11 d.

Vidaus politika

COVID-19 pandemija

Paskutinis Sauliaus Skvernelio kabineto posėdis įvyko 2020 m. gruodžio 9 d., dvi dienas prieš naujos Vyriausybės prisiekimą ir darbo pradžią. Tada Šimonytė ragino kadenciją baigiančią Vyriausybę sugriežtinti karantino priemones.

Šimonytės kabinetas prisiekė ir 2020 m. gruodžio 11 d., kai koronaviruso atvejų skaičius siekė 3067. Po dviejų dienų karantinas buvo sugriežtintas.

2020 m. gruodžio 27 d. prasidėjo vakcinacijos procesas. Pirmieji vakcinas gavo šalies medikai.

2021 m. sausio 4 d. sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad vykdant NVSC veiklos skaitmenizavimą, buvo aptiktos 804 neapskaitytos mirtys, susijusios su koronavirusu.

Po daugiau nei mėnesio, karantinas buvo atlaisvintas – atsidarė mažos parduotuvės ir grožio salonai. Vėliau buvo atšauktas ir kaukių devėjimas lauke.

2021 m. kovo 16 d. sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys laikinai sustabdė skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina. Kovo 18 d., Europos vaistų agentūra pareiškė, jog „AstraZeneca“ vakcina yra saugi. Kovo 22 d. Šimonytė, Prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasiskiepijo šia vakcina.

Strateginių darbų (projektų) portfelis

Remiantis prioritetiniais Vyriausybės programos darbais, sudarytas Ministro Pirmininko strateginių projektų portfelis. Vyriausybės kadencijos reformomis Ministro Pirmininko strateginių darbų (projektų) portfelyje paskelbti šie penki strateginiai darbai (projektai):

• valstybės tarnybos pertvarka;
• pažangos programa „Tūkstantmečio mokyklos“;
• EDtech skaitmeninė švietimo transformacija;
• inovacijų ekosistemų mokslo centruose, inovacijų agentūros ir misijomis grįstų mokslo ir verslo inovacijų programų sukūrimas;
• ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelio sukūrimas.

Į Ministro Pirmininko strateginių darbų (projektų) portfelį taip pat įtrauktas Aštuonioliktosios Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano įsipareigojimas parengti Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“ ir dar septyni viešojo valdymo, švietimo ir strateginės infrastruktūros strateginiai darbai (projektai):

1. Funkcijų peržiūra ir optimalus institucijų tinklas (viešojo valdymo sistema).

2. Viešosios ir administracinės paslaugos (įskaitant jų kokybės užtikrinimą regionuose).

3. Į strateginius tikslus orientuotas valdžios sektoriaus finansų planavimas.

4. Tvari kultūros ir švietimo sąveika (kultūros ir kūrybiškumo įtraukimas į švietimą).

5. Veiksminga atsparumo grėsmėms didinimo, krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistema.

6. Saugi elektros energetikos sistema (elektros energetikos sistemos sinchronizavimas su Vakarais ir Astravo atominės elektrinės blokada).

7. Strateginių geležinkelio ir kelių transporto jungčių plėtra.

Užsienio politika

Baltijos šalys

2021 m. sausio 1 d., Šimonytė vienerių metų kadencijai perėmė pirmininkavimą Baltijos Ministrų Tarybai.

Baltarusija

Susitikimo su Sviatlana Cichanouskaja metu, Šimonytė pabrėžė, kad Lietuva siekia toliau stiprinti spaudimą Baltarusijos režimui ir pasisako ir už ES sankcijų plėtrą.

„ Politinių kalinių išlaisvinimas, represijų pabaiga, laisvi, demokratiški rinkimai – svarbiausi žingsniai, kurių reikalauja baltarusiai. To paties reikalauja Lietuva ir visas demokratinis pasaulis“. (susitikimo su Cichanouskaja metu išsakyta mintis) „Tikiuosi, kad greitai ateis diena, kai visi galėsime susitikti laisvos ir demokratinės Baltarusijos žmonių išrinktame parlamente.“.(iš Tarptautinio Kalinausko forumo kalbos)

Vizitai, išvykos ir priėmimai

Šio puslapio (jo dalies) turinys turėtų būti kritiškai peržiūrėtas ir pakoreguotas! Jei galite, sutvarkykite (rekomenduotina prieš tai peržiūrėti puslapio aptarimus, jo kūrimo istoriją bei tarpinius keitimus).

Nacionaliniai vizitai ir išvykos (už Vilniaus ribų)

• 2021 m. balandžio 16 d. vyko į Nemenčinę, Švenčionis ir Visaginą, susitiko su rajonų merais Marija Rekst, Rimantu Klipčiumi ir Erlandu Galaguzu, taip pat lankėsi vakcinavimo centruose ir nuotoliniu būdu bendravo su medikais, pedagogais, policininkais.
• 2021 m. balandžio 23 d. vyko į Trakų, Elektrėnų ir Kaišiadorių savivaldybes, susitiko su merais Edita Rudeliene, Kęstučiu Vaitukaičiu, Vyteniu Tomkumi, apžiūrėjo vakcinacijos centrus ir vietas, kuriose planuojama masinė vakcinacija nuo COVID-19, ir nuotoliniu būdu susitiko su medikų, pedagogų bei policijos atstovais.
• 2021 m. gegužės 7 d. aplankė Šilutės rajone esantį Macikų lagerių kompleksą ir pagerbė Antrojo pasaulinio karo bei totalitarinių režimų aukų atminimą. Vėliau vyko į Klaipėdą, Skuodą ir Plungę, susitiko su rajonų merais Vytautu Grubliausku, Petru Pušinsku, Audriumi Klišoniu, domėjosi vakcinavimo procesu. Apie vakcinacijos eigą nuotoliniu būdu diskutuota su Plungės ir Skuodo policijos, švietimo sistemos darbuotojų ir gydytojų bendruomenėmis. Tai pat dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Žaliasis kursas 2021“ Klaipėdos piliavietėje, susitiko su „The Ocean Race“ komanda.

  Lietuva

  Šalys, kuriose vyko tarptautiniai vizitai

Tarptautiniai vizitai

Ingridos Šimonytės vizitai į užsienį
Data	Šalis	Miestas	Priežastys
2021 m. birželio 3 d.	Belgija	Briuselis	Susitiko su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu, Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, Europos liaudies partijos frakcijos Europos Parlamente Pirmininku Manfredu Weberiu, NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, Europos Parlamento pirmininku Davidu Sassoli.
2021 m. birželio 11–12 d.	Austrija	Viena	Susitiko su Austrijos Federaliniu Kancleriu Sebastianu Kurzu, Nacionalinės Tarybos Pirmininku Wolfgangu Sobotka ir Austrijos lietuvių bendruomenės nariais.
		Getvigas	Garbės svečio teisėmis dalyvavo 25‑ajame Vachau Europos forume.
2021 m. birželio 17 d.	Latvija

Priimtos šalių delegacijos

• 2021 m. sausio 26 d.:  Vatikanas, lankėsi apaštalinis nuncijus arkivyskupas dr. Petaras Rajičius.
• 2021 m. sausio 29 d.:  Baltarusija, lankėsi demokratinės visuomenės lyderė Sviatlana Cichanouskaja, su kuria aptarė politinę situaciją Baltarusijoje, kalbėjosi apie tolesnę Lietuvos paramą Baltarusijos žmonėms.
• 2021 m. kovo 3 d.:  Estija, lankėsi Prezidentė Kersti Kaljulaid. Su ja aptarė pandemijos valdymo, ekonomikos atsigavimo klausimus, skaitmeninę ir žaliąją darbotvarkes.
• 2021 m. kovo 7 d.:  Ispanija, lankėsi užsienio reikalų ministrė Arancha González Laya, buvo kalbėta apie pandemijos valdymą bei dvišalių santykių raidą.
• 2021 m. balandžio 23 d.:  Šiaurės Makedonija, lankėsi vicepremjeras Europos reikalams Nikola Dimitrovas, su kuriuo buvo aptarti šios šalies integracijos į ES procesai, dvišaliai santykiai.
• 2021 m. gegužės 2 d.:  Lenkija, lankėsi Ministras Pirmininkas Mateušas Moravieckis, buvo aptarti dvišalio bendradarbiavimo ir strateginės partnerystės klausimai. Kartu dalyvavo Vilniaus lenkų kultūros namų rekonstrukcijos (priestato statybos) naujo pastato kertinio akmens padėjimo ceremonijoje.
• 2021 m. gegužės 6 d.:  Europos Sąjunga ( Lietuva), lankėsi Europos komisaras Virginijus Sinkevičius, su kuriuo buvo aptarti Lietuvos prioritetai įgyvendinant nacionalinį planą „Naujos kartos Lietuva“ pagal Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (Recovery and Resilience Facility, RRF), mėlynosios ekonomikos ir nulinės taršos politikos aktualijos.
• 2021 m. gegužės 12 d.:  Armėnija, lankėsi Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas Araratas Mirzoyanas bei jo vadovaujama parlamentarų delegacija. Buvo aptartas dvišalis bendradarbiavimas, demokratinės reformos Armėnijoje, šalies santykiai su ES bei kova su COVID-19.
• 2021 gegužės 31 d.:  Europos Sąjunga, lankėsi Europos vidaus rinkos komisaras Thierry Bretonas. Svečiui buvo pristatytas Lietuvos gyvybės mokslų potencialas.

Politinės pažiūros

Užsienio politika

Per 2018 m. spalio 18 d. vykusius užsienio politikai skirtus Tėvynės Sąjungos pirminių rinkimų debatus Šimonytė teigė, kad reikia didinti krašto apsaugai skiriamą biudžeto dalį. Rusija, kaip „valstybė, kuri sulaužė visus tarptautinius susitarimus“, laikytina grėsme. Lenkija yra svarbus partneris. Teigdama, kad pasitiki mokslininkų aiškinimu apie klimato kaitą, Donaldo Trampo sprendimą pasitraukti iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo ji pavadino klaida.

Vidaus politika

Per 2018 m. spalio 22 d. vykusius vidaus politikai skirtus Tėvynės Sąjungos pirminių rinkimų debatus Šimonytė teigė, kad neprieštarauja partnerysčių instituto įvedimui, dėl ko susilaukė palaikymo iš LGBT aktyvistų bei kritikos iš jaunimo sambūrio „Pro Patria“. Ji teigė, kad pati niekada nepriimtų sprendimo daryti aborto, tačiau niekada nesmerktų moterų, kurios tokį sprendimą priima.

Platformoje „Mano Balsas“, Šimonytė teigė, jog pritaria marihuanos legalizavimui medicininiais tikslais. Be to, jos nuomone, turi būti dekriminalizuotas mažo kiekio lengvų narkotikų turėjimas be tikslo parduoti.

Jos teigimu, daug sveikatos apsaugos bei švietimo problemų galima būtų išspręsti, jei nebūtų buvę sumažinti mokesčiai.

Šimonytė palaiko laisvos rinkos veikimą ir minimalų valstybės į ją įkišimą: „Valstybė turi kištis į ekonomiką tiek, kiek jos kišimasis pataiso rinkos netobulumus.“

Lietuvos žydų bendruomenė ją kritikavo dėl nenoro pašalinti atminimo lentą Lietuvos karininkui Jonui Noreikai, pasirašiusiam įsakymą dėl žydų getų steigimo.

Asmeninis gyvenimas

Be gimtosios lietuvių, Šimonytė taip pat moka anglų, lenkų, rusų kalbas, taip pat turi švedų kalbos pagrindus. Ji yra netekėjusi ir neturi vaikų.

Čekų rašytojo Jaroslavo Hašeko satyrinė tamsioji komedija „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare“ yra viena mėgstamiausių Šimonytės knygų, kurios veikėjus ji dažnai cituoja.

Įvertinimas

• 2012 m. „Baltoji banga“ apdovanojimas „Už skaidrią ir atsakingą“ veiklą.
• 2015 m. Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius.
• 2019 m. Delfi Metų Moterys (Politika).
• 2020 m. Delfi Metų Moterys (Politika).

Nuorodos

Vikicitatos

Politinis postas
Prieš tai: Algirdas Gediminas Šemeta	Lietuvos Respublikos finansų ministrė 2009–2012 m.	Po to: Rimantas Šadžius
Prieš tai: Saulius Skvernelis	Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė 2020–dabar	Po to: