Dalyvaujamasis biudžetas

Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti. Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan. Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą.

Dalyvaujamojo biudžeto brošiūros

Dalyvaujamasis biudžetas – tai būdas, kaip galima kartu su gyventojais spręsti dėl viešųjų lėšų panaudojimo, kuomet miestiečiai patys siūlo idėjas miestui ir balsuodami renka labiausiai patikusias.

Istorija

Dalyvaujamasis biudžetas praktikuojamas Porto Alegrėje nuo 1989 m.

Pats pirmasis dalyvaujamasis biudžetas pasaulyje įvyko 1989 m. Porto Alegrėje, Brazilijoje. Gyventojams, nusivylusiems prasta šalies ir miesto ekonomine būkle, buvo pasiūlyta patiems dalyvauti formuojant miesto biudžetą bei spręsti, kaip leisti miesto lėšas. Šiuo metu pasaulyje yra apie 1,5 tūkst. dalyvaujamųjų biudžetų.

Porto Alegrė (~1,37 mln. gyventojų) – Pietų Rio Grandės valstijos sostinė. Šis miestas garsėjo gyventojų pajamų netolygumu, korupcija, neefektyviu išteklių valdymu ir žemu rinkėjų dalyvavimu rinkimuose. 1989 m. mero rinkimus laimėjo Olivio Dutra ir iškarto naujasis meras inicijavo mokesčių reformą, kuri įgalino savivaldybę surinkti daugiau mokesčių. Mokesčių tarifai buvo racionalizuoti ir susieti su infliacija, o jų surinkimas tapo geriau organizuotas ir efektyvesnis. Kokios buvo mokesčių reformos iliustruoja nuosavybės mokesčių surinkimas – 1990 m. jie sudarė ~5,8 % savivaldybės biudžeto, 2006 m. daugiau nei 18 %. Vienintelė priežastis, kodėl tokios reformos pelnė visuomenės palankumą – dalyvaujamojo biudžeto metodika, kuria remiantis buvo didinamas surinktų lėšų paskirstymo skaidrumas. 1993 m. Tarso Genro tapo naujuoju meru ir tęsė pradėtą reformą. Porto Alegrė pasiekė pastebimų rezultatų dėka dalyvaujamojo biudžeto metodo. Nuo 1989 iki 1996 m. namų ūkių, turinčių geriamojo vandens tiekimą, skaičius išaugo nuo 80 % iki 98 %. Nuotekų tinklai išsiplėtė nuo 46 % iki 85 %. Pavyzdžių galima rasti daug daugiau. Šiuo metu Porto Alegrė turi aukštą Žmogaus socialinės raidos indeksą (Human Development Index – HDI), o atlikta apklausa parodė, jog net 85 % gyventojų aktyviai dalyvauja dalyvaujamojo biudžeto veikloje.

Dalyvaujamojo biudžeto praktiką, kaip gerąją patirtį, greitai perėmė kiti miestai. 2006 m. Pietų Amerikoje daugiau nei 1000 savivaldybių naudojo ši metodą. Šiuo metu sistema įsitvirtina ir Europoje. 2008 m. pradžioje mokslininkai suskaičiavo per 100 miestų, naudojančių dalyvaujamojo biudžeto metodiką.

Dalyvaujamojo biudžeto tikslai

Dalyvaujamasis biudžetas yra savanoriškas ir universalus procesas, suteikiantis galimybę gyventojams, arba gyventojų grupei dalyvauti savivaldybės biudžeto sudaryme ir vykdyme. Pagrindiniai dalyvaujamojo biudžeto tikslai yra šie:

• Užtikrinti tinkamą vietos valdžios finansinių išlaidų plano sudarymą ir sumažinti piktnaudžiavimo atvejų kiekį, tiek vidinį, tiek išorinį;
• Įtraukti bendruomenę (įskaitant ir mažas pajamas gaunančius piliečius) į prioritetų nustatymo ir biudžeto formavimo procesus;
• Stiprinti vietos demokratinę kultūrą, auginti pilietinį susitarimą, ir stimuliuoti socialinio kapitalo plėtrą;
• Padaryti miestą atvirą, draugišką esamiems ir potencialiems būsimiems gyventojams

Dalyvaujamojo biudžeto sudarymo procesas

Paprastai viskas prasideda nuo idėjų. Gyventojai susirenka į susirinkimus ir apsikeičia idėjomis aktualiu klausimu. Tai daroma internetinėje erdvėje arba organizuojami susitikimai su gyventojais. Gali būti naudojamos gyventojų apklausos. Toliau idėjos apjungiamos ir gyventojai bendradarbiauja sukuriant galutinę prioritetų versiją, kuri būtų tinkama rengiant biudžetą. Tam galima naudoti elektronines priemones, pvz. – diskusijų forumus, socialinius tinklus. Toliau organizuojamas susitikimas dėl visų prioritetų konsolidacijos viename sąraše. Pabaigoje organizuojamas balsavimas. Klausimai, tokie kaip „Kaip dalyvaujamasis biudžetas galėtų atrodyti mūsų savivaldybėje?“ ar „Ką mes galėtume pakeisti, tam kad pagerintume dalyvaujamojo biudžeto procesą?“, yra vizijos kūrimo pamatai.

Dalyvaujamojo biudžeto rizikos

Reikėtų manyti, kad atvirų gyventojų forumų naudojimas taip pat gali trukdyti procesui, jei forumai taps politizuoti. Aktyvūs gyventojai gali pradėti nukreipti procesą savo naudai, nes jie dažnai turi daugiau patirties, kaip veikia šie procesai.

Dalyvaujamasis biudžetas Lietuvoje

Dalyvaujamasis biudžetas yra embrioninėje stadijoje ir pradėtas taikyti tik neseniai. 2018 m. Alytaus miesto savivaldybė tapo pirmąja savivaldybe Lietuvoje, kuri gyventojų iniciatyvoms numatė biudžetą, ir jie galėjo siūlyti projektus, o vėliau už juos balsuoti. Alytaus miesto dalyvaujamojo biudžeto eksperimentas parodė, jog tokios politikų iniciatyvos ne visada gali būti teigiamai įvertintos ir pačių gyventojų. 2018 m. šią iniciatyvą pasiūlę ir įgyvendinę politikai pralaimėjo 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimus.Lietuvoje 8 savivaldybes įsidiegusias dalyvaujamąjį biudžetą iki 2021 metų ir 7 savivaldybes paruošusios visus instrumentus bei mechanizmus dalyvaujamojo biudžeto diegimui 2021 m. Net 6 savivaldybės jau svarsto apie dalyvaujamojo biudžeto diegimą.

2021 metais pirmąkart Klaipėdos mieste startavo dalyvaujamojo biudžeto projektas į pagalbą pasitelkiant informacines technologijas. Dalyvaujamo biudžeto platforma buvo sukurta naudojant atviro kodo programą CONSUL

Dalyvaujamojo biudžeto komunikacija

Visi dalyvaujamojo biudžeto komunikacijos ir sklaidos metodai apima partnerystės valdymą. Informuojant apie dalyvaujamojo biudžeto žingsnius ir rezultatus, kiekvienai tikslinei grupei reikia skirti ypatingą dėmesį, todėl išsamus dėmesys, kūrybiškumas ir prasminga partnerystė lemia dalyvaujamojo biudžeto sėkmę.

Taip pat skaitykite

• Biudžetas
• Vietos savivalda
• Viešasis administravimas