Metalurgija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Taksonomas (aptarimas | indėlis)
S Pusiau automatinis tvarkymo skydelių datavimas
Nestea (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2008 m. kovo}}
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2008 m. kovo}}


[[Vaizdas:GoldThebes750.jpg|thumb|right|Auksinė kaktos juosta iš kapo Tebuose (750-700 m.p.m.e) (saugoma Kopenhagos muziejuje)]]
[[Vaizdas:GoldThebes750.jpg|thumb|right|Auksinė kaktos juosta iš kapo Tebuose (750-700 m.p.m.e) (saugoma Kopenhagos muziejuje)]]
'''Metalurgija''' - [[medžiagotyra|medžiagotyros]] dalis, tirianti [[cheminis elementas|cheminių elementų]] metalų fizikines ir chemines savybes, jų tarpusavio junginius ir junginius su kitais elementais, vadinamus [[lydinys|lydiniais]]. Kartu metalurgija yra technologija, užsiimanti metalų su reikiamomis savybėmis gamyba.
'''Metalurgija''' – [[medžiagotyra|medžiagotyros]] dalis, tirianti [[cheminis elementas|cheminių elementų]] metalų fizikines ir chemines savybes, jų tarpusavio junginius ir junginius su kitais elementais, vadinamus [[lydinys|lydiniais]]. Kartu metalurgija yra technologija, užsiimanti metalų su reikiamomis savybėmis gamyba.


== Istorija ==
== Istorija ==
Manoma, kad pirmasis metalas, kurį ėmė apdoroti žmonės, buvo auksas, kuris būna randamas laisvas, [[grynuolis|grynuoliuose]]. [[Paleolitas|Paleolito]] laikais (prieš 40 000 m.) gyventuose urvuose Ispanijoje aptikti nedideli natūralaus grynuolių kilmės aukso.
Manoma, kad pirmasis metalas, kurį ėmė apdoroti žmonės, buvo auksas, kuris būna randamas laisvas, [[grynuolis|grynuoliuose]]. [[Paleolitas|Paleolito]] laikais (prieš 40 000 m.) gyventuose urvuose Ispanijoje aptikti nedideli natūralaus grynuolių kilmės aukso.


Senosios tautos naudojo ir kitus metalus, randamus grynuoliuose ([[sidabras]], [[varis]], [[alavas]]), ir [[meteoritas|meteoritų]] [[geležis|geležį]]. Egiptiečių ginklai iš meteoritų geležies (gaminti apie 3000 m. p.m.e) buvo labai vertinami ir vadinami „durklais iš dangaus“.
Senosios tautos naudojo ir kitus metalus, randamus grynuoliuose ([[sidabras]], [[varis]], [[alavas]]), ir [[meteoritas|meteoritų]] [[geležis|geležį]]. Egiptiečių ginklai iš meteoritų geležies (gaminti apie 3000 m. p.m.e) buvo labai vertinami ir vadinami „durklais iš dangaus“.


Tikroji metalurgija prasidėjo, kai buvo išmokta išlydyti varį ir alavą iš uolienų, o vėliau gaminti jų lydinį [[bronza|bronzą]]. Tai buvo [[bronzos amžius|bronzos amžiaus]] pradžia (~3500 m. pr. m. e.).
Tikroji metalurgija prasidėjo, kai buvo išmokta išlydyti varį ir alavą iš uolienų, o vėliau gaminti jų lydinį [[bronza|bronzą]]. Tai buvo [[bronzos amžius|bronzos amžiaus]] pradžia (~3500 m. pr. m. e.).


Geležies išgavimas iš jos [[geležies rūda|rūdos]] yra sunkesnis už vario ir bronzos lydymą. Manoma, kad geležies metalurgiją išrado [[hetitai]] apie 1200 m. p.m.e ([[Geležies amžius|geležies amžiaus]] pradžia).
Geležies išgavimas iš jos [[geležies rūda|rūdos]] yra sunkesnis už vario ir bronzos lydymą. Manoma, kad geležies metalurgiją išrado [[hetitai]] apie 1200 m. p.m.e ([[Geležies amžius|geležies amžiaus]] pradžia).


== Išgaunamoji metalurgija ==
== Išgaunamoji metalurgija ==
Eilutė 18: Eilutė 18:
Iškasta rūda yra malama į tokio dydžio daleles, kad jos būtų sudarytos arba iš uolienos su metalu, arba iš kitų uolienų, kurios metalo neturi. Tolesnė operacija būna ''sodrinimas'', kada metalingosios dalelės atskiriamos nuo bergždųjų. Taip gaunamas rūdos koncentratas.
Iškasta rūda yra malama į tokio dydžio daleles, kad jos būtų sudarytos arba iš uolienos su metalu, arba iš kitų uolienų, kurios metalo neturi. Tolesnė operacija būna ''sodrinimas'', kada metalingosios dalelės atskiriamos nuo bergždųjų. Taip gaunamas rūdos koncentratas.


Kartais naudojamas išplovimas – skalaujant rūdos tirpsta ir gaunami reikiamo metalo junginių turtingi tirpalai. Iš šių tirpalų išgaunamas grynas metalas.
Kartais naudojamas išplovimas – skalaujant rūdos tirpsta ir gaunami reikiamo metalo junginių turtingi tirpalai. Iš šių tirpalų išgaunamas grynas metalas.


Neretai rūdoje yra daugiau kaip vienas metalas. Išskyrus pirmąjį metalą gautose atliekose būna likę antrojo (o kartais ir trečiojo) metalo. Todėl jos tampa antrojo metalo išskyrimo žaliava. Kartais koncentratai būna praturtinti išsyk keliais metalais.
Neretai rūdoje yra daugiau kaip vienas metalas. Išskyrus pirmąjį metalą gautose atliekose būna likę antrojo (o kartais ir trečiojo) metalo. Todėl jos tampa antrojo metalo išskyrimo žaliava. Kartais koncentratai būna praturtinti išsyk keliais metalais.
Eilutė 27: Eilutė 27:
Plačiai naudojami geležies ir anglies lydiniai (plienai, [[ketus]]). Paprasti anglies plienai naudojami, kai reikia pigaus, tvirto metalo, kur masė ir [[korozija]] netrukdo. Nerūdyjantys plienai ir galvanizuoti plienai naudojami, kur svarbus atsparumas korozijai.
Plačiai naudojami geležies ir anglies lydiniai (plienai, [[ketus]]). Paprasti anglies plienai naudojami, kai reikia pigaus, tvirto metalo, kur masė ir [[korozija]] netrukdo. Nerūdyjantys plienai ir galvanizuoti plienai naudojami, kur svarbus atsparumas korozijai.


Aliuminio lydiniai ir magnio lydiniai naudojami, kur svarbūs tvirtumas ir lengvumas. Vario - nikelio lydiniai (pvz., [[monelmetalas]]) naudojami labai korozinėje aplinkoje ar ten, kur reikia nemagnetinio metalo. Nikelio lydiniai (pvz., inconelis) naudojami ten, kur vyrauja aukšta temperatūra (pvz., šilumokaičiuose, slėginiuose induose).
Aliuminio lydiniai ir magnio lydiniai naudojami, kur svarbūs tvirtumas ir lengvumas. Vario – nikelio lydiniai (pvz., [[monelmetalas]]) naudojami labai korozinėje aplinkoje ar ten, kur reikia nemagnetinio metalo. Nikelio lydiniai (pvz., inconelis) naudojami ten, kur vyrauja aukšta temperatūra (pvz., šilumokaičiuose, slėginiuose induose).


{{Commons|Category:Metallurgy}}
{{Commons|Category:Metallurgy}}

12:29, 3 birželio 2021 versija

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Auksinė kaktos juosta iš kapo Tebuose (750-700 m.p.m.e) (saugoma Kopenhagos muziejuje)

Metalurgija – medžiagotyros dalis, tirianti cheminių elementų metalų fizikines ir chemines savybes, jų tarpusavio junginius ir junginius su kitais elementais, vadinamus lydiniais. Kartu metalurgija yra technologija, užsiimanti metalų su reikiamomis savybėmis gamyba.

Istorija

Manoma, kad pirmasis metalas, kurį ėmė apdoroti žmonės, buvo auksas, kuris būna randamas laisvas, grynuoliuose. Paleolito laikais (prieš 40 000 m.) gyventuose urvuose Ispanijoje aptikti nedideli natūralaus grynuolių kilmės aukso.

Senosios tautos naudojo ir kitus metalus, randamus grynuoliuose (sidabras, varis, alavas), ir meteoritų geležį. Egiptiečių ginklai iš meteoritų geležies (gaminti apie 3000 m. p.m.e) buvo labai vertinami ir vadinami „durklais iš dangaus“.

Tikroji metalurgija prasidėjo, kai buvo išmokta išlydyti varį ir alavą iš uolienų, o vėliau gaminti jų lydinį bronzą. Tai buvo bronzos amžiaus pradžia (~3500 m. pr. m. e.).

Geležies išgavimas iš jos rūdos yra sunkesnis už vario ir bronzos lydymą. Manoma, kad geležies metalurgiją išrado hetitai apie 1200 m. p.m.e (geležies amžiaus pradžia).

Išgaunamoji metalurgija

Tai metalų išgavimas iš rūdos ir išgauto metalo gryninimas, gaunant švaresnį metalą. Tam, kad metalo oksidą ar sulfidą paversti grynu metalu, rūdą tenka fiziškai, chemiškai ar elektroliziškai redukuoti.

Iškasta rūda yra malama į tokio dydžio daleles, kad jos būtų sudarytos arba iš uolienos su metalu, arba iš kitų uolienų, kurios metalo neturi. Tolesnė operacija būna sodrinimas, kada metalingosios dalelės atskiriamos nuo bergždųjų. Taip gaunamas rūdos koncentratas.

Kartais naudojamas išplovimas – skalaujant rūdos tirpsta ir gaunami reikiamo metalo junginių turtingi tirpalai. Iš šių tirpalų išgaunamas grynas metalas.

Neretai rūdoje yra daugiau kaip vienas metalas. Išskyrus pirmąjį metalą gautose atliekose būna likę antrojo (o kartais ir trečiojo) metalo. Todėl jos tampa antrojo metalo išskyrimo žaliava. Kartais koncentratai būna praturtinti išsyk keliais metalais.

Pagrindiniai metalurgijos metalai

Technikoje dažnai naudojami metalai yra aliuminis, chromas, varis, geležis, magnis, nikelis, titanas ir cinkas. Jie dažnai naudojami lydiniuose.

Plačiai naudojami geležies ir anglies lydiniai (plienai, ketus). Paprasti anglies plienai naudojami, kai reikia pigaus, tvirto metalo, kur masė ir korozija netrukdo. Nerūdyjantys plienai ir galvanizuoti plienai naudojami, kur svarbus atsparumas korozijai.

Aliuminio lydiniai ir magnio lydiniai naudojami, kur svarbūs tvirtumas ir lengvumas. Vario – nikelio lydiniai (pvz., monelmetalas) naudojami labai korozinėje aplinkoje ar ten, kur reikia nemagnetinio metalo. Nikelio lydiniai (pvz., inconelis) naudojami ten, kur vyrauja aukšta temperatūra (pvz., šilumokaičiuose, slėginiuose induose).