Archegonė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Naujas puslapis: '''Archegonė''' (gr. archē – pradžia + gonē – gimimas, atsiradimas) - tai augaluose (samanose, sporiniuose induočiuose, kai kuriuose plikasėkliuose) esantis gametofito... |
peržiūrėtas turinys, pateikti šaltiniai |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Archegonė''' (gr. archē – pradžia + gonē – gimimas, atsiradimas) - tai augaluose (samanose, sporiniuose induočiuose, kai kuriuose plikasėkliuose) esantis gametofito fazės moteriškas lytinis organas |
'''Archegonė''' (gr. archē – pradžia + gonē – gimimas, atsiradimas) - tai augaluose (samanose, sporiniuose induočiuose, kai kuriuose plikasėkliuose) esantis gametofito fazės moteriškas lytinis organas, kuriame susidaro kiaušialąstė. Tai kolbos formos kūnelis, kuris sudarytas iš apatinės praplatėjusios dalies – pilvelio (venter archegonii), susiaurėjusios viršutinės dalies – kaklelio (stilidium archegonii) ir viršūninės dalies vadinamos žiotimis (stomium archegonii). Iš stambios sterilios ląstelės susidaro išorines archegonių sieneles. Nejudri lytinė gameta - kiaušialąstė, arba oogonė (oosphaera) susidaro archegonės pilvelyje. Ją apvaisinus spermatozoidams, susidaro naujos kartos archegoninis augalas.<ref name=":0">Jonas Remigijus N.,Audronė M.,2008,''Botanikos praktiniai darbai. Archegoniniai ir žiediniai augalai.'' Vilniaus Universiteto leidykla.</ref> |
||
[[Vaizdas:Modell des Archegoniums von Marchantia polymorpha -Brendel Nr. 141-.jpg|miniatiūra|Samanos ''Marchantia polymorpha'' archegonė]] |
|||
== Evoliucija == |
== Evoliucija == |
||
Apytiksliai prieš 400–500 mln. metų, pirmieji archegoniniai augalai išsivystė iš archajinių dumblių paleozojaus eros silūro. Šie sausumoje pradėję plisti augalai pasižymėjo geresnėmis prisitaikymo prie aplinkos galimybėmis bei sudėtingesne sandara. |
|||
== Apvaisinimas == |
|||
Lytinio proceso metu archegoninių augalų nejudrią, didelę, turinčią nemažai atsarginių maisto medžiagų kiaušialąstę apvaisina judrus, nedidelis spermatozoidas. Šis lytinis procesas vadinamas oogamija, kuri yra pažangiausia augalų lytinio dauginimosi forma dėl nejudrios kiaušialąstės ir žiuželiuoto spermatozoido, kuriam judėti reikalinga drėgna terpė. |
Lytinio proceso metu archegoninių augalų nejudrią, didelę, turinčią nemažai atsarginių maisto medžiagų kiaušialąstę apvaisina judrus, nedidelis spermatozoidas. Šis lytinis procesas vadinamas oogamija, kuri yra pažangiausia augalų lytinio dauginimosi forma dėl nejudrios kiaušialąstės ir žiuželiuoto spermatozoido, kuriam judėti reikalinga drėgna terpė. |
||
Samanų archegonė atstoja augalo moterišką reprodukcinį organą. Pataisūnų, šertvūnų, asiūklūnų archegonės sutelktos plokštelės ar gniužulo pavidalo gametofituose, kurie susidaro sudygus sporoms.<ref name=":0" /> |
|||
== Briofitai == |
|||
Briofituose archegonė atstoja augalo moterišką reprodukcinį organą. Briofitai apvaisintą kiaušinį laiko archegonėje tam, kad sporofito embrioną apsaugotų jo vystymosi metu. |
|||
''Splachnobryoides flaccidum'' archegoniniai augalai turi archegones, pasiskirsčiusias atskirai išilgai stiebo, o ne galinėse galvutėse, kaip dažniausiai yra įprasta samanoms. Archegonės vystosi |
''Splachnobryoides flaccidum'' archegoniniai augalai turi archegones, pasiskirsčiusias atskirai išilgai stiebo, o ne galinėse galvutėse, kaip dažniausiai yra įprasta samanoms. Archegonės vystosi akropetališkaii, augale jų vidutiniškai būna apie 10–15.<ref>Chopra, R. N., and A. Rashid. "The archegonia of Splachnobryum." Bryologist (1969): 525-527.</ref> |
||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
- <ref>Zhang, Min, and Cai-xia Zheng. "Archegonium and fertilization in Coniferopsida." Trees 30.1 (2016): 75-86.</ref> - <ref>Chopra, R. N., and A. Rashid. "The archegonia of Splachnobryum." Bryologist (1969): 525-527.</ref> - <ref>Jonas Remigijus N.,Audronė M.,2008,''Botanikos praktiniai darbai. Archegoniniai ir žiediniai augalai.'' Vilniaus Universiteto leidykla.</ref> |
|||
* <references /> |
|||
15:37, 2 birželio 2021 versija
Archegonė (gr. archē – pradžia + gonē – gimimas, atsiradimas) - tai augaluose (samanose, sporiniuose induočiuose, kai kuriuose plikasėkliuose) esantis gametofito fazės moteriškas lytinis organas, kuriame susidaro kiaušialąstė. Tai kolbos formos kūnelis, kuris sudarytas iš apatinės praplatėjusios dalies – pilvelio (venter archegonii), susiaurėjusios viršutinės dalies – kaklelio (stilidium archegonii) ir viršūninės dalies vadinamos žiotimis (stomium archegonii). Iš stambios sterilios ląstelės susidaro išorines archegonių sieneles. Nejudri lytinė gameta - kiaušialąstė, arba oogonė (oosphaera) susidaro archegonės pilvelyje. Ją apvaisinus spermatozoidams, susidaro naujos kartos archegoninis augalas.[1]
Evoliucija
Lytinio proceso metu archegoninių augalų nejudrią, didelę, turinčią nemažai atsarginių maisto medžiagų kiaušialąstę apvaisina judrus, nedidelis spermatozoidas. Šis lytinis procesas vadinamas oogamija, kuri yra pažangiausia augalų lytinio dauginimosi forma dėl nejudrios kiaušialąstės ir žiuželiuoto spermatozoido, kuriam judėti reikalinga drėgna terpė.
Samanų archegonė atstoja augalo moterišką reprodukcinį organą. Pataisūnų, šertvūnų, asiūklūnų archegonės sutelktos plokštelės ar gniužulo pavidalo gametofituose, kurie susidaro sudygus sporoms.[1]
Splachnobryoides flaccidum archegoniniai augalai turi archegones, pasiskirsčiusias atskirai išilgai stiebo, o ne galinėse galvutėse, kaip dažniausiai yra įprasta samanoms. Archegonės vystosi akropetališkaii, augale jų vidutiniškai būna apie 10–15.[2]