Anteridis: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

09:41, 2 birželio 2021 versija

Anteridis (lot. Antheridium) – tai ovalios ar rutulio formos haploidinis (n) kūnelis, kuriame susiformuoja spermatogeninės ląstelės. Būdingas dumblių, samanų, grybų, paparčių ir kitų sporinių augalų vyriškasis lytinio dauginimosi organas, susidarantis gametofite.^[1] Anteridyje susidaro spermatozoidai arba bežiužės gametos, vadinamos spermaciais.^[2] Dažniausi dauginimosi būdai, kuriuose dalyvauja anteridis yra izogamija, heterogamija ir oogamija.

Daugelis dumblių ir kai kurie grybai, pvz., archiaskomicetai ir vandens pelėsiai, reprodukcijos metu taip pat turi anteridžius. Plikasėklių ir gaubtasėklių augalų vyriškas gametofitas yra redukuotas. Plikasėklių vyriškąjį gametofitą sudaro protalinės ląstelės, anteridinė ir sifonogeninė ląstelės.^[1] Žiedinių augalų vyriškąjį gametofitą – žiedadulkę – sudaro trys haploidinės ląstelės.

Anteridis paprastai yra sudarytas iš sterilių ląstelių dangalo ir spermatogeninio audinio. Sterilios ląstelės gali suformuoti centrinę atraminę struktūrą arba apsupti spermatogeninį audinį ir vykdyti apsauginę funkciją. Kai kuriose samanose anteridis yra ant anteridioforo – į kotelį panašios struktūros, kurios viršūnėje jis yra prisitvirtinęs.^[3]

Galerija

Išnašos

↑ ^1,0 ^1,1 J. R. Naujalis, E. Meškauskaitė, S. Juzėnas ir A. Meldžiukienė, Botanikos praktikos darbai: archegoniniai ir žiediniai augalai, Vilniaus universiteto leidykla 2009 m.
↑ Anteridis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, Papildymų tomas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
↑ Shimamura, Masaki (2016-02-01), "Marchantia polymorpha: Taxonomy, Phylogeny and Morphology of a Model System" (in en), Plant and Cell Physiology 57(2): 230–256, doi:10.1093/pcp/pcv192, ISSN 0032-0781, PMID 26657892

[:0-1] 1,0 ^1,1 J. R. Naujalis, E. Meškauskaitė, S. Juzėnas ir A. Meldžiukienė, Botanikos praktikos darbai: archegoniniai ir žiediniai augalai, Vilniaus universiteto leidykla 2009 m.

[2] Anteridis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, Papildymų tomas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015

[3] Shimamura, Masaki (2016-02-01), "Marchantia polymorpha: Taxonomy, Phylogeny and Morphology of a Model System" (in en), Plant and Cell Physiology 57(2): 230–256, doi:10.1093/pcp/pcv192, ISSN 0032-0781, PMID 26657892

[1]

[2]

[3]

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 [[Vaizdas:NSRW Antheridium of Liverwort.png|miniatiūra|155px|Anteridis]]
-'''Anteridis''' ({{la|Antheridium}}) – tai [[dumbliai|dumblių]], [[samanos|samanų]], [[grybai|grybų]], [[paparčiai|paparčių]] ir kitų nežydinčių augalų vyriškasis lytinio dauginimosi organas. Anteridis yra haploidinę struktūrą turintis organas, kuriame susidaro bežiužės [[gameta|gametos]], vadinamos spermaciais.<ref>{{VLE|26|||[https://www.vle.lt/straipsnis/anteridis/ Anteridis]}}</ref> Dažniausi dauginimosi būdai, kuriuose dalyvauja anteridis yra [[izogamija]], [[heterogamija]] ir [[oogamija]].
+'''Anteridis''' ({{la|Antheridium}}) – tai ovalios ar rutulio formos haploidinis (n) kūnelis, kuriame susiformuoja spermatogeninės ląstelės. Būdingas [[dumbliai|dumblių]], [[samanos|samanų]], [[grybai|grybų]], [[paparčiai|paparčių]] ir kitų sporinių augalų vyriškasis lytinio dauginimosi organas, susidarantis gametofite.<ref name=":0">J. R. Naujalis, E. Meškauskaitė, S. Juzėnas ir A. Meldžiukienė, ''Botanikos praktikos darbai: archegoniniai ir žiediniai augalai,'' Vilniaus universiteto leidykla 2009 m.</ref> Anteridyje susidaro spermatozoidai arba bežiužės [[gameta|gametos]], vadinamos spermaciais.<ref>{{VLE|26|||[https://www.vle.lt/straipsnis/anteridis/ Anteridis]}}</ref> Dažniausi dauginimosi būdai, kuriuose dalyvauja anteridis yra [[izogamija]], [[heterogamija]] ir [[oogamija]].
-Anteridis yra kriptogaminių augalų, kaip paparčiai ir samanos, gametofito stadijoje.<ref>{{Cite journal|last=Voeller|first=Bruce|date=1971|title=Developmental Physiology of Fern Gametophytes: Relevance for Biology|url=https://www.jstor.org/stable/pdf/1295968.pdf|journal=BioScience|volume=21|pages=266-270|via=JSTOR}}</ref> Daugelis dumblių ir kai kurie grybai, pvz., archiaskomicetai ir vandens pelėsiai, reprodukcijos metu taip pat turi anteridžius. Plikasėkliuose ir agniospermuose (žydintys augalai) vyriškas gametofitas yra redukavęs iki žiedadulkių ir daugelyje jų anteridis yra redukavęs iki vienos generatyvinės ląstelės, esančios žiedadulkėje. Apdulkinimo metu generatyvinė ląstelė pasidalina pusiau, nes tai leidžia susiformuoti spermaciams.
+Daugelis dumblių ir kai kurie grybai, pvz., archiaskomicetai ir vandens pelėsiai, reprodukcijos metu taip pat turi anteridžius. [[Plikasėkliai|Plikasėklių]] ir [[Magnolijūnai|gaubtasėklių]] augalų vyriškas gametofitas yra redukuotas. Plikasėklių vyriškąjį gametofitą sudaro protalinės ląstelės, anteridinė ir sifonogeninė ląstelės.<ref name=":0" /> Žiedinių augalų vyriškąjį gametofitą  – žiedadulkę  – sudaro trys haploidinės ląstelės.
-Anteridis paprastai yra sudarytas iš sterilių ląstelių ir spermatogeninio audinio. Sterilios ląstelės gali suformuoti centrinę atraminę struktūrą arba apsupti spermatogeninį audinį ir vykdyti apsauginę funkciją. Kai kuriose samanose anteridis yra ant anteridioforo – į kotelį panašios struktūros, kurios viršūnėje jis yra prisitvirtinęs.<ref>{{Citation|last=Shimamura|first=Masaki|date=2016-02-01|title=Marchantia polymorpha: Taxonomy, Phylogeny and Morphology of a Model System|url=https://academic.oup.com/pcp/article/57/2/230/2460945/Marchantia-polymorpha-Taxonomy-Phylogeny-and#41305768|journal=Plant and Cell Physiology|language=en|volume=57|issue=2|pages=230–256|doi=10.1093/pcp/pcv192|pmid=26657892|issn=0032-0781|doi-access=free}}</ref>
+Anteridis paprastai yra sudarytas iš sterilių ląstelių dangalo ir spermatogeninio audinio. Sterilios ląstelės gali suformuoti centrinę atraminę struktūrą arba apsupti spermatogeninį audinį ir vykdyti apsauginę funkciją. Kai kuriose samanose anteridis yra ant anteridioforo – į kotelį panašios struktūros, kurios viršūnėje jis yra prisitvirtinęs.<ref>{{Citation|last=Shimamura|first=Masaki|date=2016-02-01|title=Marchantia polymorpha: Taxonomy, Phylogeny and Morphology of a Model System|url=https://academic.oup.com/pcp/article/57/2/230/2460945/Marchantia-polymorpha-Taxonomy-Phylogeny-and#41305768|journal=Plant and Cell Physiology|language=en|volume=57|issue=2|pages=230–256|doi=10.1093/pcp/pcv192|pmid=26657892|issn=0032-0781|doi-access=free}}</ref>
 == Galerija ==