Sporofitas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Radvyle (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Radvyle (aptarimas | indėlis)
Eilutė 14: Eilutė 14:
Asiūklūnų sporofitą sudaro: strobilas bambliai, tarpubambliai, šoninės šaknys bei šakniastiebiai
Asiūklūnų sporofitą sudaro: strobilas bambliai, tarpubambliai, šoninės šaknys bei šakniastiebiai


Šertvūnų sporofitą sudaro: lapalakštis, rachis, žvyneliai, lapkotis, šakniastiebis bei pridėtinės šaknys<ref>J. R. Naujalis et. al. (2009) "Botanikos praktikos darbai. Archegoniai ir žiediniai augalai". Vilniaus universiteto leidykla </ref>
Šertvūnų sporofitą sudaro: lapalakštis, rachis, žvyneliai, lapkotis, šakniastiebis bei pridėtinės šaknys<ref>J. R. Naujalis, E. Meškauskaitė, S. Juzėnas ir A. Meldžiukienė, ''Botanikos praktikos darbai: archegoniniai ir žiediniai augalai,'' Vilniaus universiteto leidykla 2009 m.</ref>
* [[Plikasėkliai]]. Jų sporofitai yra savarankiški augalai, o gametofitai – nesavarankiški. Vyriškas gametofitas susidaro [[žiedadulkė]]je, o moteriškas – [[sėklapradis|sėklapradyje]].
* [[Plikasėkliai]]. Jų sporofitai yra savarankiški augalai, o gametofitai – nesavarankiški. Vyriškas gametofitas susidaro [[žiedadulkė]]je, o moteriškas – [[sėklapradis|sėklapradyje]].
* [[Gaubtasėkliai]]. Panašūs į plikasėklius, tačiau jų gametofitai yra dar labiau redukuoti, negu plikasėklių, jie sudaryti dar iš mažesnio ląstelių skaičiaus.
* [[Gaubtasėkliai]]. Panašūs į plikasėklius, tačiau jų gametofitai yra dar labiau redukuoti, negu plikasėklių, jie sudaryti dar iš mažesnio ląstelių skaičiaus.

06:19, 2 birželio 2021 versija

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Samanos Tortula muralis sporogonai, išaugę iš gametofito
Sėklinių augalų visas augalas, išskyrus žiedadulkes ir sėklapradį, yra sporofitas

Sporofitas (spora + gr. phyton 'augalas') – diploidinis individas, išsivystantis iš zigotos ir subrandinantis sporаs, dviejų kartų augalų ir kai kurių dumblių vystymesi. Šių kartų individai paprastai yra skirtingos sandaros ir visada skirtingai dauginasi.

Gametofito gametos susilieja į diploidinę zigotą, iš kurios aukštesniuosiuose augaluose išsivysto daugialąstis sporofito gemalas, o iš jo išauga augalas sporofitas. Tam tikroms sporofito ląstelėms pasidalijus mejozės būdu (tai paprastai vyksta sporangėse) susidaro haploidinės sporos, iš kurių vystosi haploidiniai gametofitai.

Daugelyje augalų (pataisai, paparčiai, plikasėkliai, gaubtasėkliai) sporangės būna dvejopos – makrosporangės ir mikrosporangės. Makrosporangėse vystosi makrosporos, iš kurių išsivysto moteriški gametofitai, o mikrosporangėse – mikrosporos, iš kurių išsivysto vyriškieji gametofitai.

Įvairių augalų sporofitai

  • Samanos. Samanų sporofitai yra nesavarankiški individai, susidarantys samanos gniužulo viršutinėje dalyje. Tuo tarpu gametofitas ir yra visiems žinoma žalia samana. Samanų sporofitas (sporogonas) dažnai yra bechlorofilis ir maitinasi iš gametofito gaunamomis medžiagomis. Jam subręsti reikia maždaug pusės metų. Sporofito kūną sudaro stiebas ir kapsulė.
  • Sporiniai induočiai. Jų sporofitai ir gametofitai yra atskirai augantys individai. Vyraujanti karta yra žoliniai sporofitai. Apsivaisinus jų gametofituose (polaiškiuose) susidariusioms gametoms polaiškyje susiformuoja sporofitas, kuris yra daugiametis savarankiškas individas. Įvairių sporinių induočių skyrių sporofito sandara: Pataisūnų sporofitą sudaro: strobilas, ortotropiniai bei pliagiotropiniai stiebai, šoninės šaknys

Asiūklūnų sporofitą sudaro: strobilas bambliai, tarpubambliai, šoninės šaknys bei šakniastiebiai

Šertvūnų sporofitą sudaro: lapalakštis, rachis, žvyneliai, lapkotis, šakniastiebis bei pridėtinės šaknys[1]

  • Plikasėkliai. Jų sporofitai yra savarankiški augalai, o gametofitai – nesavarankiški. Vyriškas gametofitas susidaro žiedadulkėje, o moteriškas – sėklapradyje.
  • Gaubtasėkliai. Panašūs į plikasėklius, tačiau jų gametofitai yra dar labiau redukuoti, negu plikasėklių, jie sudaryti dar iš mažesnio ląstelių skaičiaus.

Šaltiniai

  1. J. R. Naujalis, E. Meškauskaitė, S. Juzėnas ir A. Meldžiukienė, Botanikos praktikos darbai: archegoniniai ir žiediniai augalai, Vilniaus universiteto leidykla 2009 m.